„Tai yra žaidimas, kuris turi teikti laimę. Visa kita ateis. Jeigu vaikai rodo norą dirbti papildomai, reikia tai, žinoma, skatinti, bet tikrai nereiktų versti. Svarbiausia yra tiesiog mėgautis krepšiniu“, – Vilniauskm.lt svetainei teigė  „Wasserman“ agentūros tarptautinio krepšinio departamento viceprezidentas.

Su Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) svetaine bendravęs T. Bulotas išsamiai aptarė jaunimo ir vyrų krepšinio aktualijas bei supažindino su krepšinio agento darbo specifika.

Ryškiausioms Lietuvos krepšinio žvaigždėms atstovaujantis T. Bulotas teigia, kad Lietuvos krepšinio vadyba eina teisinga linkme, tačiau vietos tobulėti dar tikrai yra.

Ypatingas „pandeminis“ sezonas

– Kaip šioje sezono stadijoje atrodo jūsų darbas? – Vilniauskm.lt pradėjo pokalbį su agentu.

– Dėl pandeminės situacijos, manau, šis laikas visiems yra įtemptas. Prasidėjęs sezonas bus savaip labai įdomus. Komandose vyksta daug pasikeitimų, nemažai žaidėjų užsikrečia. Čempionatai vyksta, tačiau keičiasi kai kurių rungtynių datos. Neaiškumų ir darbo tikrai yra.

– Kaip perspektyviausių Moksleivių krepšinio lygos (MKL) žaidėjų stebėjimą keičia tai, jog bent jau sezono pradžioje čempionatas vyksta be  žiūrovų?

– Sekti čempionatą turbūt nebus sunku, nes nemažai rungtynių yra transliuojamos tiesiogiai. Aišku, aš jaunimą visada mėgstu pamatyti gyvai. Tas pasikeitęs stebėjimo procesas bus kiek keistokas, bet svarbiausia, kad moksleiviai žaistų. O mes jau kažkaip rasime tuos talentus (šypsosi).

– Kada MKL žaidėjai tampa įdomūs krepšinio agentams?

– Neišskirčiau amžiaus kaip rodiklio, nuo kada krepšininkai tampa įdomūs agentams. Kai moksleiviai pasidaro įdomūs profesionaliems klubams, tuomet agento paslaugų poreikis tikrai atsiranda. Anksčiau subrendę ir labai išsiskiriantys vaikai sutartis su klubais pasirašinėja 15–16 metų, o kiti į tą laiką ateina būdami 17–18 metų.

– Turbūt turite sėkmės istorijų pavyzdžių, kai žaidėjas atsiskleidė vėlesniame amžiuje ir pralenkė savo bendraamžius, nors ilgą laiką žaidė, tarkime, MKL B divizione?

– Jeigu atvirai, MKL čempionato neskirstau į divizionus. Dažniausiai tam tikrus vaikus rekomenduoja treneriai, kiti krepšinio bendruomenės žmonės, kartais juos pamatai visai atsitiktinai. Tikrai yra tokių, kurie tarsi nebuvo įdomūs, o vėliau tapo aukšto lygio žaidėjais. Visų pirma, mano mintyse yra Rokas Giedraitis ir Mindaugas Kuzminskas. Šie žmonės maždaug iki 18 metų tarp savo bendraamžių ne itin išsiskyrė. Rokas, kiek pamenu, auksinėje 1992 m. kartos rinktinėje buvo 11–12 žaidėjas. Dabar jis kartu su Jonu Valančiūnu, Edgaru Ulanovu ir Arnu Butkevičiumi yra geriausi savo kartos žaidėjai. Jeigu eitume toliau per visas jaunimo kartas, kiekvienoje iš jų rastume bent keletą pavardžių, kurių nesimatė jaunimo krepšinyje, o šiandien jie yra tarp „Top 5“ savo kartos žaidėjų.

– Kaip suprantu, jūsų perspektyvių žaidėjų paieškos neapsiriboja Lietuvos jaunimo rinktinių nariais?

– Žinoma, patekimas į rinktinę yra rimtas rodiklis. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) moka identifikuoti talentą. Visada žiūri, kas patenka į moksleivių rinktines ir kas jose dominuoja. Kita vertus, su amžiumi tam tikri dalykai atsisijoja. Tarkime, U18–U20 rinktinėse žaidžia tie, kurie greičiausiai tikrai bus profesionalai. Patirtis sekant U16 rinktines yra tokia, kad  tokių komandų sudėtis iki U20 gana ženkliai pasikeičia. Todėl tikrai stebiu ne tik rinktinių žaidėjus.

– Lietuvos krepšinio federacija (LKF) tam tikro amžiaus moksleivių čempionatuose yra įvedusi specifines taisykles – žaidimą be užtvarų ir pan. Ar jau matote pirmuosius to rezultatus? Galbūt auga nauja, individualiai stipri žaidėjų karta?

– Kol kas bent jau aš apčiuopiamo rezultato nepastebėjau, bet tam tikros logikos šiuose veiksmuose matau. Galbūt reikia daugiau laiko pajausti ir įvertinti, ar tai duoda realios naudos jau vyrų krepšinyje.

Darbo palydovai – nuolatinis bendravimas ir atsakomybė

– Kas svarbiausia bendraujant su jaunojo krepšininko tėvais?

– Patirtis ir skiriamas laikas. Tėvai patiki savo vaikų karjeras tiems specialistams, kurie jau yra kažką nuveikę ir jais galima pasitikėti. Agentas turi turėti tam tikrą žinių bagažą ir ne tik pasakyti savo nuomonę, bet ir supažindinti su realia situacija, kuri pagrįsta realiomis patirtimis. Žmogiškosios savybės taip pat svarbu. 

– Kaip atrodo bendras darbas su krepšinio mokyklų treneriais? Ar pastebite, kad bėgant metams jų požiūris į jūsų darbą keičiasi, galbūt įgaunate vis daugiau pasitikėjimo?

–  Viskas priklauso nuo darbo metodų. Negaliu kalbėti už kitus agentus, bet aš pats visada stengiuosi informuoti trenerius apie žaidėją, kuris man įdomus. Niekada nesikreipiu tiesiai į vaiką. Tais atvejais, kai trenerio nepažįstu, bendravimą pradedu nuo krepšinio mokyklos vadovo arba susisiekiu su žaidėjo šeima. Stengiuosi dirbti teisingai tiek mokyklos, tiek žaidėjų atžvilgiu. Nežinau, kokią nuomonę apie mane turi treneriai, bet tie, su kuriais bendrauju, manau, manimi pasitiki. Manau, pačiam treneriui irgi yra geriau, jeigu jo auklėtinis kyla į aukštesnį lygį. Vėliau žaidėjas tikrai prisimins tą etapą ir bus dėkingas savo pirmajam treneriui, kuris padėjo judėti pirmyn ir pradėti karjerą.

Taip pat reiktų pabrėžti, kad oficialus agento atstovavimas žaidėjo interesams gali prasidėti tik tada, kai krepšininkas sulaukia 18 metų. Bent jau aš su nepilnamečiais žaidėjais bendrauju minimaliai. Bendrauti tenka daugiau tada, kai pasirašinėjama sutartis su profesionaliu klubu ir čia jau tikrai reikalinga specialisto pagalba. Tai gali būti teisininkas, agentas, bet kažkas turi atstovauti šeimos ir žaidėjo interesams.

– Futbole įprasta praktika, kad talentingą žaidėją išauginusi futbolo mokykla gauna tam tikrą procentą, kuomet moksleivis pasirašo sutartį su profesionaliu klubu. Ar toks finansinis modelis būtų įmanomas krepšinyje?

– Manau, kad kol kas bet kokios papildomos biudžeto eilutės įvedimas Lietuvos krepšinyje yra labai sudėtingas procesas. Privalome sekti geriausius pavyzdžius, analizuoti, kaip bendradarbiaujama su sporto mokyklomis, akademijomis. Tai normali praktika ir link panašios schemos, anksčiau ar vėliau greičiausiai reikės eiti. Kiek žinau, šiuo metu federacija treneriams skiria vienkartines pinigines išmokas, jeigu jų žaidėjas pasiekia profesionalo lygį ir pasirašo sutartį su profesionaliu klubu. Panašios sistemos užuomazgos yra, bet ją turbūt dar reiktų tobulinti.

– Kokie yra pagrindiniai jūsų darbo pliusai ir minusai?

– Tai labai įdomi veikla, kurioje yra labai daug bendravimo. Visos vasaros yra įtemptos, nes šis laikas skirtas mano klientų darbo paieškai. Jeigu turi nemažai klientų ir nori jiems suteikti geras paslaugas, dažnai tenka dirbti „non stop“ režimu. Retą vakarą nesulaukiu skambučių ar žinučių, savaitgaliais tenka stebėti daug rungtynių, tad mano darbo valandos praktiškai yra visada (šypsosi).

Tiki  Vilniaus talentais

– Ar tarp dabartinių VKM auklėtinių yra žaidėjų, su kuriais jums būtų įdomu bendradarbiauti?

– Taip, yra. Bet dėl konkurencingumo priežasčių nenorėčiau atskleisti jų pavardžių (šypsosi).

– VKM absolventai Ąžuolas ir Tautvilas Tubeliai prieš kelis mėnesius išvyko į prestižinį Arizonos universitetą. Kaip jiems sekasi adaptuotis naujoje aplinkoje ir siekti savo tikslų?

– Su broliais situacija tokia, kad studentai su agentais negali turėti jokių sutarčių ar susitarimų. Aš jų šeimai šiek tiek padėjau pradedant Ąžuolui sportuoti Vilniaus „Ryte“. Kiek žinau, jiems Arizonoje sekasi puikiai. Lapkričio viduryje startuoja NCAA čempionatas, tad jau greitai galėsime visi pamatyti, kaip jiems sekasi.

– Augustas Marčiulionis jau debiutavo LKL čempionate. Ką manote apie šį krepšininką?

– Tenka taip pat nemažai bendrauti su juo ir jo šeima. Man atrodo, kad jis puikiai pasinaudojo visomis galimybėmis, kurias iki šiol spėjo gauti. Svarbiausia, kad  „Ryto“ treneris ir vadovybė Augustui suteiktų vis daugiau minučių pasireikšti bent jau LKL čempionate ir jis galėtų augti kaip žaidėjas.

– Kitas buvęs VKM krepšininkas Marekas Blaževičius laukia savo šanso Kauno „Žalgiryje“. Ką galite pasakyti apie jo situaciją?

– Marekas kaip ir daugelis jaunų talentingų žaidėjų patekusių į aukščiausią lygį turi ką įrodyti, išlaukti savo šanso ir juo pasinaudoti. Jis šiuo metu yra šiame procese.

– Dabar jauni žaidėjai turi galimybę atskleisti savo talentus ir Kėdainių „Nevėžio“ klube. Kuo galite pasidžiaugti labiausiai ir kokie ateities planai?

– Džiaugiuosi, kad ten po truputį tvarkosi finansai. Klube atsirado administracija, kuri į viską žiūri labai atsakingai ir „Nevėžis“ darosi panašus į klubą, kuris veikia profesionaliai. Smagu, kad atsirado vieta, kurioje vyksta darbas su jaunais žaidėjais ir jiems suteikiama erdvė pasireikšti. Tai yra vieta, kuri yra kur kas kantresnė su jaunais žaidėjais, nes jauni krepšininkai dažnai banguoja ir nesužaidžia daug rungtynių iš eilės gerai.

– Ar planuojate artėjančią vasarą Kėdainiuose vėl rengti Vasaros lygą?

- Yra planas tai tęsti, nes visi, įskaitant žaidėjus, liko labai patenkinti. Galbūt reiktų keisti formatą, tobulinti tam tikrus niuansus. Bet tikiuosi, jog pavyks tęsti jau pradėtus darbus.

Puiki Lietuvos krepšinio reputacija

– Pakalbėkime apie aukščiausio lygio krepšinį. Artūras Karnišovas šiuo metu Čikagos „Bulls“ klube eina krepšinio operacijų viceprezidento pareigas. Daugelis būtent su šio lietuvio atėjimu sieja legendinio NBA klubo atgimimą. Ką manote apie šį specialistą?

– Artūrą žinau ir seku nuo vaikystės. Su juo teko šiek tiek bendrauti jau tada, kai mano tėtis dirbo skautu NBA lygoje. Artūras tuo metu dirbo skautu Hjustono „Rockets“ komandoje. Tai yra pavyzdys, kad lietuviai gali pasiekti daug ne tik aikštėje, bet ir šalia jos. Labai džiaugiuosi, kad turime tokį pavyzdį.

– Galbūt galime tikėtis išvysti bendrų „Bulls“ projektų su Lietuva?

– Kol kas tokių nesugalvojau (juokiasi). Žinau, kad Artūras mėgsta dalintis patirtimi, mėgsta padėti ir yra atviras bendravimui. Jeigu kils konkreti mintis, reikės būtinai bandyti.

– NBA organizacijose vienu metu turbūt dar niekada nedirbo tiek daug lietuvių. Kas lemia tokius puikius rezultatus?

– Tai rodo, kad Lietuvos krepšinis vadybos prasme tikrai auga. Mūsų krepšinis gerbiamas visame pasaulyje ir kitose šalyse pasitikima lietuvių profesionalumu, nuomone. Artūrui atsisveikinus su Denveriu, Tomas Balčėtis gavo paaukštinimą ir dabar „Nuggets“ klube užima labai solidžias pareigas. Denveryje jau kuris laikas dirba ir Martynas Pocius. Bostono „Celtics“ skautas Benas Matkevičius – vienas labiausiai vertinamų ir gerbiamų tarptautinių skautų visoje NBA lygoje. Dalaso „Mavericks“ klube daug metų sėkmingai darbuojasi Alvydas Pazdrazdis. Visa tai rodo, kad mes, kaip krepšinio šalis, judame labai gera linkme.

– Galbūt ir jūs ateityje norėtumėte išmėginti savo jėgas NBA vadyboje?

– Artimiausioje ateityje to nelabai matau, bet niekada nesakau „niekada“ (šypsosi).

– Ar be Vasaros lygos dar matote projektų, kuriuos būtų galima sėkmingai adaptuoti Lietuvoje?

– Galbūt reiktų kalbėti apie universitetų krepšinį. Europoje problema tame, kad jauniems žaidėjams nėra daug vietų, kuriose jie galėtų tobulėti. „Nevėžis“ stengiasi užpildyti tą spragą, bet tai yra tik pavieniai veiksmai. Tai turėtų tapti svarbus klausimas visoms Europos šalimis.

– Jūsų palinkėjimas VKM krepšininkų, tėvų ir trenerių bendruomenei.

– Visų pirma, palinkėčiau neužmiršti, kad krepšinis turi teikti malonumą. Tai yra žaidimas, kuris turi teikti laimę. Visa kita ateis. Jeigu vaikai rodo norą dirbti papildomai, žinoma, reikia tai skatinti, bet jokiu būdu neversti to daryti. Svarbiausia yra tiesiog mėgautis krepšiniu.