Maratonas jam nepasirengus – iššūkis širdžiai, dieta su mėsainių puotomis – pragaištis skrandžiui. Kaip būti ir sveikam, ir gražiam?

Iškreiptas grožio etalonas

Pastaruoju metu JAV socialiniuose tinkluose "Instagram", "Facebook" ir kituose atsiranda vis daugiau nuotraukų, kuriose itin liesos merginos pozuoja valgydamos maistą, visiems puikiai žinomą kaip nesveiką. Putlios spurgos, milžiniški mėsainiai ir picos – visa tai puikuojasi jaunų modelių rankose.

Šiuo reiškiniu susidomėję JAV medikai pradeda nerimauti.

"Noras viešai demonstruoti tokią nesveiko maisto dietą gali slėpti rimtesnes psichologines ir fiziologines problemas. Pavyzdžiui, "liarexia" – tai valgymo sutrikimo forma, kai moterys draugų kompanijose užsisako didžiausias maisto porcijas, bet likusios vienos jas sumažina", – sako JAV psichoterapeutė Rachel Morris.

Garsus JAV rašytojas Pillas Scoutas atliko skaitytojų apklausą, atskleidusią, kad vyrams labiau patinka sveikai atrodančios, plačių klubų ir iškilios krūtinės moterys. Beje, tai nieko naujo – sveikatą ir vaisingumą simbolizuojantis moters kūnas buvo vertinamas visais laikais.

Dieta su puotomis

Vis dėlto, jei pernelyg liesas merginų kūnas neatrodo sveikas ir nėra patrauklus vyrams, dėl ko  merginos taip stengiasi būti lieknos?

Vertindama socialiniuose tinkluose plintančią liesų merginų ir vadinamojo nesveiko maisto nuotraukų madą gydytoja ir dietologė Lina Viniarskaitė pastebi, kad Lietuva –  manekenių kraštas, kur klesti lieso kūno kultas, ypač tarp paauglių.

Neretai genetiškai lieknos merginos mano esančios sveikos, todėl sau leidžia pasivaišinti riebiais patiekalais, kurie yra tikras smūgis mūsų organizmui, ypač jei iki tol ilgai badmiriavo.
"Griežta dieta pramaišiui su mėsainių puotomis yra blogiausia, kaip galima įsivaizduoti maitinantis jauną merginą", – perspėja gydytoja L.Viniarskaitė.

Anot jos, žmogaus organizmas – ne šiukšlių dėžė, todėl į jį negalima mesti bet ko ir bet kada. Tokios mitybos padariniai vėliau gali skaudžiai atsiliepti sveikatai.

Svarbiausia sąlyga sportuojant

Žaneta Valainienė, sporto bei sveikatingumo trenerė, ragina moteris atsikvošėti ir nustoti badmiriauti.

"Koks gali būti gražumas, kai matai nuo per dažnų treniruočių ir dietų vos pastovinčią merginą? Ne socialiniuose tinkluose reikėtų ieškoti geros išvaizdos etalonų ir sveikatos receptų. Jei nesate iki galo patenkintos savo išvaizda ir fizine būkle, geriau kreipkitės pagalbos į trenerius, dietologus ar gydytojus", – sako Ž.Valainienė.

Į trenerę dažnai kreipiasi staiga į sveiką gyvenseną atsivertusios moterys. Jos pradeda sportuoti ir laikytis dietų, siekdamos iki įsimintinos progos – vestuvių ar atostogų – sulieknėti.
"Tokie stebuklai įmanomi tik filmuose. Realiame gyvenime per trumpą laiką sulieknėti ne tik labai nesveika, bet ir nelabai įmanoma", – tvirtina trenerė Ž.Valainienė.

Ji primena, kad pradėjus mankštintis labai svarbu tai daryti reguliariai.

"Požiūris, kad vieną savaitę sportuoju, kitą – tinginiauju, neduos teigiamų rezultatų. Sveikas kūnas reikalauja nuolatinio judėjimo. Tik išsiugdžiusios įprotį sportuoti, galime tikėtis ilgalaikių ir ilgai išliekančių rezultatų", – sako Ž.Valainienė.

Valandą per dieną

Optimalus variantas pradedantiesiems – treniruotės kelis kartus per savaitę, tačiau fiziškai judėti būtina kasdien bent vieną valandą per dieną.

Šią veiklą galima išdalyti į mažesnius intervalus ir pernelyg nepervargstant pusvalandį pasivaikščioti, padirbėti sode, sutvarkyti namus, o kitą – apšilti ir padaryti nesudėtingus pratimus, kuriuos galima rinktis: nuo penkių tibetietiškų iki, pavyzdžiui, specialios programos pilvo presui tobulinti.

"Iš pradžių būna nelengva, bet po mėnesio įvyksta lūžis, organizmas pripranta prie nuolatinio fizinio krūvio ir net pradeda jo reikalauti", – žino Ž.Valainienė.

Ji pataria, kad negalima per daug savęs spausti. Jei sportas reikalingas tik gerai savijautai palaikyti ir didelių aukštumų nesiekiama, pakanka reguliarių treniruočių porą kartų per savaitę.
"Rinktis galima nuo lėtų pilateso užsiėmimų, funkcinių anticeliulitinių treniruočių, vandens aerobikos iki zumbos ar treniruotės Rytų kovos menų pagrindais", – sako Ž.Valainienė.

Maratonams būtina pasirengti

Vis dėlto persistengti nereikia. Pastaruoju metu madingi tapo įvairūs maratonai: bėgimo, važiavimo dviračiu, žygiavimo. Tai skatina sveikatingumą, bet gali būti pavojingi tinkamai nepasirengus dešimtis kilometrų įveikti pasiryžusiems žmonėms.

Didelių apimčių smūginis fizinis krūvis gali susilpninti imunitetą, eikvoja širdies ir viso organizmo išteklius.

"Didelis ištvermės fizinis krūvis gali pridaryti daugiau žalos, nei atnešti naudos, jei jam tinkamai nepasirengta", – perspėja  Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas.

Jo žiniomis, dauguma maratonų dalyvių yra sportuojantys nereguliariai, prie mažesnių krūvių įpratę bėgikai ar dviratininkai.

"Dažnai nutinka taip, kad paraginti draugų, kolegų ar tiesiog norėdami išbandyti save bėgimo maratone, žmonės jam rengtis pradeda likus vos kelioms savaitėms, geriausiu atveju – mėnesiui. To nepakanka, be to, ir pasirengimas gali būti nevisavertis. Dalyvavimui maratone reikia rengtis nuosekliai ir nuolatos", – pabrėžia A.Mačiukas.

Labiausiai kenkia širdžiai

Kardiologo ir buvusio maratonų dalyvio amerikiečio Jameso O‘Keefe teigimu, didelis ištvermės fizinis krūvis ypač kenkia širdžiai.

"Sunkus fizinis krūvis, jei jam nėra tinkamai pasirengta, širdžiai nesunkiai įveikiamas tik su pertraukomis ir trumpais periodais – ne valandai ar ilgiau. Nuolatinis širdžiai tenkantis didelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, dalyvaujant bėgimo maratone, sendina prie fizinės ištvermės nepratusio žmogaus širdį", – yra pabrėžęs J.O‘Keefe.

Jo atliktas tyrimas taip pat parodė, kad, lyginant su nebėgiojančiais, bėgikų gyvenimo trukmė yra ilgesnė iki 20 proc., tačiau maksimaliems rezultatams pasiekti per dieną energingai mankštai pakanka skirti 30–60 minučių. Ilgesnė treniruotė jokių teigiamų rezultatų sveikatai neturi. Kasdienis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, namų ruošos darbai, pasivaikščiojimas, darbas sode,  veikia atvirkščiai – kuo žmogus aktyvesnis, tuo geriau ir naudingiau jo sveikatai bei savijautai.

Pakanka pustrečios valandos

Norint būti sveikam ir žvaliam per savaitę pakanka iki 2,5 val. aerobinio krūvio.

Tai būtų apie 16–20 km bėgimo ristele arba 50–70 km įveiktų dviračiu.

Idealu, jei mankštinamasi reguliariai 3–5 kartus per savaitę.

Tik ilgalaikiai ir nuolatiniai užsiėmimai gali padėti pasiekti gerų rezultatų.

Kiek mes mankštinamės

Tyrimais nustatyta, kad 42 proc. ES gyventojų vis dar yra fiziškai neaktyvūs, Lietuvoje tokių – 46 proc. Daugiausia juda Šiaurės Europos valstybių – Švedijos, Danijos, Suomijos gyventojai.

Tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai, bent 2–3 kartus per savaitę, 22 proc. – bent kartą per savaitę, o 17 proc. tai daro retai ir nereguliariai.

PSO skaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, vienas euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo tris eurus, skiriamus sveikatos apsaugai.

53 proc. gyventojų kaip pagrindinę fizinio aktyvumo priežastį įvardijo norą pagerinti savo sveikatos būklę, beveik pusė sportuoja dėl to, kad jiems tai patinka. Žmonės taip pat sportuoja siekdami geresnės fizinės būklės ir didesnės ištvermės, norėdami atsipalaiduoti, kontroliuoti savo svorį.

Pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai nesportuoja reguliariai:  trūksta laiko, motyvacijos arba yra neįdomu, sportuoti per brangu ar to daryti negali dėl negalios ir sveikatos problemų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad ES šalyse vyrai yra fiziškai aktyvesni už moteris, o bendras gyventojų fizinis aktyvumas ypač krenta amžiaus grupėje nuo 55 metų. Sulaukę šio amžiaus fiziškai neaktyvūs yra 70 proc. ES gyventojų.