Gražūs santykiai neatsiranda savaime, jie sukuriami. Ir dažniausiai jiems daugiausiai stiprybės suteikia tos netobulos akimirkos, kurios neturi nieko bendro su aistra. Veikiau jau su didele painiava...

Tomis akimirkomis nesijaučiame gerai. Gal niekada ir negalvojome, kad mūsų gyvenimai turėtų priminti filmuose rodomas gražias istorijas, bet tikrai nemanėme, kad viskas turėtų būti būtent taip. Kai taip nutinka, būname priblokšti ir staiga aplanko mintis: „To neturėtų būti, privalau tai sustabdyti. Turiu iš to ištrūkti".

Tai kelia mums baimę arba pyktį, arba norą gintis. Tokiose situacijose priešais stovintį žmogų suvokiame kaip priešą. Staiga, be mūsų noro ar ketinimo, įsijungia antikinis kovos su grėsmėmis mechanizmas, tarsi tektų kautis su liūtais, tigrais ar meškomis. Nustojame galvoti ir pradedame gintis ar net pulti. O kartais pasislepiame nuo problemos, vildamiesi, kad ji pati savaime išsispręs.

Kaip visgi mes atsitokėjame ir suvokiame, kad priešais mus esantis žmogus nėra priešas?

Pamažu suprantame, kad jis (ar ji) ne tik kad nėra liūtas, tigras ar meškų giminės atstovas, bet veikiausiai yra tas asmuo, kuris pultų mus ginti nuo tokių grėsmių. Mes permąstome netobulumus.

„Netobulumas" nėra bloga žinia. Tai potencialiai gera naujiena, kuri dar tik vystosi. Jos dar nesulaukėme, ji dar tik juda į priekį.

Šie konfliktai ir nesusipratimai, netyčiniai vienas kito jausmų įžeidimai yra pirmoji fazė, po kurios seka antroji – kritikos lavina arba prevencinis puolimas. Ir tik po jos ateina trečioji fazė, kai pradedame jausti, kad širdis pamažu ima tirpti bei suvokiame, jog priešais esantis žmogus nėra priešas, jis yra draugas, labai labai geras draugas.

Taip išmokstame kažką naujo apie savo antrąją pusę ir tas žmogus kažką naujo sužino apie jus. Ta akimirka, kuri, kaip iš pradžių atrodė, grasina judu išskirti, transformuojasi į supratimą, kuris dar labiau pagilina ir sucementuoja jūsų jausmus. Ta akimirka jus dar labiau sutelkia ir padaro artimesniais, nei buvote iki tol. Tada ateina ketvirtoji fazė, kurios aprašymą paliksime jūsų vaizduotei...

Taigi, vietoj vylimosi, kad mūsų kelias meilėje bus lengvas, ar tiksliau, jokio kelio nebus ir iškart būsime vietoje, verčiau apsižvalgykite ir viską permąstykite. Jeigu jūsų tikslas – pasiekti didesnį supratimą ir artumą, tuomet giliai įkvėpkite ir nerkite į tą visą painiavą. Nesusikoncentruokite į pačią konfliktinę situaciją. Ji nėra galutinis taškas, tai tik vidurys. Eikite toliau. Geri dalykai jūsų laukia priekyje. Padėkite vienas kitam nepristigti drąsos ir nemesti šio kelio anksčiau laiko.

Vietoj tobulos meilės, kuri reikalauja praleisti tas akimirkas, kurios jums nepatinka, verčiau siekite nuoširdžios meilės. Nuoširdi meilė yra visko mišinys – gerų ir puikių dalykų bei ne tokių gerų ir ne tokių puikių.

Jeigu visa tai priimsite, suprasite, kad turite daugiau erdvės meilei. Yra dalykų, kurie ne vien varo jus iš proto, bet ir verčia prarasti protą mylint. Būtent taip ir auga mūsų santykiai.

Suteikite jiems šią erdvę.