Nepažintas etapas

Vaikui pradėjus lankyti darželį gali kilti įvairiausių emocinių ir elgesio pokyčių – tai naujas ir vaikui nepažintas etapas. Pasak specialistų, tokie pokyčiai yra natūralus reiškinys, būdingas daugeliui vaikų.

„Darželio lankymo pradžią paprastai lydi tokie nemalonūs jausmai, kaip pyktis, nes turi atsiskirti nuo tėvų, liūdesys ir tėvų ilgesys, baimė, kad jie gali daugiau nepamatyti savo tėvelių. Tėvams paliekant ir pasiimant vaikučius, jie gali daugiau verkti, rodyti nepasitenkinimą fiziškai, priešintis. Vaikams taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, nuovargis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet adaptacijos laikotarpiu sutrinka vaikų miego kokybė, gali pasikeisti tuštinimosi įpročiai, mityba, elgesys namuose – vaikas gali tapti abejingesnis ar kaip tik per daug aktyvus, irzlesnis ar imti maištauti“, – situaciją apibūdina vaikų psichologė Ieva Kirkilė.

Pasak psichologės, adaptacijos periodu tėvams svarbu reaguoti kuo ramiau, tiesiog suteikti meilės ir šilumos savo vaikui, o šis periodas bus lengvesnis, jeigu vaiką jam ruošite iš anksto.

„Stenkitės palaikyti panašią dienos rutiną, mokykite vaiką dalytis žaislais, prašyti pagalbos. Svarbu, kad pasitikėtumėte pedagogais, leistumėte jiems užmegzti kontaktą su vaikučiu, o ruošdami vaiką darželiui, pasakotumėte tiesą apie tai, ko jis gali tikėtis, užuot viską piešę vien rožinėmis spalvomis“, – patarimais dalijasi ekspertė.

I. Kirkilė akcentuoja, kad sunerimti verta tik tada, jei matote, kad auklėtojos nelinkusios aptarti vaiko savijautos, nenori bendradarbiauti su tėvais, pastebite, kad, atėjus vaikučiui, auklėtojos nesistengia jo nuraminti, pakalbinti, o nusiraminimui palieka vieną patį.

Adaptacija – skirtinga

Pasak vaikų psichologės, adaptacijos periodas, kuriuo, pradėjus lankyti darželį, pasireiškia vaikų emociniai ir elgesio pokyčiai, visiems vaikams labai skirtingas.

„Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikams jis trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių – kuo vaikas mažesnis, jautresnis, tuo šis periodas gali trukti ilgiau, be to, ilgesnę adaptacijos trukmę paprastai lemia ir vaiko turėtos nemalonios patirtys ankstesniuose darželiuose. Tik tuomet, kai vaikas nepertraukiamai lankė darželį bent keletą savaičių ir nebematomi adaptacijos požymiai, galima teigti, kad adaptacija darželyje baigėsi“, – sako psichologė I. Kirkilė.

Stenkitės palaikyti panašią dienos rutiną, mokykite vaiką dalintis žaislais, prašyti pagalbos. Svarbu, kad pasitikėtumėte pedagogais, leistumėte jiems užmegzti kontaktą su vaikučiu.

Kada ieškoti naujo

Tėvams pastebėjus vienus ar kitus vaiko emocinius ar elgesio požymius, ne vienas susimąsto, kad galbūt dėl to kaltas pats darželis. I. Kirkilė pataria neskubėti daryti tokių išvadų, nes nors požymiai, kad darželis neatliepia jūsų vaiko poreikių, išties egzistuoja, skirtingame amžiuje jie gali būti labai skirtingi.

Be to, pasak specialistės, juos vertinti galima tik tuomet, kai adaptacijos laikotarpis darželyje jau pasibaigęs, o tokie požymiai pasireiškia ne vieną ar du kartus, o nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei mėnesį laiko.

Vaikų psichologė išskiria kelias tokių požymių grupes.

• Vaikui pasireiškia psichosomatiniai požymiai, pavyzdžiui, vėmimas, galvos skausmas, pilvo skausmas, temperatūros kilimas.

• Vaikas pasakoja apie darželį liūdnas istorijas, kad jis jaučiasi nepriimtas, vienišas arba kaip tik apie darželį nenori nieko pasakoti.

• Pastebima, kad nevyksta akademinė pažanga.

• Vaikas praranda apetitą, pasikeičia miego kokybė.

• Nėra aktyvaus bendradarbiavimo tarp mokytojų ir tėvų, tėvai negauna atsakymų apie vaiko savijautą, pasiekimus.

• Vaikas kalba apie vertybes, kurios nėra priimtinos šeimoje.

• Vaikas niekada nenori eiti į darželį, o apie jį užsiminus, tai jam sukelia stiprių nemalonių emocijų.

Pasak ekspertės, tėvams apie vaiko savijautą pirmiausia svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, stebėti jo savijautą, taip pat bendradarbiauti su darželio mokytojomis, teirautis, ką jos pastebi, kaip jos mato vaiką darželyje.

„Galbūt galima sutarti, kokie bendradarbiavimo veiksmai bus vykdomi toliau, paprašyti darželyje dirbančių specialistų, pavyzdžiui, psichologo pagalbos. Tačiau jeigu visi tokie bandymai nepadeda, rekomenduočiau tėvams apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius“, – patarimais dalijasi psichologė I. Kirkilė.

Dėmesys lūkesčiams

Renkant darželį vaikams vaikų psichologė tėveliams rekomenduoja pirmiausia patiems nuoširdžiai įsivardyti, kokį vaiką norite matyti ateityje, kokius lūkesčius jam turite, kokių vaiko gebėjimų ateityje tikitės, kiek jums svarbi vaiko psichologinė gerovė.

„Pagalvokite, kaip savo vaiką įsivaizduojate po 10–20 metų, kokios vertybės jūsų šeimai yra svarbios, ir tik tuomet nuspręskite, koks darželis būtų tinkamesnis. Išsigryninus svarbiausius aspektus, visuomet verta pasikalbėti su ugdymo įstaigos administracija, specialistais, galbūt ir dirbančiais auklėtojais, įsivertinti, ar ši ugdymo įstaiga galės atliepti tėvų turimus lūkesčius, ar ji skirs dėmesio vaiko emocinei gerovei ir akademiškumui“, – akcentuoja vaikų psichologė.