Trys stiklinės beržų sulos per dieną ir reumatu bei inkstų akmenlige susirgti negresia. Skanus gėrimas tarsi sąžiningas valytojas, visas šiukšles išmeta lauk.

Beržų sula, kaip ir pumpurai, renkama pavasarį. Tačiau rinkimo procesas turi pasižymėti kruopštumu ir atsakingumu: iš šiaurinės medžio pusės grąžtu išgręžiama iki 5 cm gylio skylutė, į ją įstatomas medinis latakas, kuriuo sultys telkės į paruoštą indą. Baigus rinkti sultis būtina nepamiršti pasirūpinti ir gaivų gėrimą teikiančiu medžiu. Pragręžtą skylę užkimškite mediniu kaiščiu, tokiu būdu apsaugosite beržą nuo galimų ligų.

Suloje yra 0,5-2 % sacharidų (gliukozė, fruktozė), organinių rūgščių, vitaminų C, PP, kalio, kalcio, geležies druskų ir daug kitų mineralinių medžiagų. Reikia nepamiršti, jog šviežia sula greitai rūgsta, tad gėrimą konservuokite, tokiu būdu beržo sula nesuges ir išsaugos vertingas savybes.

Sulą gali gerti visi, tačiau sergantys diabetu ją vartoti turėtų saikingai. Sula tirpdo akmenis (dažniau fosfatinės ir karbonatinės kilmės) šlapimtakiuose, skatina šlapimo išsiskyrimą. Ja gydoma akmenligė, mažakraujystė, bronchitas, angina, furunkuliozė, podagra, egzema, avitaminozė. Sula reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Iš beržo medienos gautas degutas veikia mikrobus. Jis yra daugelio tepalų bei linimentų sudedamoji dalis.

Kaip sulą išlaikyti ilgiau?

Į du - tris litrus sulos įberkite vieną valgomą šaukštą cukraus, apie dešimt razinų, įlašinkite citrinos. Supilkite į butelį ir gerai sumaišykite.

Į 10 litrų beržų sulos įdėkite pusę kilogramo cukraus, citrinos rūgšties ir pakaitinkite iki 70-80 laipsnių šilumos. Maišykite, kol ištirps cukrus, vėliau nukoškite ir supilstykite į butelius. Pasterizuokite 85-90° laipsnių karščio temperatūros vandenyje.