Jeanas-Claude'as Masas, pasaulinio skandalo centre atsidūrusios prancūzų krūtų implantų firmos PIP steigėjas, antradienį už sukčiavimą buvo nuteistas ketverius metus kalėti.

Stebint šimtams moterų, Marselio teismas taip pat nurodė šiam prancūzui, visame pasaulyje pardavusiam dešimtis tūkstančių nekokybiškų silikoninių krūtų implantų, sumokėti 75 tūkst. eurų baudą ir visam laikui uždraudė jam dirbti medicinos paslaugų srityje ar vadovauti bet kokiai kompanijai.

74 metų J.-C.Masas, kurį kaltintojai vadino „implantų kerėtojo pameistriu“, neparodė jokios reakcijos, kai buvo skaitomas nuosprendis.

Kiti keturi buvę jau neegzistuojančios PIP vadovai taip pat buvo pripažinti kaltais ir gavo mažesnes bausmes.

Skandalas kilo 2010 metais, kai gydytojai pastebėjo neįprastai didelį pratrūkusių PIP implantų skaičių, o įsibėgėjo 2011-aisiais, kai paaiškėjo, kad maždaug 300 tūkst. moterų 65-iose pasaulio valstybėse tikriausiai buvo įdėti nekokybiški PIP implantai.

Per mėnesį trukusį teismo procesą šių metų balandį atsakovai pripažino, kad implantams naudojo pramoninį silikoną, bet J.-C.Masas, kuris aštuonis mėnesius praleido tardymo izoliatoriuje, neigė, kad jo kompanijos implantai kelia kokią nors grėsmę sveikatai.

Daugiau kaip 7,5 tūkst. moterų pranešė apie plyšusius PIP implantus, o vien Prancūzijoje 15-ai tūkst. pacienčių PIP implantai buvo pakeisti.

Tačiau įvairių šalių sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad minimi implantai nėra toksiški ir nedidina krūties vėžio rizikos.

Daugiau kaip 7 tūkst. moterų deklaravo save kaip civilius ieškovus šioje byloje, o kelios dešimtys dalyvavo antradienio teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas verdiktas.

Teismas taip pat nuteisė PIP buvusį generalinį direktorių Claude'ą Couty (Klodą Kuti) trejus metus kalėti, dvejus metus iš jų – lygtinai.

Kokybės kontrolės direktorė Hannelore Font (Hanelor Fon) ir gamybos direktorius Loicas Gossart'as (Luakas Gosaras) gavo po dvejus kalėjimo metus, vienus – lygtinai, o tyrimų direktoriui Thierry Brinonui (Tjeri Brinonui) buvo skirta lygtinė pusantrų metų kalėjimo bausmė.

J.-C.Masas, kuris kažkada buvo keliaujantis prekeivis, o medicinos verslą pradėjo nuo vaistų pardavinėjimo, PIP įkūrė 1991 metais, norėdamas pasinaudoti klestinčia rinka kosmetiniams implantams.

Jis pavertė kompaniją trečia pagal dydį pasauline implantų tiekėja, bet sulaukė tiriamų žvilgsnių, kai plastikos chirurgai pradėjo pranešinėti apie neįprastai dažnai plyštančius PIP produktus.

Vėliau sveikatos apsaugos pareigūnai nustatė, kad jis sutaupė milijonus eurų 75-iems proc. savo implantų panaudodamas pramoninį silikoną. PIP implantai buvo uždrausti ir kompanija galiausiai buvo likviduota.

PIP eksportavo daugiau kaip 80 proc. savo implantų, kurių maždaug pusė nukeliavo į Lotynų Ameriką, maždaug trečdalis – į kitas Vakarų Europos šalis, maždaug 10 proc. - į Rytų Europą, o likusi dalis – į Artimuosius Rytus ir Aziją.

Kai kurie atsakovai, tarp jų – J.-C.Masas, taip pat buvo apkaltinti atskiruose, dar nebaigtuose tyrimuose dėl netyčinio nužudymo ir finansinio sukčiavimo, susijusiuose su šiuo skandalu.

Tyrimas dėl nužudymo yra susijęs su įtartina vienos moters, kuri turėjo PIP implantus, mirtimi nuo vėžio 2010 metais.

Vokietijos saugumo standartų firma TUV, kuri patvirtino minimus implantus pardavinėti rinkoje, praėjusį mėnesį buvo pripažinta atsakinga šioje byloje.

Prancūzijos Tulono miesto teismas nusprendė, kad ši vokiečių firma, deramai nepatikrinusi implantų, „neatliko savo pareigos“.

Kompanijai buvo nurodyta sumokėti daugiau kaip 50 mln. eurų kompensacijų šešiems platintojams ir daugiau kaip 1,6 tūkst. moterų, kurioms buvo įdėti šie implantai.