„Lietuvoje nėra tikslios statistikos, kiek senyvo amžiaus žmonių serga depresija. Preliminariai galima teigti, kad per 50 tūkst. visų šalies gyventojų yra kamuojami šios ligos, tačiau tikrasis skaičius yra net dvigubai ar trigubai didesnis“, – įspėja profesorius A. Unikauskas.

Bene pagrindinė senyvo amžiaus žmonių depresijos priežastis – nutrūkęs ryšys su draugais, bendradarbiais, giminaičiais, taip pat artimų žmonių, sutuoktinio ar vaikų netektis. Depresiją padės atpažinti užsitęsęs liūdesys, irzlumas, nuovargis, suprastėjusi atmintis, lėtas mąstymas, užsidarymas namuose.

Pasak gerontopsichiatrijos skyriaus gydytojos Genovaitės Šimkuvienės, vienas ryškiausių depresijos požymių – vienišų senjorų polinkis išgalvoti sveikatos nusiskundimus, siekiant sulaukti šeimos narių ir gydytojo dėmesio.

„Depresinis senyvo amžiaus žmonių gydymas nėra ilgas, tai trunka apie keturias savaites. Pritaikomi medikamentai, psichoterapija, su žmogumi bendraujama ir leidžiama surasti blogos nuotaikos priežastis, kaip jas šalinti ar su jomis susitaikyti“, – pasakoja gydytoja G. Šimkuvienė.

Depresija neturėtų būti gydoma vien vaistais. Labai svarbu, kad žmogus turėtų kuo užsiimti, kad jo smegenų funkcija nesustotų ir jis visada tobulintų atmintį. Taip pat padės ir fizinis aktyvumas.

„Fizinė veikla gali būti taikoma kaip antidepresantai. Tyrimai įrodė, kad 10 savaičių treniruočių padeda lygiai taip pat, kaip ir tiek laiko vartojami medikamentai“, – pasakoja A. Unikauskas.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“.