„Džiaugtis gyvenimu, – sakė rašytojas Ernestas Hemingvėjus, – pavyks išmokus gauti už savo pinigus ką nors vertinga."

Veikiausiai populiariausias būdas išleisti pinigus – nusipirkti daiktų - suteikia mažiausiai ilgalaikės laimės.

Kalifornijos (JAV) universiteto psichologė S.Lyubomirsky apžvelgė kone visus tyrimus, skirtus laimės jausmui. Jie patvirtina neabejotiną laimės svarbą visuomenei. Laimingi žmonės susiranda geriau apmokamą ir patrauklesnį darbą, sveikiau ir ilgiau gyvena, yra jautresni kitiems. Atrodytų, tai ir be tyrimų aišku. Vargu ar rasime norinčių būti nelaimingais, o norinčių laimės tikrai nepritrūks. Lengva atsiklausti, kas ją suteiktų. Šalia kitų patrauklių dalykų bei išgyvenimų, o neretai ir pirma jų, minimi pinigai.Šiuolaikinė visuomenė ilgai vadovavosi nuostata – daugiau uždirbantys turėtų būti laimingesni. Tačiau daugelyje Vakarų šalių pajamos XX a. padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė – ne. Žurnalas „Forbes", apklausęs turtingiausių amerikiečių grupės atstovus, konstatavo, kad šie jaučiasi tik truputį laimingesni nei kiti jų tėvynainiai.
Vadinamasis laimės indekso pasiskirstymas šioje šalyje per daugiau nei du dešimtmečius beveik nepasikeitė: 1975 metais labai laimingais save laikė 32 proc. amerikiečių, o 1996 m. – 31 proc. Šiuo metu labai laimingais save laiko irgi maždaug trečdalis amerikiečių. Nors per tuos metus JAV gyventojų gerovė, vertinant pagal pajamas, pastebimai išaugo.
Šie ir panašūs faktai paskatino laimės tyrimų plėtrą. Todėl šiandieną daugiau žinome apie tai, kaip pagauti laimės paukštę, nei prieš kelis dešimtmečius. Daugiau žinome ir apie laimės bei pinigų sąsajas.
Netgi žinome, kaip „nusipirkti" daugiau laimės. Juk nemažai žmonių save apdovanoja ar guodžia pirkiniais. Patyrę sėkmę jie bando džiugesį dar labiau sustiprinti apsilankydami batų, rūbų, gėrimų, technikos ar net automobilių parduotuvėje. Beje, nusivylę mylimuoju, santuoka ar darbu, neretai daro tą patį. Ar tikrai po apsipirkimo pasijuntama geriau? Psichologas T.Gilovich'ius pabandė tai išsiaiškinti. Jis siekė sužinoti, kaip dera leisti pinigus norint pasijusti laimingam.

Paprastai pinigus galima išleisti keturiais būdais: nusipirkti daiktų (naujo modelio mobilųjų telefoną, madingą rūbą), nusipirkti įspūdžių (bilietą į koncertą, atostogų kelionę), nusipirkti patirtį (lankyti kursus, gauti psichologo konsultaciją) arba padovanoti juos kitiems (skirti labdarai, paremti vargstantį giminaitį).
Antrasis ir trečiasis pinigų išleidimo būdai gana artimi, nes, tarkim, kelionė į Tailandą – tai ir nauja patirtis, o bandymas išmokti važiuoti dviračiu ar pilotuoti lėktuvą – tai ir nauji įspūdžiai.
Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima pasakyti, kad pirmasis ir veikiausiai populiariausias būdas išleisti pinigus suteikia mažiausiai ilgalaikės laimės. Suprantama, kodėl. Daiktai susidėvi, atsibosta, o prisiminimai pertvarkomi taip, kad atmintyje išlieka ryškiausi. Kadangi už juos sumokėta – tikėtina, kad jie bus ir geri. Be to, patirtis ir įspūdžiai leidžia užmegzti ir sustiprinti ryšius su kitais, o prabangūs daiktai neretai sukelia pavydą ir tuos ryšius net ardo.

Įdomiausias pinigų, atiduotų kitiems, poveikis laimei. Apklausos patvirtina, kad tie, kurie per šventes perka dovanas kitiems, o ne sau, yra laimingesni. Tačiau kodėl taip yra, nepaiškina.
Galimas atsakas slypi neurofiziologinių tyrimų duomenyse. Smegenų skenavimas parodė, kad žymios dalies tiriamųjų kai kurie smegenų centrai šiems vien įsivaizdavus, jog savi pinigai atitenka labdarai, suaktyvėja. Svarbu, kad šie centrai yra šalia centrų, atsakingų už malonumą. Taigi ar skaniai pavalgysime, ar padėsime varguoliui – pajusime panašų teigiamą išgyvenimą.
Skaitytojas irgi gali pamėginti atsakyti į klausimą: „Kaip išleistų netikėtai gautą tūkstantį litų?" Jis taip pat gali palyginti savo atsakymą su arti poros šimtų jaunų žmonių (iki 35 metų) apklausos, atliktos Vilniuje, rezultatais. 67 proc. apklaustųjų sakėsi, jog pirktų daiktus, 21 proc. už šiuos pinigus pramogautų, 9 proc. bandytų ko nors išmokti, o likusieji dalį pinigų skirtų labdarai.