Visi žinome posakį: „Visos ligos nuo nervų“. Suprantama, kad tai nėra absoliuti tiesa, bet šiuo posakiu daug kas pasakoma. Stebime žiniasklaidą, kurios kai kurie atstovai sako, kad tik atspindi (ar ne dažniau blogą, juodą pusę?) gyvenimą.  Bet, sutikime, neretai tuo juodumu kai kas pasistengia ir kitus užkrėsti. Tačiau žiniasklaidos priemones ir kanalus mes patys pasirenkame.  Jungiamės prie kanalizacijos – tą turinį turime savyje, jungiamės prie šviesos šaltinių, ugdančios informacijos  - turėsime atitinkamus rezultatus savo gyvenime.

Niekas neverčia žiūrėti tokių TV kanalų, kur tik neigiama, tendencinga ar bukinanti informacija. Kažkada pažiūrėjęs vienos TV turinčios aukštus reitingus žinias ir buvau nustebęs: per visą laidą pateikta tik viena gera naujiena ir tai susijusi su sportiniais rezultatais. Tad džiaugiuosi, kad televizoriaus namuose neturiu.  Beje, statistika teigia, kad praėjusiais metais vėl augo savižudybių skaičius Lietuvoje. Turime kažką daryti iš esmės Lietuvoje psichinės sveikatos srityje.

Dar senovės išminčiai yra sakę: „Sveikata - tai ne viskas, bet ir viskas be sveikatos tampa nieku“. Į kai kuriuos sveikatos puoselėjimo ir tausojimo niuansus ir atkreipsiu dėmesį, kad gyvenimas netaptų baisiu nieku. Pirmiausia, atsisakykime požiūrio, kaltinimų, kad „dėl mano nervų kalti kiti“ – artima aplinka, tolima – politikai.  Nekalti nei kiti, galiausiai nei pats nekaltas – čia reikalingi kiekvieno ilgalaikiai reagavimo įgūdžiai.

Kaip minėta, ne streso nebuvimas yra siekiamybė, bet gebėjimas jį valdyti. Pavojingas yra ilgalaikis, nevaldomas stresas. Žmogus nėra „sveika kiaulė“: pavalgęs (ar persivalgęs) ir tada ramus, apkiautęs. Dar pridėkime kokių tuščių pramogų ir jis jau gali sveikas laukti savalaikės (ar pirmalaikės) mirties? Kartais tenka kažkiek sveikatos prarasti dėl bendrojo gėrio, rūpinantis šeima, auginant vaikus ir panašiai.

Beje, yra didelė ir švietimo sistemos problema, kad ji neišugdo kritinio mąstymo asmenybių, o neretai siekia žmones padaryti vien „žinių talpyklomis“. Prieš egzaminus prikištus žinių, bet vos jiems praėjus, tas žinias užmirštančius arba negebančius panaudoti jų praktiškai. Žinios - be jokio pažinimo, atradimo, saviugdos džiaugsmo. Žmonės neturi gebėjimo laisvai ir giliai mąstyti, tuomet tampa reklamos – tiek komercinės (daiktų ir paslaugų perteklinio vartojimo), tiek politinės (populizmo) - zombiais. O tai reiškia – turinčiais psichinių problemų. Vis laukiančiais kažko iš valdžios, politinių pažadų, apgaulingų komercinių pasiūlymų, vietoj to, kad patys imtųsi kūrybos, veiklos ir situacijos (tiek savo, tiek visuomenės) keitimo priemonių.

Sveikatos kristalai

Genetikas dr. Danielius Serapinas sako, kad  teigiamas mąstymas turi ženklios įtakos genų struktūroms. Genai nėra statiški kaip likimo primesta nekintanti duotybė, tai tam tikra bazė, kurią kreipiame gera arba bloga linkme. Tad sveikatą turime darniai jungti (ar sudaryti sąlygas savaime jungtis) kaip kristalams. Atrodytų tarsi iš smulkmenų, bet jos visumoje turi unikalų darinį.

Vienas iš psichinės brandos bruožų yra gebėjimas būti unikaliu ir priimti nestandartinius sprendimus, nesivadovauti „spaudžiančia“ visuomenės nuomone.  Antra, saugotis perfekcionizmo psichinio ligotumo (į jį turi pavojaus pakliūti, pavyzdžiui, sveikos mitybos šalininkai, nekalbu jau apie siekiančius tobulų kūno formų). Čia bulimijos ir anoreksijos pavojingos sutrikimų kombinacijos. Be jokios abejonės, visi turime tobulėti, bet visada, taip pat priimti save tokius, kokie esame, su savo netobulumais, ribotumais. Tobulumo siekimas nėra kankinanti iš šalies primesta prievolė, bet malonus iššūkis, mėgavimasis mažomis pergalėmis ilgame tobulėjimo, nuoseklių pasikeitimų procese.

Esu girdėjęs, kad graikų kalbos žodis „psiche“ taip pat reiškia ir „drugelis“. Jei tai tiesa, manau, tuo daug kas pasakyta. Apie sielos grožį, žavesį bei trapumą.

O pabaigai esmė - kokie praktiniai dalykai kuria mūsų psichinę ir fizinę sveikatą. Kristalų margumynas: muzikos klausimasis,  šokiai, kultūrinių renginių lankymas, parodos, darnūs šeimos santykiai, bendruomenių susitikimai, bendra veikla dėl prasmingo tikslo, žygiai pėsčiomis, bet kokia aktyvi fizinė veikla, šypsojimasis ir juoko terapija, buvimas gamtoje, kultūrinės, pažintinės ir piligriminės kelionės, malda, turiningas poilsis, kilnus darbas ir visuomeninė veikla, gebėjimas laiką planuoti, kūrybingas taupumas, ekonomiškumas, nedarymas tų dalykų, kurie tiesiog nereikalingi, bet primesti iškrypusių kultūrinių klišių, galiausiai geras miegas ir t.t.