Pavyzdys – Britanija?

Pasak švietimo ekspertės Unės Kaunaitės, ribojimus griežtinti reikėjo, tačiau reikalavimas bendrauti tik vienoje šeimoje galėtų būti patobulintas: "Manau, kad būtų galima pagalvoti apie tam tikras išimtis dėl žmonių, kurie yra vieniši."

Buvusi premjero Sauliaus Skvernelio patarėja sako, kad Lietuva galėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos, kur "numatytos išimtys, nepaisant visų apribojimų, žmonėms, kurie savo namų ūkyje yra vienintelis suaugęs žmogus – ar tai būtų visiškai vienišas žmogus, ar vieniša mama su mažu vaiku, ar vienišas tėtis, ar suaugęs žmogus, kuris rūpinasi žmogumi su negalia". "Visais šiais atvejais jie leidžia suformuoti, kaip patys vadina, paramos burbulą. Tu pasirenki kitą namų ūkį, su kuriuo formuoji tą burbulą", – pridūrė ji.

Sekmadienį priimtame Vyriausybės nutarime paliktos išimtys artimiems kontaktams neatidėliotinais atvejais, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti žmones. Tačiau, anot U.Kaunaitės, labiausiai nepagalvota apie jaunesnius vienišus žmones. Ji pridūrė, kad bendravimo išimčių nebuvimas gali sukelti ilgalaikių problemų visuomenėje.

Maltiečiai skambina senoliams

Pagalbą vienišiems senoliams teikiančios Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė BNS teigė, kad organizacijos savanoriai dabar senoliams ne tik atveža maisto, tačiau ir skambina, kad su jais pabendrautų.

"Pavalgyti visiems reikia ir čia yra gyvybinė funkcija, kurią svarbu palaikyti, bet tas vienišumas, bendravimas, ypač dabar, kai esame užsidarę, tampa labai aktualus, – sakė organizacijos vadovė. – Bendravimas yra pagrindas, kad žmonės jaustųsi mažiau atskirti."

Pasak D.Kedavičienės, savanoriai vienišiems senoliams taip pat suteikia informacijos apie telefoninius sukčius. Maltiečiai šiuo metu globoja apie 2,6 tūkst. senolių, teikia jiems pagalbą maistu, įprastu, ne karantino, metu senoliai lankomi namuose, organizuojami įvairūs socialiniai renginiai. Organizacija orientuojasi į tuos senolius, kurie gyvena žemiau skurdo ribos.

Gali būti sudėtinga

Vilniaus universiteto (VU) psichologas Paulius Skruibis sako, kad be gyvo bendravimo žmonėms ilgą laiką išbūti sudėtinga. "Žmogus yra socialinis gyvūnas – mums bendravimas yra svarbus. Galime iš dalies gyvą bendravimą pakeisti nuotoliniu, bet ilgą laiką būti be gyvų kontaktų yra sudėtinga", – teigė P.Skruibis.

Jis pritaria socialinių burbulų idėjai, kuri užtikrintų galimybę bendrauti vienišiems žmonėms.

"Reikėtų pagalvoti apie kažkokį saugų būdą – socialinių burbulų sudarymą, kad po vieną gyvenantys žmonės turėtų galimybę bent su kažkuo pabendrauti gyvai", – sakė psichologas.

Jo teigimu, gyvo bendravimo nebuvimas ilgą laiką yra opi problema, galinti sukelti padarinių žmogaus emocinei sveikatai, todėl išimtį gyvenantiesiems po vieną numatyti būtina. Jis pabrėžė, kad išimtis aktuali tiek jauniems, tiek senesniems žmonėms.

Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje buvo 38,3 proc. vieno asmens namų ūkių, taip pat 6,2 proc. namų ūkių, sudarytų iš vieno suaugusio asmens, auginančio mažiausiai vieną vaiką. Namų ūkiu laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.