Žiemai besiritant į antrąją pusę, tamsios ir itin trumpos dienos slegia kur kas labiau nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir nurimus šventiniam šurmuliui, padaugėja sezoninį nerimą ir apatiją išgyvenančių žmonių: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį.

„Stresas ir įtampa kyla ne dėl mus supančios aplinkos ar jos charakteristikų. Stresą sukelia mūsų požiūris į aplinką, jos vertinimas. Stresas ir įtampa, sukelta kasdienių išgyvenimų, nemalonumų, turi savybę kauptis. Nors jo visai išvengti nėra įmanoma, tačiau yra daug būdų sušvelninti jo padarinius. Vienas jų – griežtesnės dienotvarkės laikymasis. Dienos režimas ne tik padeda laiku atlikti darbus, bet ir užtikrina stabilumo ir saugumo jausmą. Aiškūs darbo ir pramogų prioritetai taip pat leidžia lengviau priimti naujus iššūkius“, – sakė ISM Executive school organizacinės psichologijos konsultantė Birutė Ruplytė.

Vidinė ramybė. Stresą, įtampą ir prislėgtas nuotaikas mažina tikslus išgyvenamų jausmų įvardijimas ir tinkamas jų reiškimas. Stresinėje situacijoje gali kilti įvairių jausmų: baimės, nerimo, pykčio, kaltės, gėdos, nevilties, bejėgiškumo. Svarbu atpažinti savo emocijas ir suprasti, kokią informaciją jos mums perduoda apie mūsų poreikius, aplinką, santykius su kitais žmonėmis. Mūsų jausmai yra tam tikrais ryšiais susijusi su informacija saugoma mūsų smegenyse ir neretai ją paprasčiausiai perteikia. Net menkiausia mūsų nuotaikų išraiška susijusi su atsiminimais, įgytomis žiniomis, patirtimi, išgyventais santykiais. Visko pradžia yra mūsų mintys, ką galvojame, taip ir jaučiamės. Tad jei blogai jaučiamės, reiktų paprasčiausiai pasistengti pozityviau vertinti situaciją.

Poilsis ir sveika mityba. Labai svarbu nepervargti, rasti laiko pailsėti – tiesiog gerai išsimiegoti. Taip pat patartina išlaikyti asmeninio gyvenimo ir darbo balansą, turėti savo mėgstamą veiklą, hobį, nepamiršti pasivaikščiojimų, kelionių, pramogų. Stresui labiau pasiduoda žmonės, kurie yra nepailsėję, neturi pomėgių, nesidžiaugia savo laisvalaikiu.

Klausymas. Pastebėję draugą ar kolegą, kuris atrodo nelaimingas ar apimtas streso, paprašykite jo papasakoti, kas nutiko. Kuo atidžiau ir ramiau klausysitės, tuo noriau kitas asmuo atsivers. Nepamirškite, kad draugui prakalbus nereikėtų pulti ieškoti jo problemų sprendimo ar juo labiau kaltinti dėl neteisingų veiksmų – labiausiai padėsite tiesiog išklausę. Mokėdami išklausyti kitą, lengviau atsiversite ir patys.

Rašymas. Jei patiriate emocinę įtampą, bet nenorite išsipasakoti, neraminančias mintis užrašykite ant popieriaus. Rašymas padeda problemą pamatyti iš šalies ir lengviau priimti adekvačius sprendimus. Rašydami geriau suprasite save ir aplinkinius, išsiaiškinsite savo tikslus ir poreikius bei kaip juos įgyvendinti. Tai labai patogus būdas sumažinti įtampą, nes rašyti galima bet kur ir bet kada.

Juokas pakelia nuotaiką ir mažina psichologinę įtampą tiek suaugusiems, tiek vaikams. Juokiantis gaminami net du laimės hormonai – serotoninas ir oksitocinas. Nusijuokti padės geras anekdotas, humoro laidos ar komedijos. Moksliškai įrodyta, jog gebant pasijuokti net ir iš didžiausių problemų – jos nebeatrodo tokios rimtos.

Gerasis stresas. Pripažinta, kad nedidelis stresas yra naudingas, nes prablaško ir pažadina nuotykių skonį. Stresas gali būti teigiamas, kai jis aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Todėl labai rekomenduotina retkarčiais išbandyti ką nors naujo: pradėti mokytis naujos sporto šakos, leistis į kelionę ar išsiruošti į pasimatymą. Nepamirškite puoštis, tai taip pat gerina nuotaiką ir mažina įtampą.