Kauno „Žalgirio“ skautas Evaldas Beržininkaitis jau vaikystėje svajojo, kaip vieną dieną rungtyniaus aukščiausiame lygyje. Visgi po penkerių metų RKL pirmenybėse jis suprato, jog profesionalaus krepšininko kelias – ne jam.

E. Beržininkaitis baigė Treniravo sistemų specialybę Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabartinis Lietuvos sporto universitetas) ir pradėjo ieškotis darbo. Tuomet jis suprato, kad galėtų treniruoti tik vaikų komandą, o ilgas darbas su viena karta ir abejotinos perspektyvos jo nedomino.

Iš Šakių rajono kilęs E. Beržininkaitis pasirinko tuomet pasaulyje jau išpopuliarėjusį, bet Lietuvoje tik pirmuosius žingsnius žengusį trenerio-skauto darbą.

Jis sėmėsi patirties iš savo pirmtakų, Donaldo Kairio ir Mindaugo Brazio, bei pradėjo analizuoti įvairių komandų žaidimą, dėliojo derinius, montavo vaizdo įrašus, o po kiek laiko įvairiems klubams bei treneriams išsiuntė savo CV ir darbų pavyzdžius.

„Į mano užklausas atsakė tik tuomet Mariupolio „Azovmaš“ komandoje dirbęs Gintaras Krapikas, su kuriuo dabar esame kolegos „Žalgiryje, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė E. Beržininkaitis. – Esu labai dėkingas jam, nes būtent jis mane pastūmėjo į profesionalų krepšinį ir atvedė į „Žalgirį“.

Iš Ukrainos klubo grįžęs G. Krapikas susitiko su E. Beržininkaičiu ir vėliau jo CV perdavė „Žalgirio“ direktoriui Pauliui Motiejūnui. Po kelių dienų skautas kauniečių biure sužinojo, jog jam patikimas darbas „Žalgirio“ dublerių komandoje.

Iš pradžių jis du sezonus dirbo dublerių komandoje, o tuomet tapo vienu iš Kauno „Baltų“ treneriu bei debiutavo LKL pirmenybėse. Nuo 2012 metų jis vasaromis padėjo Lietuvos jaunimo rinktinėms, tačiau 2013 metų sezono pradžioje neturėjo komandos. Tol, kol nesulaukė netikėto skambučio.

„Žalgiris“ jau sezono pradžioje atleido Iliasą Zourosą, o prie kauniečių vairo stojo Saulius Štomergas, su kuriuo dirbau dublerių ekipoje. Jis man paskambino ir paklausė, ar tikiu horoskopais. Pasakiau, kad ne, nes neturiu tam laiko. Tuomet jis tarė „Gerai, esi tinkamas“. Kitą dieną jau buvau jo namuose ir jis man perdavė daugybę informacijos. Turėjau nedelsiant pradėti ruoštis mačui su Stambulo „Anadolu Efes“, – apie netikėtą pasiūlymą pasakojo E. Beržininkaitis.

Šiuo metu skautas stipriausioje Lietuvos komandoje dirba jau trečią sezoną iš eilės. Jis pasakojo, kad prisijungti prie šios ekipos jam buvo svajonė, todėl jai atiduoda visą save.

„Mano darbo diena nėra apibrėžta laiku – kartais turiu dirbti visą parą. Prisijungus prie „Žalgirio“ būdavo tokių dienų, kad dirbi arenoje, grįžti namo ir vėl puoli analizuoti varžovų žaidimą, matai, kaip vakare užgęsta kaimynų šviesos. Toliau visą naktį sėdėdavau prie kompiuterio ir ryte pamatydavau, kad jų šviesos vėl užsidega. Žmonės keliasi į darbą, o aš vis dar nei bluosto nesudėjęs (šypsosi). Tai dariau vardan tos svajonės būti „Žalgiryje“, kad išsilaikyčiau aukščiausiame lygyje“, – kalbėjo tik apie dešimt laisvadienių per metus turintis skautas.

Dabar E. Beržininkaitis rungtynėms pasiruošia kur kas greičiau. Įprastai prieš Eurolygos mačą jis peržiūri ketverias paskutines varžovų rungtynes ir pasižymi kiekvieną ataką tiek puolime, tiek ir gynyboje. Jam svarbi kiekviena smulkmena – kuris žaidėjas kokį derinį baigia, į kurią pusę veržiasi, ką geriausiai daro ir kita. Surinkęs visą informaciją, jis ją aprašo ant popieriaus ir perduoda treneriams bei žaidėjams. Taip pat iš 4 rungtynių paruošia 15 minučių trukmės vaizdo analizę, kurią pristato komandai.

„Eurolygoje lengviausia analizuoti komandas, kurių treneriai yra serbai. Jie mėgsta žaisti „ūkiškai“ – turi savo derinius ir metai iš metų jais pasikliauja, nekuria jokių naujų opcijų žaidėjams. Visai kitokia situacija su Ispanijos komandomis. „Barcelonos“ treneris minėjo, kad turi apie 80 derinių. Palyginimui, „Žalgiris“ turi 30-35 derinius. Nuspėti jų žaidimą yra ypatingai sunku, nes tie deriniai dar turi įvairias opcijas, o tuomet prasideda jų narpliojimas. Šiemet paruošiau „Barcelonos“ analizę, tačiau mano segtukas nepajėgė susegti tos lapų krūvos. Tai buvo pirmasis toks atvejis“, – juokėsi žalgirietis.

E. Beržininkaičiui kur kas paprasčiau nagrinėti LKL komandų žaidimą, mat visos ekipos – puikiai pažįstamos. Visgi paprašytas išskirti, kurio trenerio žaidimas sudėtingiausias, jis paminėjo Antano Sireikos pavardę.

„Jau dirbant „Baltų“ komandoje mane nervino A. Sireikos komandos žaidimas. Atrodo, kad žaidžiame po mėnesio pertraukos, bet jis jau įvedęs nemažai naujų derinių arba pakeitęs jų pavadinimus. Gudraudavo ir per rungtynes, mat žaidėjams liepdavo parodyti vieną derinį, bet žaisti visai kitą. Tuomet viskas tampa nebeaišku, nebesupranti, ką žaidėjams pasakyti ir tik pasižymi klaustukus. O kitų komandų žaidimas yra kur kas paprastesnis“, – varžovus vertino E. Beržininkaitis.

Skautas priprato prie savo darbo ir dabar džiaugiasi, kad gali tausoti sveikatą bei deramai išsimiegoti, nes labai didelių sunkumų nebeturi.

„Susirask svajonių darbą ir jo nereikės dirbti“, – šypsodamasis pokalbį baigė E. Beržininkaitis.