– Jūsų gyvenimą galima suskirstyti į dvi dalis – prieš kelionę iš JAV į Indiją bei susitikimą su Ošo, ir po to? – klausėme 59 metų meditacijų mokytojo ir garsiojo Ošo mokinio Veet Mano.

– Niekada nedalyčiau savo gyvenimo į tokias dalis, nes kiekviena diena savaime yra unikali ir nuostabi. Kartu tai tiesa, nes susitikus su Ošo mano gyvenimas tapo visapusiškesnis.

– Ar tiesa, kad jūsų šeimoje trūko meilės, iš jūsų broliai juokdavosi, o vienintelis žmogus, kuris jus mylėjo, buvo sesuo?

– Mano šeimoje, kaip ir daugumos, kartu ir buvo meilės, ir jos trūko. Šeimoje kiekvienas savaip mylėjo mane ir aš mylėjau kiekvieną. Tiesa, vaikystėje patyriau daug problemų, bet kai man sukako šešiolika, pajutau meilę ir susitaikiau su visais šeimos nariais. Tarp mūsų įsisvyravo meilė ir taika.

Beje, dabar mano vyriausiasis brolis taip pat žengia Ošo meditacijų keliu.

– Palikęs namus patekote į narkotikų, hipių ir sekso aplinką?

– Jus suklaidino, nors tuo metu, 1960–1970 m., tai išties vyko. Aš niekada nesidomėjau narkotikais, manęs netraukė alkoholis. Kai, baigęs mokyklą, palikau namus, išvykau į Mičigano valstijos universitetą. Jame su pagyrimu baigiau ekologinio švietimo programą. Buvau energingas studentas, labai daug mokiausi, daug ir aktyviai sportavau.

Vėliau, kaip dauguma jaunų žmonių, įsimylėjau. Daugelis pirmąją lytinę patirtį išgyvena dar gyvendami namie, kai jiems yra apie aštuoniolika ar šiek tiek daugiau.

– Ar galėtumėte daugiau papasakoti apie praeitį ir savo gyvenimo lūžio momentus?

– Niekada nepatyriau lūžio momento. Tai buvo proveržio akimirkos. Ir toliau kiekvieną dieną augu ir susiduriu su naujais iššūkiais. Aš sveikas ir nemanau, kad gyvenimas turėtų trūkinėti arba lūžinėti. Gyvenimas turi būti augimas, susidūrimas su iššūkiais, pasitelkiant stiprią energiją, meilės, supratingumo ir dalijimosi aromato skleidimas.

– Aliaskoje sutikote nuostabų modelį, vilkėjusį apelsinų spalvos suknele, kuri jums patarė vykti į Indiją?

– Aliaskoje aš sutikau daug nuostabių daugiausia vietinės kilmės žmonių. Tačiau jie nepažinojo Indijos. Nuostabią merginą sutikau Mičigane. Ji papasakojo man apie Ošo ir patarė nuvykti į Indiją.

– Kodėl mes dažniausiai atrandame šviesą tik perėję per tamsą? Kodėl retai mokomės iš kitų žmonių klaidų?

– Mes pradedame gyventi tam tikroje tamsoje ir būdami nesąmoningumo būsenos. Tik medituodami galime auginti vidinę šviesą, eiti gilesniu, transformacijos, keliu. Aš mokausi iš kitų žmonių klaidų. Mokotės ir jūs bei visi kiti. Taip mes sužinome apie tinkamą dietą, kad galėtume išsaugoti sveiką širdį arba sustabdyti vėžį, ir neviršijame greičio kelyje. Šį ir daugelį kitų dalykų mes išmokome iš kitų žmonių klaidų ir jų patirties.

Aš mokausi iš kitų žmonių klaidų. Mokotės ir jūs bei visi kiti. Taip mes sužinome apie tinkamą dietą, kad galėtume išsaugoti sveiką širdį arba sustabdyti vėžį, ir neviršijame greičio kelyje.

– Šiais laikais šviesiąją ir tamsiąją pasaulio puses vis sunkiau skirti. Ar tiesa, kad gyvename didžiulių pokyčių laikais?

– Tai visiška tiesa. Gyvename iššūkių laiku, kai vyksta daug negerų ir pražūtingų dalykų. Jie nelabai skiriasi nuo pozityvių, nes dažniausiai kyla iš pozityvių ir neša žmonėms baimę. Ošo meditacijos – puikus būdas transformuoti baimę į meilę ir įsigilinti į gyvenimą.

– Kodėl dalyvavote "Ekstrasensų mūšyje"?

– Man pasakė, kad programos tikslas – padėti žmonėms. Anksčiau niekada nežiūrėjau šios laidos, iš viso nežiūriu televizijos laidų, todėl pasakiau: pabandykime.

– Kai kurie žmonės susižavėjo jūsų šviesia ir nuoširdžia šypsena, o kai kuriems laidos dalyviams nepatikote. Kodėl?

– Daugeliui žmonių patinka mano metodika ir Ošo požiūris į gyvenimą. Meilė ir rūpestis pritraukia meilę ir rūpestį. Man neteko sutikti žmogaus, kuris, pabendravęs su manimi, pasakytų, kad aš jam nepatinku. Daugelis žmonių ateidavo su meile, nusiteikę draugiškai.

Ši laida – kaip varžybos, tad žiūrovams vieni dalyviai patinka, kiti – ne. Tačiau žinau ir jaučiu, kad kiekvieną žmogų įmanoma mylėti. Labai dažnai žmonės, kuriems kažkas nepatinka, tiesiog stokoja patirties arba nesupranta, kad jie kitą žmogų mato tik per tam tikrą atstumą. Šiuo atveju – per televizorių. Aš nesikoncentruoju į tai, kas nepatinka ar patinka. Neskatinu ir kitų žmonių jaudintis dėl to, kas jiems patinka ar nepatinka. Pasitikiu savo jausmais ir gyvenime stengiuosi būti naudingas ir kūrybiškas.

– Kaip iš Glenno tapote Veet?

– Šį vardą man asmeniškai davė Ošo. Jis mane pavadino Veet Mano. Kaip man Ošo paaiškino, šis vardas reiškia tiesą už proto ribų.

– Ošo – labai prieštaringa asmenybė.

– Tokia didi asmenybė, kaip Ošo, turi būti prieštaringa. Tikrasis jo prieštaringumas yra tai, kad žmonės gali atrasti drąsos ir išnaudoti puikią Ošo suteiktą progą pasikeisti ir pasiekti dvasinį pažinimą, arba jiems trūksta drąsos ir jie stengiasi paneigti, kad mūsų viduje yra kažkas panašaus į aukštesnę sąmonę, kuri iš tikrųjų egzistuoja ir gali būti pažadinta.

– Kodėl žmonės slopina emocijas ir užsideda kaukes?

– Dėl baimės, nuslopintų emocijų ir neigiamo poveikio paprastai  dar ankstyvoje vaikystėje. Emocinės laisvės užsiėmimai ir Ošo meditacijos, kurias praktikuojame seminaruose ir individualiuose seansuose, padeda žmogui suprasti tikrąjį savąjį aš ir tikrąją savęs išraišką.

– Kodėl mus gąsdina švelnumas ir meilė?

– Manęs švelnumas ir meilė negąsdina. Bet galima atsakyti taip pat, kaip ir į jūsų klausimą apie slopinamas emocijas ir kaukes.

– Ar įsivaizduojate, kad visi žmonės galėtų eiti šviesos, meilės ir gerumo keliu?

– Negaištu laiko bandydamas ką nors įsivaizduoti. Aš stengiuosi atlikti savo darbą, kad kuo daugiau žmonių patirtų stiprią meilę ir vidinę laisvę.

– Sakoma, kad grožis išgelbės pasaulį. Gal tai galėtų būti meilė?

– Išgelbės nuo ko? Tiesiog dabar gyvenimas eina savo netobulu keliu, mums patiriant gražias, bet ir traumuojančias bei skausmingas akimirkas. Kai esate pasiklydęs gelbėdamas visą pasaulį, tampate nelaimingas, nes tai nėra tikras tikslas.

Visi vienu metu turime susikoncentruoti į savo kelius ir platesnį aplinkinį pasaulį. Ir pradėkite nuo mažo paprasto dalyko: stipriau ir kūrybiškiau mylėkite aplinkinius.

– Jūs daug keliaujate po pasaulį, tačiau kodėl esate nesusituokęs – vienišas? Ar visiems dvasiniams mokytojams iš dalies lemta patirti vienatvę?

– Aš nesu vienišas, visiškai nesu vienišas! Ošo meditacijose mes kuriame spindinčią vidinę meilę, kuri prasiveržia per mūsų sielą ir suteikia mums nuostabią taiką ir laimę. Kad ir į kokį pasaulio kraštą nuvykčiau, turiu draugų ir mylimų žmonių. Gyvenu mylėdamas ir medituodamas. Medituodami kiekvienas įgyjame unikalios patirtiesį ir galime gydyti save. Kiekviena technika gali labai daug duoti, jei būsite sąmoningi ir priimsite tai atvira širdimi. Svarbu neužmiršti mėgautis meditacijos procesu, patirti maksimalų malonumą.

Gyvenimas nenuspėjamas ir neretai – sunkus. Jei iššūkius priimsite išmintingai ir supratingai, netrukus sulauksite šviesių permainų.

– Kas jums gyvenime svarbiausia?

– Meilė, meditacija ir sveikata.

– Kur yra jūsų namai?

– Visur.

Dvasinio mokytojo vardą davė Ošo

1957 m. lapkričio 12 d. gimęs daugiavaikės šeimos pagrandukas Glennas Mano nepatyrė tėvų meilės, o vyresni broliai labai dažnai jį skriausdavo. Glenną mylėjo tik vyriausioji sesuo, tačiau tapo narkomane ir žuvo sulaukusi vos 25 metų, kai ją partrenkė neblaivus vairuotojas. Patyręs didelį skausmą dėl sesers žūties (vėliau nuo plaučių vėžio mirė jo tėvai) G.Mano išėjo iš namų. Po to jis persikėlė gyventi į Meksiką pas indėnus, vėliau – į Aliaską.

Jis jau nuo šešiolikos, bėgiodamas ilgus atstumus, pradėjo medituoti, nuo 21 metų du dešimtmečius gyveno indų komunoje, pavadintoje Ošo vardu. Atsisakęs materialaus pasaulio, G.Mano tapo pasaulyje garsaus dvasinio mokytojo Ošo asmeniniu mokiniu.

Būtent Ošo jam suteikė garbingą svamio – šventojo, dvasinio mokytojo titulą ir vardą Veet. Veet Mano su savo mokytoju Rajneeshu Chandra Mohana Jainu (Ošo) praleido iki pat 1990 m. sausio 19-osios – jo mirties.

Veet Mano turi ir terapeuto bei įvairių masažo technikų meistro sertifikatus, rengia terapijų grupes, meditacijos stovyklas, į kurias susirenka šimtai žmonių įvairiuose pasaulio kampeliuose – Izraelyje, Argentinoje, Kinijoje, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Rusijoje.

Jis – Tarptautinio meditacijos centro Indijos mieste Puna, kur harmonijos sieloje kasmet atvyksta ieškoti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio kampelių, įvairių projektų vadovas.

"Su Veet Mano susipažinau Indijoje, kur jis vedė seminarą "Mistinė rožė". Mane iškart sužavėjo jo gilios žinios apie žmogaus emocijų ir kūno ryšį, – apie Veet Mano kalbėjo į Lietuvą jį pakvietusi leidyklos ir savęs pažinimo centro "Meilės kelias" vadovė Danutė Vilionytė. – Mumyse užslopintos emocijos sukelia ligas. Veet Mano moko meditacijų ir technikų, kaip negatyvias – pykčio, liūdesio, kančios, pavydo, baimės, nepasitikėjimo – emocijas transformuoti į meilę, kūrybą, sveikatą."