Naudingos informacijos gali suteikti psichinio atsparumo tyrimai, analizuojantys ir apibendrinantys informaciją apie žmogaus gebėjimus, savybes, gyvenimo ir darbo aplinkos ypatumus, padedančius išvengti, sumažinti arba įveikti nepalankių situacijų žalojantį poveikį.

Psichinio atsparumo (angl. resilience) tyrimai pradėti susidomėjus žmonėmis, kurie sugebėjo išgyventi sunkių karo traumų poveikį. Ilgainiui mokslininkai pradėjo domėtis platesniu gyvenimo įvykių kontekstu ir atkreipė dėmesį į žmones, įvairiais aspektais sėkmingiau už kitus įveikiančius gyvenimo išbandymus, pavyzdžiui, išsaugojančius pasitenkinimo gyvenimu jausmą, išvengiančius ilgalaikių skausmingų išgyvenimų, neprarandančius psichinės ir fizinės gerovės, užtikrinančius sėkmingą tolesnį funkcionavimą ir vystymąsi.

Psichinio atsparumo tyrimų sritis yra sudėtinga, jungianti daugelį susijusių temų – streso įveikimo, emocinio intelekto, pozityvaus mąstymo, šeimos aplinkos poveikio, prisitaikymo prie pokyčių, konfliktų sprendimo ir kitas. Vertinga yra tai, kad psichinio atsparumo tyrimai pateikia naują požiūrį – dėmesys pirmiausiai atkreipiamas ne į rizikos veiksnius ar aplinkos daromą žalingą poveikį (šios sritys taip pat yra įvertinamos), bet į gerai funkcionuojančias sritis.

– Kaip yra nustatomas konkretaus žmogaus psichinis atsparumas?

– Psichinis atsparumas, kaip rodo tyrimai, gali būti vertinamas kaip kultūriniu atžvilgiu universalus gebėjimas, tai reiškia, kad tam tikrą psichinį atsparumą turi kiekvienas žmogus. Kad galėtume kalbėti apie konkretaus žmogaus psichinį atsparumą, turime individualiai įvertinti jo savybes, įsitikinimus, gebėjimus ir aplinkos ypatumus – apsaugančių veiksnių visumą, kurią jis yra išvystęs, įvaldęs ir gali taikyti, siekdamas išvengti arba sumažinti sudėtingų situacijų neigiamą poveikį.

– Kokie yra žinomi apsaugantys veiksniai?

– Šiuo metu įvairiuose tyrimuose minimų apsaugančių veiksnių įvairovė yra didelė. Šiai sričiai priskiriami veiksniai, įvairiais aspektais pasitarnaujantys mažinant riziką išgyvenančio žmogaus pažeidžiamumą, pavyzdžiui, padeda žmogui sudėtingų situacijų metu sušvelninti savo neigiamas reakcijas, leidžia sėkmingiau valdyti pačią situaciją ir taip sumažinti jos daromą neigiamą poveikį, arba sudaro sąlygas greičiau atsigauti pasibaigus situacijai.

Paminėsime keletą iš daugelio tyrimų metu nustatytų žmogaus psichinį atsparumą formuojančių veiksnių: individualiu lygiu – tikėjimas savo gebėjimais įveikti sunkumus, lanksčios sunkumų įveikimo strategijos, atsakomybė, savarankiškumas, emocinė ištvermė, bendravimo gebėjimai, gebėjimas mokytis ir kaupti patirtį. Tarpasmeninių santykių lygiu – šeimos parama ir palaikymas, pastovi ir tinkama darbo, mokymosi aplinka, bendruomenės parama. Labai svarbu paties žmogaus požiūris ir nusiteikimas – psichiškai atsparūs žmonės sudėtingų situacijų metu dažniausiai renkasi efektyvias strategijas, vertina savo gebėjimus ir siekia juos aktyviai panaudoti pozityviai sprendžiant situaciją.

– Kaip žmonės gali pritaikyti žinias apie psichinį atsparumą?

Reikia pripažinti, kad psichologija dar nepateikia visų reikalingų atsakymų žmonių psichinio atsparumo pažinimo srityje, tačiau yra prasminga įvardyti, kaip gali būti pritaikytos jau turimos žinios. Pirmiausia psichinio atsparumo tyrimų metu gauta informacija yra vertinga pažintiniu lygiu – įvardija, kokios savybės ir gebėjimai gali žmonėms padėti sėkmingiau valdyti sudėtingas gyvenimo situacijas. Kita vertus, naujos žinios gali paskatinti formuoti supratimą, kad įmanoma geriau pasiruošti gyvenimo situacijoms, identifikuojant savo gebėjimus, asmenybės savybes, aplinkos resursus, ir kaip galima panaudoti sudėtingų laikotarpių metu. Žmogus gali nuspręsti stiprinti ir ugdyti psichinį atsparumą formuojančius gebėjimus, kurie jam galėtų pasitarnauti ateityje. Apie galimybę formuoti ir ugdyti psichinio atsparumo gebėjimus yra prasminga supažindinti vaikus ir paauglius, žinoma, įvertinant jų amžiaus ypatumus.

– Ką mes žinome apie vaikų ir paauglių psichinį atsparumą?

– Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai ir paaugliai susiduria su daugeliu išbandymų, kuriuos netinkamai sprendžiant gali pasireikšti nepageidaujami padariniai. Tyrimai rodo, kad jauni žmonės, turintys didesnį psichinį atsparumą, gali pasižymėti geresne fizine ir psichine sveikata, suformuoti labiau sveikatą tausojantį elgesį. Psichiškai atsparūs vaikai dažniau būna kūrybingi, nepriklausomi, noriai bendraujantys, jie dažnai pasižymi lengvu (patraukliu) temperamentu, siekia gerai adaptuotis esant įvairioms aplinkybėms, mąsto pozityviai, yra draugiški, jautrūs kitiems žmonėms ir autonomiškai (savarankiški, nepriklausomi), jie teigiamai vertina save ir kitus žmones. Vaikų ir paauglių psichinį atsparumą sudarančios savybės, gebėjimai, dažniausiai yra klasifikuojami pagal ekologinės teorijos pasiūlytas tris sritis – individas, šeima, visuomenė.

– Kaip šeima galėtų skatinti vaikų psichinio atsparumo formavimąsi?

– Atliekant daugelį tyrimų nustatyta, kad šilti vaiko ryšiai su tėvais ir artimų žmonių pozityvus požiūris į jį yra ypač svarbus tokių psichinį atsparumą sudarančių savybių, kaip pasitikėjimo savimi, aukšto savęs vertinimo, pozityvių socialių motyvų, formavimuisi. Ypač teigiamai veikia nuolatinis ir nuoseklus tėvų rūpinimasis vaiku ir jam suteikiama parama – tai padeda pasireikšti vaiko saugumo jausmui, kuris daugelio autorių yra vertinamas kaip ypač svarbus veiksnys psichinio atsparumo formavimuisi. Labai svarbus adekvatus ir nuoseklus tėvų auklėjimo stilius, bendrumo jausmas šeimoje, pakankama su vaiku praleidžiamo laiko trukmė, logiška ir nuosekli taisyklių namuose sistema, pagrindinius vaiko poreikius patenkinanti materialinė bazė. Yra žinoma, kad vaikai, kurie turi gabumų ir sėkmingai užsiima pasirinkta veikla, pavyzdžiui, sportuoja, šoka, groja, patiria mažesnį šeimos problemų ir įvairių stresą keliančių situacijų poveikį.

– Kokios vaikų ir paauglių psichinio atsparumo ugdymo platesnėje socialinėje aplinkoje gairės?

– Kvalifikuoto specialisto įvertinimas individualaus žmogaus lygiu gali padėti nustatyti psichinio atsparumo formavimosi ir raiškos ypatumus, o tyrimai šeimos, mokyklos, bendruomenės aplinkose gali padėti identifikuoti išorinės aplinkos veiksnių daromą teigiamą arba neigiamą poveikį. Psichinio atsparumo įvertinimo duomenų pagrindu galima diferencijuoti rizikos grupes, taip pat tiksliau pritaikyti ugdymo programas. Būtina bendradarbiauti ir derinti skirtingose vaiko gyvenimo aplinkose dirbančių specialistų veiklą. Šeimose, mokyklose ir visuomenės lygiu dirbantys specialistai gali pateikti informaciją apie psichinio atsparumo ugdymo galimybes prevencinių programų, skirtų vaikams, paaugliams, jų tėvams ir mokytojams, metu. Žinoma, psichinio atsparumo srityje turi dirbti gerai šią sritį išmanantys specialistai.

Lietuvos realijos

Negalima patikimai prognozuoti vaikų ir paauglių psichinio atsparumo, remiantis vien kuriuo nors psichinį atsparumą formuojančiu rodikliu, todėl norint kuo tiksliau nustatyti vaikų ir paauglių psichinį atsparumą, reikia tirti ir kompleksiškai įvertinti įvairių veiksnių poveikį. Lietuvoje vaikų ir paauglių psichinio atsparumo tyrimai, galima sakyti, yra tik pradėti. Lietuvos kultūrinė-socialinė aplinka, kurioje auga ir formuojasi jauni žmonės, gali turėti reikšmingų ypatumų, kurių visumos ištyrimas ir supratimas yra sudėtingas uždavinys, kuriam būtina skirti pakankamai pastangų, dėmesio ir laiko.

Keliose doc. dr. A.Griciūtės mokslinėse publikacijose pateikti tyrimų metu nustatyti duomenys, galintys charakterizuoti Lietuvos vaikų ir paauglių (5–10 klasės) kai kuriuos psichinio atsparumo ypatumus:

– Mokiniai, kurių socialinė aplinka (mokykloje ir namuose) yra labiau palaikanti, gali pasižymėti didesniu psichiniu atsparumu.

– Mokiniai, kurie dažniau dalyvauja intensyvioje fizinio aktyvumo veikloje, gali būti labiau psichiškai atsparūs.

– Vyresniųjų klasių mokiniai, kurių aukštesni socialiniai ekonominiai rodikliai – motinos ir tėvo išsimokslinimas bei šeimos gyvenimo lygis, pasižymėjo didesniu psichiniu atsparumu.

– Didesniu psichiniu atsparumu pasižymintiems mokiniams gali būti mažiau būdingi depresijos simptomai.

– Vyresniųjų klasių mokiniai šiek tiek žemesniais balais vertina savo psichinio atsparumo rodiklius, palyginti su jaunesniais mokiniais.