Net tuomet, kai dar nebuvo žodžio mada, drabužis žmogui apie žmogų daug pasakydavo. „Nuo amžių amžinųjų pagal drabužį sutikdavo, drabužis buvo ne tik statusas, bet ir saviraiška, kūryba“, – sako Vilniaus dailės akademijos profesorė, drabužių dizainerė Jolanta Talaikytė.

– Jolanta, jei kas pasiūlytų laiko mašina persikelti į kokį kitą amžių, kuriame norėtumėte gyventi ir kokius drabužius nešioti?

– Jei galėčiau nukeliauti tūkstantmečius atgal, pasirinkčiau graikų antiką. Laiką, kai drabužis buvo tik skraistė ar apsiaustas, be sudėtingų kirpimų ir siūlių. Mane žavi to laiko proporcijų, linijų grakštumas, sielos ir kūno harmonija, natūralumas, laisvė ir saikas. Jei keliaučiau šimtmečiais, tuomet – XX amžiaus pradžia , dekadansas, kai karaliavo fokstrotas.  Lengvos, geometrinės linijos, bekorsetis berniukiškas siluetas, pažeminta talija, natūralūs rytietiški šilkai, kailis, cilindrai, katiliukai, mažos kepurėlės, plunksnos, nuogi pečiai ir nugara, siuvinėjimas biseriu, mistiškos dūminės akys ir lūpos bantuku… Dar man labai gražūs Christiano Dioro 50-ieji: bitės talija, pūstas sijonas, smailianosiai bateliai špilkos. Išskirtinis moteriškumas!

– Kas formavo jūsų aprangos stilių paauglystėje? Kokio drabužio iš to laiko pasigendate? 

– Brodo – taip mes vadindavome tuometinį Lenino prospektą – hipiai, bitlai, reti užsieniniai žurnalai, katalogai, plokštelių vokai, bet labiausiai – dailės mokykla. Eidavau į ją skirtingai dryžuotomis megztomis kojinėmis, lininėmis, pačios nertomis basutėmis , krepšiu per petį, mediniu etiudniku po pažastimi. Plaukai iki juosmens, palaidi, baltos drobės kelnės... Kartais jaučiu nostalgiją savo mini mini uniforminei suknelei, arba mini sijonukams, kurie, deja, jau niekada nesugrįš.

– Ar turite išsaugojusi bent vieną savo vaikystės suknelę?

– Turiu išsaugojusi tėčio dovanotą verstos odinės komplektą: mini sijonėlis su spaudėm priekyje (retas atvejis tais laikais) ir liemenė, išpiešta augaliniais motyvais, tarsi siuvinėta. Dar turiu mergišką saulės kliošo sijoną, kurį dabar galėčiau užsisegt nebent ant kaklo. Ir firminę džinsinę 75-ųjų susagstomą suknelę, paveldėtą iš sesės. Ją vilkėdama avėjau trim dydžiais per didelius batus kojines arba storapades medines geltonas klumpes. Tokia buvo mada...

– Kaip metams bėgant keitėsi jūsų aprangos stilius? Be kokių drabužių dabar neįsivaizduojate savo garderobo?

– Paauglė – meniškai hipiška, sportiška. Devyniolikos - apsimezgusi nuo galvos iki kojų, net ir maudymosi kostiumėlis megztas! 23-ejų Dailės akademijoje – ryškiai, net iššaukiančiai raudona juoda arba su džinsais. 25-eri Vilniaus Modelių namuose – talijuotų, klasikinių švarkelių, mini sijonėlių ir portfelių era. Labai mėgau dailius smailianosius aukštakulnius. Svoris tuomet buvo įstrigęs ties 45 kilogramais. Toks žavus derinys - rimta klasika ir jaunystė. Visada mėgau timpas, siauras pieštuko patrumpintas kelnes, baltus marškinius, ilgas siauras trikotažo sukneles, didelius megztinius, smarkiai liemenuotus švarkus …Ir mažą juodą suknelę.

– Kokia pagrindinė jūsų stiliaus, aprangos, mados taisyklė?

– Apranga pagal nuotaiką, laiką ir vietą. Ir būtinai – dermėje su žmogaus prigimtimi. Patogumas, saikas, dėmesys sau ir aplinkai. Visada sakau, kad madą diktuoja asmenybės, madoje nėra ,,užrašytų taisyklių”, yra mados raida, gerbianti istoriją ir atspindinti šiandienos gyvenimo būdą.

– Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kartu su kolege, Vilniaus dailės akademijos docente Renata Maldutiene Valdovų rūmuose pristatysite mados, vaizdo, šviesos ir muzikos reginį „Aktas. Istorinės tapatybės beieškant“. Savo kolekciją skiriate moteriai, parodysite ir savo kurtus drabužius, ir papuošalus. Kaip drabužis papildo papuošalą ir kaip papuošalas papildo drabužį? 

– Drabužis – mano profesija , o papuošalas – hobis. Tačiau kūryboje didelio skirtumo nejaučiu, nes ir ten, ir ten įdedu dalelę širdies. Drabužį kuriu nuo pradžios iki galo, papuošalą surenku iš gatavų ar savo pačios išnertų, siuvinėtų, suklijuotų detalių, kurios kartais taip netikėtai sukimba! Nertos vintažinės rankinės, seni laikrodukai, metalo širdys ir ...akiniai. Kurdama papuošalus medituoju, pailsiu, užsiimu rankdarbiais ir jaučiuosi, tarsi uogaučiau… Karoliukas po karoliuko, žiūrėk, jau ir vėrinys!

– Valstybės šventę siūlote švęsti kitaip – su mada keliaujant per laiką, per svarbiausius Lietuvos istorijos etapus. Jei gautumėte užduotį aprengti Lietuvą, koks tai būtų drabužis?

– Apgaubčiau balto lino debesiu. Argi ne gražu?

Mados, vaizdo ir muzikos renginys „Aktas. Istorinės tapatybės beieškant“ LDK Valdovų rūmuose vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną - kovo 11-ąją. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.