Paauglystė – nelengvas metas ne tik bręstančiam vaikui, bet ir jo tėvams. Rasti bendrą kalbą su paaugliu tikrai nėra lengva. Tačiau į vaiką numoti ranka ir dėl visų bėdų kaltinti paauglystę taip pat negalima. Taigi kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu?

Paauglystėje daugelis vaikų išgyvena sunkų savęs ieškojimo laikotarpį, todėl paaugliai dažnai būna irzlūs ir pasako tai, ko nederėtų. Tačiau tai dar nereiškia, kad vaikas jūsų nekenčia. Nereikalaukite iš savo paauglio per daug. Jis yra paauglys ir vien dėl to negali elgtis kaip suaugęs žmogus. Užuot kaltinę jį dėl to, palaikykite jį brendimo laikotarpiu ir taip padėkite jam suaugti. Patikėkite, kiekvienam vaikui reikia tėvų palaikymo ir supratimo.

Paauglys turi daugybę baimių – bijo mokytojų, bijo susipykti su kitais bendraamžiais ir būti jų išjuoktas. Pasistenkite, kad jam bent jau tėvų nereikėtų bijoti. Tai nereiškia, kad nereikia kontroliuoti ir rūpintis savo vaiku. Tačiau namuose jūsų vaikas turi jaustis saugus, mylimas ir įvertintas. Bėda ta, kad daugelis tėvų net nepakelia akių, kai jų paauglys grįžta namo, dažnai tik piktai paklausia, kur jis buvo. Nepriklausomai nuo jūsų vaiko reakcijos, nesielkite taip.

Prisiminkite, kaip jūs jautėtės, kai buvote paauglys. Pabandykite įsivaizduoti, kad jūsų paaugliui 100 kartų sunkiau. Šiame gyvenimo etape jam reikia žmogaus, kuris padėtų suprasti, kas vyksta jo gyvenime. Kai jūsų vaikas grįžta namo, nustokite darę tai, ką darėte, ir atkreipkite į jį dėmesį. Žvelkite į akis ir įdėmiai klausykite, ką jis sako. Reaguokite į jo kalbas, patarkite, paguoskite. Jūsų vaikui nereikia, kad išspręstumėte jo problemas, tačiau jam reikia, kad kas nors išklausytų ir patartų. Jei to nepadarysite jūs, jis suras kitą žmogų, kuris jam patars, ir nebūtinai patars tinkamai.

Paaugliai jaučia turintys įrodyti savo vertę draugams, mokytojams, taip pat ir jums. Pasitikėkite savo vaiku ir leiskite jam žinoti, kad jis pats atsakingas už savo gyvenimą. Neliepkite jam daryti namų darbų. Verčiau ramiu balsu paklauskite, kada jis suplanavęs tai padaryti.

Taip pat svarbu, kad nustatytumėte ribas ir jų laikytumėtės. Visi šeimos nariai turi prisiimti atsakomybę ir prižiūrėti namus. Susitarkite, kaip jūsų vaikas prisidės prie buities darbų. Žinoma, mažiausiai ką jis turi padaryti, tai prižiūrėti, kad jo kambarys visada būtų tvarkingas. Jei vaikas neatlieka savo pareigų, sakinius su neiginiais keiskite į pozityvius sakinius. Pavyzdžiui, nesakykite „tu negali eiti su draugais, nes nesusitvarkei kambario„. Verčiau sakykite taip: „galėsi eiti su draugais, kai tik susitvarkysi savo kambarį“.

Nekelkite balso ir niekada nemenkinkite savo vaiko, nes jis nustos pasitikėti savimi. Kilus konfliktui, mėginkite suprasti jo poziciją ir ramiai pasakykite savo nuomonę. Visais klausimais klauskite jo nuomonės ir atsižvelkite į ją. Skatinkite savo vaiką, džiaukitės jo laimėjimais. Pavyzdžiui, jei jūsų paauglys laimėjo kokiame nors konkurse, surenkite namuose šventę.

Jei namuose auginate paauglį, geriau jam nesakykite:

• Kad nesuprantate dalykų, kuriuos jis šiuo metu mokosi mokykloje.
• Kad jums nepatinka muzikos grupė, dėl kurios iš proto eina visi paaugliai.
• Kad kuris nors iš jo mokytojų arba draugų jums labai patinka.
• Kad jūs reguliariai patikrinate, kas yra jo draugai „facebook'e".
• Kad, nutaikę tinkamą progą, jūs patikrinate sms žinutes jo mobiliajame telefone.
• Kad jūs žinote, kur jis slepia savo dienoraštį. Maža to, jūs jį skaitote!