Nepatenkinti tvarka, turintys pretenzijų valdžiai, įskaudinti ir šiaip pykčio pritvinkę piliečiai užplūdo valstybės institucijas, policijos pareigūnus, medikus ir net teismus. Paaiškėjo, kad toks emocijų nestabilumas įsivyravo dėl gerai žinomos priežasties – boluoja mėnulio pilnatis.

Vyrauja karo energija

Emocijų pikas Klaipėdos specialiųjų tarnybų telefonuose ir priimamuosiuose ypač virė praėjusios savaitės paskutinėmis dienomis. Nuo policijos iki teismų priimamojo durų blaškėsi ne vienas teisingumo ieškojęs miestietis.

Medikai taip pat pripažino, kad ketvirtadienį ir penktadienį buvo daugiau įsiaudrinusių pacientų skambučių. Greitosios pagalbos ekipažai išgabeno mažiausiai porą psichikos ligonių į stacionarias gydymo įstaigas.

Astrologė Violeta Liaugminienė, išgirdusi apie miestiečius apėmusią įniršio bangą, iš karto paaiškino jo priežastis.

"Tragedijų danguje nematau. Tačiau yra pilnatis, Saulė ir Mėnulis išsidėstę vienas prieš kitą. Ši opozicija ir išprovokuoja konfliktą tarp sąmonės ir pasąmonės. Tuomet žmogui yra sunkiau išlaikyti darnią asmenybę, trūksta pusiausvyros, ir tai veda prie emocinio nepasitenkinimo. Tokiomis dienomis vyrauja konfliktas su savimi ir su aplinka. Dažnokai tokiais atvejais žmogus gali elgtis nelabai sąmoningai", – aiškino astrologė.

V.Liaugminienė prognozavo, kad rugpjūtis turėtų būti ramesnis.

"Marsas ir Uranas duoda emocijų pliūpsnius. Šiuo metu vyrauja konflikto ir karo energija, viskas aplink gali sproginėti", – paaiškino V.Liaugminienė.

Įtaria, kad seka saugumas

Astrologės žodžius patvirtino Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalies specialistai.

Per mėnulio pilnatį budėjęs Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Vidmantas Miknius aiškino, kad pilnaties bangoms per daugybę metų teko išsiugdyti atsparumą.

"Neaišku, mėnulis ar alkoholis daugiau įtakos daro. Daugiausia emocijų ir pykčio pasitaiko švenčių dienomis. Tačiau ir šuo kariamas pripranta, priprantame ir mes", – juokavo V.Miknius.

Policijos budėtojams tenka išklausyti tiek pagrįstų, tiek nepagrįstų skundų, tačiau neadekvačių piliečių nusiskundimų policijos pareigūnai negali atmesti.

"Negalime juoktis, turime rimtai bendrauti. Jei tik padarysi klaidą, ne taip kažką pasakysi, penkias valandas po to žmogus belsis prie durų, kaip katinas braižysis. Kitiems reikia išsipasakoti. Tenka klausytis valandą, nors žmogus kalba nebūtus dalykus, pavyzdžiui, kad jį nuolat seka saugumas", – pasakojo policijos budėtojas.

Patys pareigūnai pripažįsta, kad jiems tenka dirbti stresinėje aplinkoje. Policijos patruliai taip pat turi išklausyti emocijų pliūpsnių, kaip kempinė sugerti kitų liejamą pyktį.

Kolekcionuoja raštus

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė pripažino, kad teismo administracija be kalendoriaus jau žino mėnulio fazes.

"Kai tik pilnatis ar priešpilnis, mus užplūsta skundų lavina. Per pilnatį dažniausiai kreipiamasi raštu, tačiau realiai net nėra aišku, kuo žmogus nepatenkintas. Šiaip liejamas pyktis dėl neteisybės", – pasakojo G.Daugėlaitė.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjai pamena vieną įkyrią skundų rašytoją, kuri metų metus atakuoja teismą dėl prarastos nuosavybės.

Tačiau net patyrę teisininkai sunkiai suskaito skundo esmę. Moters raštuose sakiniai dažnai neturi aiškios struktūros, yra be skyrybos ženklų, mintys dėstomos padrikai. Klaipėdietė skundus papildo šūsnimi papildomų dokumentų, detaliųjų planų kopijomis, brėžiniais.

"Ji renka spaudus su žyma "Gauta". Ant vieno skundo egzemplioriaus surenka dešimtis tokių spaudų ir atžingsniuoja į teismą. Su tokia interesante ilgai susirašinėjome, aiškinome, kokia tvarka ji turi teisę ginti savo teises. Galiausiai teko pažymėti atsakymuose, kad ateityje, jei moteris tuo pačiu klausimu vėl kreipsis, teismas nebeatsakys į jos prašymus", – prisiminė G.Daugėlaitė.

Į teismą – su šlepetėmis

Kita interesantė į teismą atšlepsėdavo su šlepetėmis.

"Nesvarbu – žiema ar vasara. Ji užsirašydavo pas teismo pirmininką į priėmimą. Jo metu moteris įsivaizdavo, kad čia jau vyksta teismo posėdis. Mes, kaip institucija, negalime žmogaus perduoti medikų globai. Nors žmogus elgdavosi neadekvačiai", – pasakojo teismo pirmininko patarėja.

Pati G.Daugėlaitė taip pat patyrė įkyraus interesanto persekiojimą.

"Jis atėjo ir pareiškė, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Mėginau aiškinti, kad Konstitucija nėra taip taikoma. O žmogus reikalaudavo, kad jo teisės būtų ginamos. Vyras kartais net gatvėje mane užkalbindavo", – prisiminė teismo darbuotoja.

Jau keleri metai teismuose nebėra budinčių policijos pareigūnų, kurių teismo administracija dažnokai pasigenda.

"Kartais tie patys žmonės lieja pyktį, o kartais juos apima gerumo bangos, jie atžingsniuoja su gėlėmis ir padėkomis", – prisiminė G.Daugėlaitė.

Pas teisėją – nešinas peiliu

Klaipėdos miesto apylinkės teismo atstovas su žiniasklaida ir visuomene Kęstutis Butvydas savo kailiu patyrė įniršusio interesanto grėsmę.

Kovo pabaigoje Į Klaipėdos miesto apylinkės teismą atėjo Saulės akmeniu vadinamą gintaro luitą prieš daug metų iš muziejaus pavogęs Linas Mileška. Vyras širdo ant ikiteisminio tyrimo teisėjos, priėmusios jam nepalankų sprendimą, ir reikalavo, kad ši jam paaiškintų, kodėl priimtas toks sprendimas.

"Teisėja nekomentuoja priimtų sprendimų. Kol bandėme susisiekti su teisėjos sekretore, asmuo išsitraukė cigaretę. Aš pasakiau, kad čia negalima rūkyti, tad klaipėdietis išėjo į koridorių. Pamačiau, kaip prisidegė cigaretę. Išėjau ir pasakiau, kad bus iškviesta policija. Kol vyko pokalbis, vyras laikė portfelį, iš kurio kyšojo peilio briaunos. Tapo šiek tiek neramu. Vėliau, kai policija jį sulaikė, paaiškėjo, kad jis išties į teismą atsinešė nemažą peilį", – prisiminė K.Butvydas.

Teismo atstovas patikino, kad peilis jo neišgąsdino.

"Jei būtų buvusi grėsmė, aš, kaip vyras, būčiau tinkamai pasielgęs, neišsigandau. Šalia buvusi kolegė ne itin gerai jautėsi. Tačiau nieko nelaukėme, kvietėme policiją", – aiškino K.Butvydas.

Savivaldybėje skundė odontologą

Tiesioginę grėsmę savo gyvybei yra patyrusi Klaipėdos savivaldybės budėtoja Daiva Balčiūnienė.

Moteriai neseniai teko akis į akį susidurti su įpykusiu klaipėdiečiu, kuris apsipylė degiu skysčiu ir kėsinosi pats save padegti prie savivaldybės pastato.

Tą kartą bendravimas su nestabilios būsenos žmogumi gulė ant gležnos moters pečių.

"Pykčio priepuolių pasitaiko kone kiekvieną dieną. Dirbu tryliktus metus ir matau visokių situacijų. Tik ne tokių baisių, kaip tą kartą. Žmonės ateina ieškoti teisinės pagalbos. Per mėnulio pilnatį durys neužsidaro, kiek čia tų nepatenkintų būna", – pasakojo drąsioji darbuotoja.

Savivaldybės priimamajame dažnokai aidi nepatenkintų interesantų pikti balsai. Į juos iš karto reaguojantys budėtojai išklauso klaipėdiečių bėdas – dėl negrąžintų žemių, negaunamų odontologo paslaugų.

"Pamenu vieną atvejį, kai prieš Kalėdas užėjo nelaimingas benamis. Žmogus ieškojo pagalbos. Smarkiai įsirėžė į atmintį tas nutikimas. Išviriau vyrui sultinio. Paaiškinau, užrašiau ant lapelio, kur jis gali kreiptis dėl nakvynės, daviau visus telefonus. Labai gaila jo buvo, juk Kalėdos artėjo, nors man nepriklauso bendrauti su interesantais", – pasakojo D.Balčiūnienė.

Už pilnatį blogiau tik Kalėdos

Dėl neteisybės pasaulyje, dėl vėluojančios algos ar laiku neatvežtų langų įpykę piliečiai skundžiasi ir Bendrojo pagalbos centro operatoriams.

"Per pilnatį tokių, kurie lieja pyktį, daug daugiau. Už pilnatį ne ką blogiau yra pašalpų mokėjimo dienos, Kalėdos ir Velykos. Savaitgaliai taip pat įtempti. Kartais tenka koreguoti dirbančiųjų skaičių", – tikino Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus viršininkė Jelena Montvilienė.

BPC operatoriai pirmiausia mėgina išsiaiškinti, ar skambinančiajam reikia realios pagalbos.

"Nuo liepos 28-osios mūsų padalinys aptarnauja pusę Lietuvos. Klaipėdos ir Vilniaus padaliniai pasidalijo visą šalį. Darbo krūvis didelis, tad gaištame laiką, kai skambinama pasišnekėti ar išlieti pyktį. Atsakomybė numatyta tik už melagingus skambučius, už piktybinius skambučius, bet jos nėra, kai žmogus skambina dėl visų gyvenimo atvejų ir nesupranta, kam yra skirtas BPC", – pasakojo J.Montvilienė.

Specialistė prisiminė atvejų, kai iš pirmų bendravimo minučių sunku buvo nustatyti, kad skambinantis asmuo gali būti neadekvatus.

"Pranešė moteris apie vagystę ir išvardijo įspūdingas prarastas pinigų sumas, minėjo meno dirbinius, žymių dailininkų paveikslus. Operatorius nusiuntė policijos ekipažą, o paaiškėjo, kad neadekvatus žmogus skambino", – prisiminė J.Montvilienė.

Pagalbos – į užsienio šalį

O štai du Lietuvos piliečių nutikimus užsienyje atsimena visas Vilniaus BPC skyrius.

Vienas vyras patyrė insultą, o kitas dėl aukštos temperatūros ėmė prarasti sąmonę, vos atvykęs prie krovinio gavėjo sandėlių. Vieną vyrą bėda ištiko Vokietijoje, kitą – Prancūzijoje.

"Vyresnio amžiaus žmogus, nekalbantis užsienio kalba, staiga pasijuto blogai. Jis paskambino sūnui. O kitas vairuotojas, taip pat vyresnio amžiaus, žinią davė darbdaviui. Lietuviai įsivaizduoja, kad mes galime paskambinti medikams į Prancūziją ir iškviesti pagalbą prie įmonės sandėlių, o Vokietijoje pasiųsti medikus į degalinę prie Frankfurto", – stebėjosi J.Montvilienė.

Prancūzija ir Vokietija neturi analogiškų BPC centrų, nors kitose šalyse jie ir egzistuoja.

"Bandėme patys skambinti į Prancūziją, tačiau prancūzai, išgirdę klausimą anglų kalba, meta ragelį ir net nesišneka. Per Užsienio reikalų ministeriją ieškojome mūsų ambasadų kontaktų Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tik per ambasadų darbuotojus iškvietėme pagalbą. Ačiū Dievui, abiem lietuviams padėjome laiku. Kaip detektyvai dirbome, įtraukėme daugybę kitų žmonių, bet malonu, kad sugebėjome padėti", – pasakojo J.Montvilienė.

Panašiai dėl savo piliečio pasielgė Rumunijos bendrasis pagalbos centras. Užsienio kalbos nemokantis rumunas pateko į avariją Kaune.

"Jis paskambino savo šalies centrui ir nurodė adresą, kur nutiko nelaimė, padiktavo duomenis. Iš Bukarešto paskambino centro operatorius ir visus duomenis perdavė mūsų centrui", – prisiminė J.Montvilienė.