Apkaltino politikavimu
Prieš Eurolygos rungtynes „Žalgirio“ arenoje „Crvena zvezda“ starto penketas, kurį sudarė amerikiečiai Nate'as Woltersas ir Aaronas White'as, serbai Nikola Kaliničius, Ognjenas Kuzmičius ir Ognjenas Dobričius, atsisakė prisijungti prie žalgiriečių Karolio Lukošiūno, Tylerio Cavanaugh, Josho Nebo, Luko Lekavičiaus ir Edgaro Ulanovo, teisėjų Sreteno Radovičiaus (Kroatija), Hugueso Thepeniero (Prancūzija) ir Marcino Kowalskio (Lenkija), aikštėje išskleidusių Rusijos karinę agresiją smerkiantį plakatą su Ukrainos vėliavos spalvomis.
„Mums, kaip komandai, buvo liepta neprisiliesti prie vėliavos“, – po rungtynių socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A.White'as.
Serbijos atstovų poziciją Lietuvos sporto aistruoliai nušvilpė, o Belgrado klubas išplatino viešą pareiškimą, kuriame apkaltino „Žalgirį“ ir mačo žiūrovus politikavimu.
„Crvena zvezda“ klubas atstovauja Serbijos Respublikai ir laikosi šalies oficialios pozicijos dėl konflikto Ukrainoje. Kelias dienas prieš rungtynes bendraujant su Eurolyga ir „Žalgiriu“ mums patvirtino, kad politikavimas bus draudžiamas ir niekas nelaikys plakato su kokios nors valstybės vėliavos spalvomis, nes kitu atveju taptume manipuliavimo humanistiniais lozungais ir jų politizavimo dalyviais. Deja, į mūsų prašymą atsisakyti plakato, kuris nebuvo neutralus, neatsižvelgta (gali būti, kad kažkam spaudžiant), o vėliau tai virto į nieko bendro su sportu neturintį politinį spektaklį ir rimtai pažeidė esminius Eurolygos ir krepšinio principus“, – rašoma „Crvena zvezda“ pareiškime.
Prisiminė Jugoslaviją
Belgrado klubas ištraukė istorinę kortą – kaip tam tikrą priekaištą „Žalgiriui“.
„Ar turėtume paklausti savęs šiomis dienomis, 2022 m., kodėl 1999-aisiais, NATO agresijos metu, kai žuvo tūkstančiai nekaltų taikių gyventojų, „Žalgirio“ krepšininkai, laimėję Eurolygos turnyrą, nedemonstravo plakato su užrašu „Sustabdyti agresiją prieš Jugoslaviją?“ Ar po balandžio 3-iosios įvykių Kaune „Crvena zvezda“ turi teisę reikalauti, kad visi į Belgradą atvykę varžovai laikytų plakatą „Kosovas yra Serbija“ – kad būtų dar labiau sureikšminta problema: bandymai užgrobti mūsų pietinę provinciją ir 17 proc. Serbijos Respublikos?“ – žėrė klausimus „Crvena zvezda“ vadovai.
Serbijos atstovai pabrėžė, esą palaiko taiką ir neva tai pabrėžė vos prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje – per rungtynes buvo antikarinių plakatų.
„Todėl mes turime moralinę teisę tikėtis Eurolygos reakcijos – tyrimo ir adekvačios bausmės už Eurolygos įstatų ir pagrindinių principų pažeidimus, taip pat bausmės politikavimo ir mūsų klubo, komandos, sirgalių ir šalies įžeidinėjimų iniciatoriams. Priešingu atveju bus atvertos durys visiems Eurolygos dalyviams išnaudoti namų rungtynes politikavimui, savo problemoms ir nepasitenkinimui, o ne sportui“, – tvirtino „Crvena zvezda“.
Varnas varno nekapoja
Serbijos čempionų pretenzijoms iškart choru pritarė Rusijos krepšinio veikėjai, tarp jų – iš Eurolygos išmesto Kazanės „Uniks“ klubo prezidentas Jevgenijus Bogačiovas, Rusijos krepšinio federacijos generalinė sekretorė Natalija Galkina, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas Vitalijus Nosovas.
Kitos nuomonės – serbų kaimynai kroatai, slovėnai.
Zagrebe leidžiamas dienraštis „Večernji“ savo skaitytojų pasiteiravo: ar tokia „Crvena zvezda“ verta būti Eurolygoje?
„Crvena zvezda“ krepšininkai Kaune atskleidė savo nuomonę apie karą Ukrainoje.
Už tai, kad Belgrado komanda būtų išmesta iš elitinio turnyro, balsavo 81 proc. apklaustųjų, prieš buvo 4,8 proc., o 14,2 proc. teigė, kad politikai sporte – ne vieta.
„Crvena zvezda“ krepšininkai Kaune atskleidė savo nuomonę apie karą Ukrainoje. Pastaruoju metu daugumoje Eurolygos arenų žaidėjai ir varžybų teisėjai reiškia palaikymą Ukrainai, kovojančiai su Rusija, tačiau Serbija – viena iš šalių, viešai nepasmerkusių Rusijos agresijos. Neatsitiktinai „Žalgirio“ arenoje susirinkę sirgaliai nušvilpė „Crvena zvezda“ komandą“, – rašė Slovėnijos naujienų portalo „Siol.net“ apžvalgininkas.
Kai kurie šio portalo skaitytojai buvo kategoriški: „Rusai ir serbai – genocido brolija“, „Tokiais atvejais paaiškėja, kokia vertybių sistema Serbijoje ir Rusijoje – varnas varnui akies nekerta“, „Deja, karui Ukrainoje pritaria daugybė ir Rusijos, ir Serbijos sportininkų, mano nuomone, tokie žmonės, nesvarbu, kokios tautybės, – slovėnai, austrai ar kanadiečiai, turėtų būti eliminuoti iš visų varžybų.“
Gins vertybes
Šią savaitę ES sporto ministrai Liuksemburge aptarė, ko sporto srityje galėtų imtis šalys, norinčios apginti europines vertybes ir padėti ukrainiečių tautai, taip pat diskutavo, kokių pokyčių reikėtų organizuojant ir reglamentuojant sportą Europoje, atsižvelgiant į atsirandančius naujus dalyvius, naujas praktikas ir pilietinės visuomenės lūkesčius.
„Sportas nėra aukščiau už politiką ar už politikos ribų. Turime laikytis tvirtos pozicijos, nes sportas negali būti priedanga karo nusikaltimams ir užuovėja juos palaikantiems ar vykdantiems. Šio tikslo turime siekti susitelkę, kartu su nacionalinėmis ir tarptautinėmis sporto organizacijomis, išnaudodami plačias laisvų ir demokratinių valstybių galimybes“, – teigė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Lietuva siūlė svarstyti finansinės paramos ukrainiečių aukšto meistriškumo sportininkams ir Ukrainos sporto komandoms klausimus, kad galėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose, su Lenkija ir keliomis kitomis valstybėmis akcentavo griežtesnių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poreikį.
