Gali kreiptis ir į šamaną

Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) atstovai vėl beldžiasi į valdžios duris aiškindami, kad verkiant reikia pagaliau priimti psichologų praktinės veiklos licencijavimo įstatymą.

„Pastaruoju metu garsiai kalbama apie psichologinių paslaugų prieinamumo didinimo poreikį, tačiau tuo viskas ir pasibaigia. Susidaro įspūdis, kad sprendimams priimti reikia ne vienos visą šalį sukrečiančios nelaimės – nužudymo ar savižudybės“, – dėl nepakankamai vertinamo psichologų vaidmens apgailestavo LPS valdybos narys ir psichologų veiklos reglamentavimo komiteto pirmininkas doc. dr. Alfredas Laurinavičius.

Privačią praktiką vykdančių psichologų skaičius nėra žinomas, nes jų veikla nėra įtraukta į veiklų klasifikatorių. Juo labiau nėra aišku, kiek yra apsimetėlių, save vadinančių psichologais.

Šiuo metu valstybinėms institucijoms pavaldžiose įstaigose dirba arti 2000 šios srities specialistų. Tačiau, LPS prezidentės doc. dr. Neringos Grigutytės pastebėjimu, privačią praktiką vykdančių psichologų skaičius nėra žinomas, nes jų veikla nėra įtraukta į veiklų klasifikatorių. Juo labiau nėra aišku, kiek yra apsimetėlių, save vadinančių psichologais.

Taigi nesant tinkamo reglamentavimo dabar privačiame sektoriuje psichologu gali dirbti praktiškai „bet kas“. „Reikiamo išsilavinimo, darbinės patirties neturintys, nuolat savo kvalifikacijos nekeliantys ir etikos normų nesilaikantys psichologais save pristatantys asmenys reklamuoja stebuklus, jie „padeda“ visiems ir per trumpą laiką. Tikras psichologas nepretenduoja į stebukladarius. Psichologų praktinės veiklos įstatymas padėtų kiekvienam lengvai atskirti stebukladarį nuo praktikuojančio psichologo“, – pabrėžė A. Laurinavičius.

Psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebėjo, kad kiekvienas turi teisę rinktis. „Žmogus gali pagalbos kreiptis ir į šamaną, tačiau asmuo turi žinoti, ar kreipiasi į išsilavinimą turintį specialistą, ar į sukčių, kuris nutarė, kad jam užtenka turėti būgnelį ir vaikyti tik vienam jam matomas piktąsias jėgas“, – kalbėjo specialistas.

Ilgai įstrigęs įstatymas pajudės?

Reglamentuoti psichologų veiklą bandyta mažiausiai tris kartus. Pirmieji variantai Seimo nepasiekė, nes sutarimo dėl tam tikrų nuostatų nerado psichologų bendruomenė. Taip pat jie neįtiko Vyriausybei. Paskutinįjį įstatymo projektą, kurį pernai svarstyti parlamentas ėmėsi dar baigiantis kadencijai, kartu su kolegomis pateikė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.

Įstatymas, panašu, vis dar sunkiai išlipa iš stalčių, tačiau buvusi sveikatos apsaugos ministrė tikino, kad darbai juda – atsižvelgus į pateiktas pastabas ruošiama nauja įstatymo projekto redakcija, kuri po poros savaičių turėtų būti įregistruota Seime.

„Ką tik kalbėjausi su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, kaip reikėtų sujungti senąjį ir naująjį įstatymo projektus. Esminis klausimas, kas skirstys pinigus. Viena kuri ministerija negali licencijuoti kitose srityse dirbančių specialistų, tam reikėtų viešojo administravimo įstaigos statusą turinčių psichologų rūmų ir specialios visų žinybų specialistų komisijos“, – aiškino parlamentarė.

Atsiranda atskirų interesų

A. Laurinavičiaus manymu, daug paprasčiau būtų, kad psichologai kaip specialistai dirbtų tik kurioje vienoje srityje. Dabar gi jie dirba švietimo, sveikatos apsaugos, teisingumo, vidaus reikalų ir kitoms ministerijoms pavaldžiose įstaigose. „Tuomet tampa labai sudėtinga psichologų licencijavimo funkcijas priskirti kuriai nors vienai ministerijai, juolab kai psichologai dirba ir privačiame sektoriuje. Tai ir yra pagrindinė formali kliūtis“, – kalbėjo LPS atstovas.

Psichologas G. Navaitis pabrėžė, kad nors labiau linkstama prie nuomonės, kad geriau licencijavimą reguliuotų ne valstybinės institucijos ar kokios visuomeninės organizacijos, bet pačių psichologų savivaldos organizacija, tam vis dėlto labai trūksta demokratinio veikimo patirties.

„Todėl prasideda ginčai, kokia organizacija tai turėtų daryti. Atsiranda atskirų interesų, vienas ar kitas universitetas norėtų „priglobti“ šią veiklą ir tuo pačiu sumenkinti kitų universitetų patvirtintus bakalauro ar magistro laipsnio statusus. Kai būdamas Seimo nariu teikiau šio įstatymo projektą, siūliau, kad visų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užregistruotų psichologų organizacijų atstovai sudarytų psichologų tarybą, kuri ir teiktų licencijas. Tai būtų priimtiniausia ir nesudarytų išskirtinių teisių kokiai vienai grupei“, – aiškino specialistas.

Komentaras

Seimo narė psichologė Dovilė Šakalienė:

– Prieš dvylika metų buvo parengta psichikos sveikatos strategija, kurią, tikėjomės, lydės ir atitinkami politiniai veiksmai. Tačiau užtikrinti modernią psichikos sveikatos priežiūrą politinės valios pritrūko. Daugiau buvo orientuojamasi į biomedicininį požiūrį, ignoruojamas jau seniai Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamas psichosocialinis požiūris.

Rezultatas toks, kad mes skiriame labai daug psichotropinių vaistų, turime itin mažą psichologinių paslaugų prieinamumą. Be abejo, norint pagerinti psichologinių paslaugų prieinamumą, įstatymo nepakanka, turime skirti pakankamai resursų.