Pereiti į pagrindinį turinį

(Ne)vengti diskomforto? Nemalonios situacijos ugdo emocinį atsparumą

2021-01-30 07:52
DMN inf.

Visi gyvenime patiriame įvairaus diskomforto – tai gali būti ir fizinis nepatogumas ar skausmas, ir psichologinis, su kuriais anksčiau susidurti neteko. Ištverti juos padeda psichologinis atsparumas, kurį galima išsiugdyti.

Realybė: nemalonios emocijos – gyvenimo dalis, tad reikia išmokti su jomis išbūti.
Realybė: nemalonios emocijos – gyvenimo dalis, tad reikia išmokti su jomis išbūti. / freepik.com nuotr.

„Šiuolaikinė psichologija siūlo ne tik mokytis pozityviai mąstyti, bet ir kartais sau leisti išbūti su nemaloniomis emocijomis nieko nedarant, nes ne visada galime situaciją pakeisti. Nemalonios emocijos – tai irgi gyvenimo dalis. Tad klausimas ne apie tai, kaip padaryti, kad nekiltų nemalonių emocijų ir diskomfortą keliančių situacijų, bet kaip su jomis išbūti. Tai padaryti padeda psichologinis atsparumas, kurį galima išsiugdyti“, – teigia psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė.

„Rimi“ organizuojamo virtualiųjų paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektorė tikina, kad vien supratimas, kas sudaro šį atsparumą, atveria galimybę mąstyti plačiau.

„Atsparumą sudaro du komponentai – gebėjimas kiek galima greičiau atsigauti ir gebėjimas kiek galima ilgiau išsilaikyti nepradedant stresuoti. Psichologinį atsparumą galime stiprinti ne tik orientuodamiesi į emocijas ir jų valdymą, bet ir palaikydami savo, kaip žmogaus, kūno, proto atsparumą. Pavyzdžiui, sportuojantys žmonės yra fiziškai atsparesni, tad pradėję sportuoti tampame ir psichologiškai atsparesni – išmokstame, kad nors būna sunku, vis tiek galime toliau siekti savo tikslo. Taip pat veikia ir protinio atsparumo lavinimas, todėl rekomenduojama mokytis naujų dalykų, užduočių, nevengti įvairių naujų socialinių situacijų. Atsparumas tarsi persikelia iš vienos srities ir į kitą“, – pasakoja psichologė.

Eglė Masalskienė: viena iš tokių klaidų – mąstymas pagal principą juoda ir balta, kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas, ir nematome jo atspalvių.

E.Masalskienė tikina, kad psichologinis atsparumas nėra nepasidavimas nemalonioms emocijoms ar įsivaizdavimas, kad esame nepažeidžiami, būdas išvengti nesėkmių. „Tai labiau gebėjimas pastebėti, kaip jaučiamės, ir leidimas sau taip jaustis, mokėjimas adaptuotis ir susitvarkyti su neigiamomis emocijomis sau priimtinu būdu“, – patikslina E.Masalskienė.

Pasak psichologės, žmonės dažnai nori įsivertinti, pasilyginti su kitais. Jei norite tai padaryti, galite pasinaudoti Wagnildo ir Youngo psichologinio atsparumo skale. Naudojantis šia skale svarbiau ir naudingiau ne įsivertinti ar palyginti savo atsparumą su kitais, bet pasižiūrėti, kuriuos teiginius įsivertinote pačiu žemiausiu balu.

„Jei norite stiprinti savo atsparumą, turite atkreipti dėmesį į tą teiginį, kurį įvertinote prasčiausiai. Pavyzdžiui, jei įvertinote labai žemu balu teiginį apie sutarimą su savimi, reikėtų pagalvoti, kaip geriau su savimi sutarti, nes vidiniai konfliktai nepalankūs psichologiniam atsparumui“, –  pataria dėmesingumo valdymo specialistė.

Psichologė tikina, kad nenaudingos mūsų emociniam atsparumui gali būti ir neretai daromos mąstymo klaidos. „Viena iš tokių klaidų – mąstymas pagal principą „juoda ir balta“, kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas, ir nematome jo atspalvių. Gyvenimas yra visoks, tad reikia matyti įvairias jo spalvas. Kitos mąstymo klaidos – bandymas skaityti kitų žmonių mintis, daryti skubotas išvadas ar nepagrįstai apibendrinti, emociškai mąstyti, personalizuoti ir klijuoti etiketes, galvoti, kad privalai kažką daryti ar kad tave turi lydėti sėkmė“, – sako specialistė.

Paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ lektorė rekomenduoja vieną pratimą. Dienos pabaigoje prisiminkite pirmiausia malonias patirtis, o po to – ir nemalonias, nevengiant šio prisiminimo, bet pasimokant iš patirties ir pasidarant išvadas, kad gebėjome išbūti ar susidoroti su sunkumais.

„Taip išmokstame ištverti diskomfortą – išbūname nemalonią emociją ir pamatome, kad nieko itin baisaus neatsitiko, arba jei atsitiko, tai ištvėrėme ir susidorojome su ta nemalonia situacija“, – apibendrina E.Masalskienė.


Psichologinio atsparumo skalė

Remdamiesi savo realia patirtimi įvertinkite, kiek sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais (nuo 1 balo – visiškai nesutinku iki 7 balų – visiškai sutinku). Kiekvieną teiginį įvertinkite atskirai.

* Dažniausiai kaip nors vis tiek susitvarkau.

* Didžiuojuosi tuo, ką gyvenime esu pasiekęs (-usi).

* Paprastai filosofiškai žiūriu ir į sėkmes, ir į nesėkmes.

* Sutariu su savimi.

* Jaučiu, kad galiu susitvarkyti su daug dalykų vienu metu.

* Esu ryžtinga (-s).

* Galiu įveikti sunkumus, nes esu jų patyręs (-usi) anksčiau.

* Man netrūksta savidisciplinos.

* Išlaikau susidomėjimą tuo, ką darau.

* Paprastai randu iš ko pasijuokti.

* Tikėjimas savimi padeda man išgyventi sunkius laikotarpius.

* Nelaimių atveju paprastai esu ta (-s), kuriuo kiti gali pasikliauti.

* Mano gyvenimas turi prasmę.

* Paprastai galiu rasti išeitį iš sunkios situacijos.

Visus balus susumuokite, o bendras balas parodo:

14–56 balai – labai žemas atsparumas,

57–64 balai – žemas atsparumas,

65–73 balai – gana žemas atsparumas,

74–81 balas – vidutinis atsparumas,

82–90 balų – gana aukštas atsparumas,

91–98 balai – labai aukštas atsparumas.

Pajautę nemalonią emociją, galite:

* pasiduoti diskomfortui ir reaguoti pagal impulsą;

* dėmesį nukreipti į ką kitą – pavyzdžiui, imtis kokios nors kitos veiklos, ir taip kuriam laikui atsitraukti;

* ne bėgti nuo diskomforto ar problemos, o tyrinėti ir stebėti, kaip jautiesi;

* pasitelkti vaizduotę ir perdirbti šį impulsą arba jį įprasminti suteikiant jam prasmę, paaiškinant sau, kodėl taip atsitiko.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų