Mūsų mintys ir jausmai – elementai, turintys didelę įtaką gyvenimo kokybei. Norint juos pažinti ir valdyti, vertėtų susitelkti į asmenybės tobulėjimo praktikas. Tokios technikos – emocinis intelektas, minčių valdymas, savęs pažinimas. Su jų ypatybėmis supažindins moterims skirtos konferencijos "Veikli" lektorės Jūratė Bortkevičienė, Ilona Tamo ir Gintarė Davainienė.

Žmogaus tikslas – būti laimingu        

Pasaulis prasideda mumyse, todėl savęs pažinimas padeda išsilaisvinti iš ribojančių nuostatų, stabdančių emocijų ir pradėti kurti tokį gyvenimą, apie kurį svajojame. Pažinimas atskleidžia savo reakcijų prigimtį ir vietą aplinkoje, leidžia įsisąmoninti santykius su kitais.  Į save atsigręžęs žmogus suvokia, jog visos akimirkos ir emocijos – jo pasirinkimas.

„Visos akimirkos – pasirinkimas. Tai, ką pasirenkame, diktuoja vidinė sistema – mūsų požiūris, įsitikinimai, nuostatos. Žmogus nuo vaikystės kuriasi savo komforto zoną, kurioje viskas aišku ir suprantama, gal ne visada patinka, bet yra puikiai pažįstama. Tai – tam tikri automatiniai mąstymo ir elgesio modeliai, kurie mums tarsi garantuoja saugumą ir komfortą. Tačiau, mūsų norai, tikslai ir svajonės gyvena už komforto zonos ribų – jeigu norime kažko pasiekti, esame priversti išeiti iš jos. Tuomet ir prasideda visi sunkumai. Pirmiausia, siekdami kažko naujo, susiduriame su nežinomybe, kurią mūsų protas vertina kaip grėsmę. Pradėję judėti pirmyn, neišvengiamai susidursime ir su trimis pagrindinėmis žmogų valdančiomis emocijomis – baime, gėda ir kalte. Visa tai įkalina mus toje situacijoje, kurioje esame. Išvengti to neįmanoma ir nereikia. Šiuo atveju iškyla vienintelius klausimas – kaip padaryti, kad rytoj būčiau ten, kur noriu būti? Į jį atsakyti padeda savęs pažinimas, įvairių praktikų taikymas“, – pasakoja I. Tamo.

Tema, kurią konferencijoje pristatys lektorė – “Norėjau kaip geriau, gavosi kaip visada...Kokie motyvai, tokie ir rezultatai”, moterims siunčia žinutę, jog motyvai, kurie skirtingai nei mūsų garsiai deklaruojami tikslai, visuomet realizuojasi. Būtent motyvai ir yra realūs mūsų tikslai, „bėgantys“ priekyje sąmonės ir generuojantys vis tuos pačius rezultatus. Lektorės teigimu, tarp to, ką mes galvojame apie savo veiksmus ir aktyvių poelgių, yra labai didelis skirtumas. Pamatyti šį neatitikimą visuomet įdomu ir naudinga. Taip yra, nes tik pamačius realius savo veiksmus ar neveikimą, atsiranda galimybė juos pakeisti.

„Laimingi galime būti tik šią akimirką ˜– čia ir dabar, tam nereikia konkrečių priežasčių. Laimė yra kiekvieno mūsų viduje ir ji nėra statiška, tai – gyvybė, judėjimas, procesas, tai – Kelias. Kad būtum laimingas reikia pažinti save. Šiame ieškojimų kelyje mane labai palaiko energetinė praktika Džun juan čigongas. Tai – mokslas apie gyvenimą, žinių ir praktinių metodų sistema, apjungianti fizinius pratimus, meditacijas, darbą su kvėpavimu. Kiekviena diena su šia praktika – nauji atradimai ir įžvalgos apie save ir supantį pasaulį. Džun juan čigongas žavi savo paprastumu. Nėra jokių sudėtingų schemų, algoritmų, painių reikalavimų ar nurodymų“, – patirtimi dalinasi lektorė.

Mūsų mintys kuria gyvenimą

Atidžiau gilinantis į pasirinkimus ir praktiškai neribotas žmogaus galimybes, atsiveria suvokimas, jog mūsų galvose gimstančios mintys – taip pat pasirinkimai, kurie priklauso ir gali būti valdomi mūsų pačių.

„Suvokimas, kad minčių pagalba galima pakeisti gyvenimą, atėjo, kai iš tiesų pradėjau jį keisti ir pajutau rezultatus. Labai svarbu žinoti ir tikėti, kad tai apskritai įmanoma. Kiekviena proto būsena lemia mūsų savijautą – tai reiškia, kad savo protu akimirksniu kuriame savo kūną, visa mūsų minčių energija materializuojasi. Žmonės dažnai klysta, savo tikslus nukreipdami neteisinga linkme – stengiasi „pabėgti“ nuo blogų neigiamų, o ne renkasi ėjimą teigiamų tikslų link. Tai yra - bėgame nuo ligos, o ne koncentruojamės į sveikatą, kuri ir yra svarbiausias elementas“, – pasakoja Gintarė Davainienė.

„Mūsų norai ir mintys – gyvenimo kuriamoji galia. Ką galvojame ir apie ką svajojame – tokie ir tampame. Pirmiausiai susiformuoja mintis – nuo jos priklauso koks bus mūsų noras, ji – visko, kas su mumis vyksta, priežastis, daranti įtaką elgsenai ir savijautai. Smegenyse vyksta su užklupusiomis mintimis susijusios cheminės reakcijos – pozityvios mintys išskiria medžiagas, gerinančias savijautą ir sveikatą, negatyvios gali tapti netgi ligos priežastimi. Norint reguliuoti šias reakcijas, labai padeda sąmoningas minčių stebėjimas ir valdymas. Tai – kryptinga, aktyvi ir atkakli veikla. Minties galia padeda išgryninti norus, suvokti, ko iš tikrųjų norime ir sąmoningai bei kryptingai to siekti“, – tvirtina G. Davainienė.

Pasak lektorės, minčių suvokimas ir kontroliavimas ypač pasitarnauja netikėtose situacijose. Kiekvieno sunkumo, kurį turime įveikti, šaknys glūdi praeityje ir driekiasi į ateitį – sąmoningas mąstymas ir reakcija padeda atrinkti, į ką reikia reaguoti, o kas nėra svarbu. Ji rekomenduoja ne kovoti su sunkumais, o keisti požiūrį – pradėti į sunkumus žiūrėti kaip į dovaną, kuri yra kelias, galintis paskatinti kardinaliems pasikeitimams, padedantiems pasiekti taip norimą gerovę ir skatinantis tobulėti.

Teigiamų emocijų svarba

Mintis lydi daugybė jausmų. Jie taip pat yra vienas kertinių geros savijautos ir vidinio pasitenkinimo elementų. Tačiau, ne visada gebame suvokti savo jausmus. Juos atpažinti padeda emocinio intelekto lavinimas, suteikiantis galimybę atpažinti savo jausmus ir juos išreikšti.

„Emocinis intelektas – savo jausmų pažinimas ir mokėjimas su jais elgtis, savęs motyvavimas, pasitelkiant patinkančius dalykus. Valdydamas emocinį intelektą, žmogus gali labai greitai pripažinti savo neigiamas reakcijas ir emocijas, jose ne užstrigti, o eiti toliau, ieškodamas problemos sprendimo. Toks žmogus atranda tai, kas jam patinka. Emocinio intelekto lavinimas moko empatijos, padeda suvokti, kaip ir kodėl atitinkamose situacijose elgiasi žmonės. Tai padeda įsisavinti, jog žmonių emocijos ir reakcijos yra individualios“, – sako psichologė Jūratė Bortkevičienė, konferencijos dalyves supažindinsianti su emocinio intelekto lavinimu.

J. Bortkevičienės teigimu, paprasčiausios ir lengviausiai taikomos emocinio intelekto lavinimo praktikos – kasdienis šypsojimasis. Jeigu tai daroma nuoširdžiai – aplinkiniai žmonės greitai pastebi rezultatus. Lavinimo metodus, kaip ir kiekvieną praktiką, reikia taikyti kasdien. Taip keičiasi pats žmogus, jo reakcijos į aplinką, tampa lengviau suvokti ir pripažinti emocijas. Išlavintą emocinį intelektą turintys žmonės nebijo neigiamų emocijų, nes visos emocijos yra geros ir natūralios. Svarbiausia – žmogaus reakcija į patiriamus jausmus ir gebėjimas juos suvokti.

Mūsų emocijos, meilė sau ir jos ugdymas – savęs pažinimas – tik kelios temos, kurias išgirs moterims skirtos konferencijos VEIKLI dalyvės.

Konferencija "Veikli" vyks 2014 m. rugsėjo 25-26 dienomis, "Litexpo" parodų ir konferencijų centre, Vilniuje. Renginio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti internete šiuo adresu.