Kam atsiranda potraukis ir ar žmonės geba ištrūkti iš priklausomybių rato, aiškino Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė Aušra Širvinskienė.

– Dažniausiai žinomos priklausomybės – alkoholis ir rūkalai. Ar jos yra dažniausios?

– Ir taip, ir ne. Jos galbūt istoriškai labiausiai paplitusios. Turime tokią statistiką ir tikrai, jeigu paklaustumėme, dalis iš mūsų sakytų: „Taip, žinau, kas vartoja, kas vartojo.“ Bet tai nėra vienintelė priklausomybė. Šiuo metu kalbama ir apie vadinamas elgesio priklausomybes – priklausomybę azartiniams lošimams, video žaidimams, „online“ visas azartinių lošimų laukui. Priklausomybių spektras plečiasi ir galimai ateityje dar labiau prasiplės.

– Bet dėl kokių priklausomybių žmonės dar kreipiasi ir kodėl jos egzistuoja?

– Kreipiasi dėl visų priklausomybių, kas trukdo žmogui gyventi. Tai gali būti kreipimasis dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, alkoholio. Taip pat nereikėtų nuvertinti nikotino priklausomybės – viena iš labiausiai paplitusių priklausomybių, nors dažnai į ją tarsi pro pirštus žiūrime. Nesvarbu, ar tradicinis, ar naujų būdų – elektroninėms cigaretėms, tai lygiai ta pati priklausomybė. Žinoma, yra visas spektras nelegalių psichoaktyvių medžiagų ir jau minėtos elgesio priklausomybės: lošimai, vaizdo žaidimai ir kitos.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

– Kaip dažnai žmonės pripažįsta turintys priklausomybę ir kreipiasi laiku? Ar čia dar veikia stigma, baimė ir gėda?

– Priklausomybė, jei žiūrėtume kitų psichikos sveikatos sutrikimų kontekste, yra labiausiai stigmatizuojama liga. Ji 70 proc. labiau stigmatizuojama nei kitos psichikos ligos. Jau nekalbu apie tiesiog kitas ligas. Žmonėms dėl daugelio priežasčių labai sunku kreiptis pagalbos. Visų pirma – sunku pripažinti, kad esu priklausomas. Ypač jei tai legalios medžiagos – žmonėms atrodo: „Kas čia tokio? Aš, kaip ir visi.“

– Dar medžiagos tai medžiagos, bet legalūs veiksmai, kaip jūs sakote?

– Taip, legalūs veiksmai – vakarėliai ir pan., kur kultūriškai priimta vartoti, pavyzdžiui, alkoholį. Žmogui išties sunku suprasti, kad jis jau yra priklausomas, kad jau yra problema. Antra – sunku kreiptis pagalbos. Lietuvoje tyrimai, iš medicinos sociologijos pusės, rodo, kad lietuviai linkę atidėlioti kreipimąsi pas gydytoją, nesvarbu dėl kokios priežasties. Jei dar yra stigma ir gėda, žmonės dar labiau linkę nesikreipti laiku.

– Bet per jūsų darbo patirtį – kokia keisčiausia priklausomybė?

– Yra daug visokių. Tarkime, priklausomybė nuo darbo, kelionių, sporto, bet čia reikia atskirti. Yra medicininis kontekstas ir socialinis. Žmogus įprotį pradeda vadinti priklausomybe – tai ne visai taip. Mediciniškai, kad priklausomybė būtų pripažinta, ji turi būti tarptautinėje ligų klasifikacijoje arba amerikiečių versijoje. Tiesiog įprotis arba potraukis nebūtinai yra priklausomybė, bet galbūt po 10–20 metų gali tapti tokia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ta kelionių priklausomybė dažniausiai labiau teigiama nei neigiama. Kaip apibūdintumėt priklausomą žmogų? Ar tai tik sunkumų patiriantis, ar ateina ir verslininkai, išsilavinę žmonės?

– Jei kalbame apie socialinį statusą, priklausomybė nesirenka pagal statusą. Pagalbos kreipiasi visų socialinių sluoksnių žmonės – nuo labai sėkmingų ir turtingų, kurie turi labai gerą įvaizdį visuomenėje, iki tų, kurie yra visuomenės užribiuose dėl įvairių priežasčių. Kiekvienas žmogus – atskira istorija. Mes negimstame priklausomi, tampame priklausomi dėl įvairiausių priežasčių. Nebūna taip, kad atsibundame ir jau esi priklausomas. Priklausomybė dažnai lydi kitas sunkias problemas – traumas, krizes, kitas psichikos ligas. Tai nėra vienas dalykas, jų yra daug.

– Kaip, jūsų manymu, keisis situacija – ar priklausomybių daugės, ar atsiras daugiau, kurie kreipsis pagalbos?

– Mūsų centro misija – ne tik gydyti žmones, bet ir mažinti stigmą. Stigmos mažinimas padės žmonėms kreiptis laiku, nereikia laukti, kol problema įsisiūbuos. Jei bent mintis, kad kažkas negerai – reikia nebijoti kreiptis pagalbos. Tikiuosi, kad taip bus. Priklausomybių bus, deja, bet esame socialios būtybės, linkę ieškoti lengvų sprendimų, lengvų kelių. Psichoaktyvios medžiagos, elgesio tam tikri aspektai gali mus apgauti, bet realybė yra ta, kad galime tapti priklausomi. Svarbu laiku kreiptis pagalbos. Priklausomybė yra gydoma ir ją reikia gydyti.