Keičiasi šeimos gyvenimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAT) psichologė Kristina Guntienė sako, kad skyrybos yra sudėtingas ir įtemptas procesas, sukeliantis tiek emocinių, tiek socialinių padarinių besiskiriančiai porai ir jų vaikams.

„Skyrybos keičia visų šeimos narių gyvenimą – kiekvienas turi prisitaikyti prie naujų vaidmenų, lūkesčių ir ribų. Nors po skyrybų tėvai nutraukia santykius vienas su kitu kaip pora, tačiau savo vaikams išlieka tėvai visam laikui. Buvę sutuoktiniai, rūpindamiesi savo vaikų gerove, turėtų rasti būdą, kaip bendradarbiauti turint naujus vaidmenis: jiems tenka kartu priimti sprendimus dėl savo vaikų poreikių užtikrinimo, susitarti, kaip toliau auginti ir auklėti juos, ieškoti kompromisų, mokytis pagarbiai valdyti ir taikiai įveikti iškilusius nesutarimus“, – naujus iššūkius įvardija K.Guntienė.

Dažnas skyrybų padarinys

Anot psichologės, skyrybos įprastai reiškia tai, kad prarandamas kasdienis ryšys su vienu iš tėvų – dažniausiai su tėčiu. Daugelis vaikų po skyrybų jaučiasi mažiau jiems artimi dėl prarastos galimybės gyventi kartu ir atsiradusios bendravimo stokos.

„Po skyrybų dažniausiai vaikai praranda ryšį arba ryšys susilpnėja su tais tėčiais, kuriems nepaskirta vaiko globa. Mamos šiuo atžvilgiu turėtų išlikti supratingos ir, jausdamos buvusių sutuoktinių iniciatyvą, norą bendrauti su vaiku ir lygiavertiškai dalyvauti jo gyvenime, neturėtų užkirsti tam kelio, o priešingai – turėtų palaikyti ir skatinti tokius santykius“, – teigia vaiko teisių gynėja.

Ji sako, kad vaikai, išgyvenantys tėvų nesantaiką skyrybų metu, dažnai jaučia turintys rinktis vieną iš jų. Tokie vaikai mažiau išreiškia savo meilę vienam iš tėvų, siekdami neįskaudinti kito tėvo ir savęs.

„Intensyvūs nesutarimai tarp tėvų padidina vaikų vidinį skausmą, todėl bendradarbiavimas su buvusiu sutuoktiniu yra tiesiog būtinas. Prisiminkime, kad vaiko gyvenime abu tėvai yra svarbūs ir reikšmingi, todėl jis neturi būti verčiamas rinktis tik vieno iš jų“, – primena psichologė.

Nauja praktika

K.Guntienė supažindina su pasaulyje sparčiai populiarėjančia ir vis dažniau išsiskyrusių porų pritaikoma praktika Lietuvoje – abiem tėvams tenkančia lygiaverte vaiko priežiūra. Šiuo atveju tėvai susitaria, kad vaikas vienodai laiko praleis gyvendamas tiek pas vieną, tiek pas kitą. Anot psichologės, tai gali daryti itin teigiamą įtaką vaiko ir tėčio ryšio išlaikymui ir stiprinimui.

„Nors dauguma vaikų po tėvų skyrybų gyvena su mama, tačiau, remiantis tarptautine praktika, daugėja vaikų, kurie gyvena abiejų tėvų globoje, t. y. vaikai gyvena bent trečdalį laiko su kiekvienu iš tėvų. Kuo panašesnį laiką vaikai praleidžia su abiem tėvais, tuo stipresni jų tarpusavio santykiai. Tyrimai rodo, kad net silpni tėčio ir vaiko santykiai pagerėja, kai jie ima daugiau laiko leisti kartu. Vaiko pasilikimas pas tėtį su nakvyne suteikia pastarajam galimybę prisiimti daugiau atsakomybės už vaiką, negu juo rūpinantis tik dienos metu. Taip pat intensyvesnė vaiko priežiūra, didesnis dėmesys jo poreikiams, įsitraukimas į kasdienę vaiko rutiną ir dalyvavimas joje, neabejotinai labiau suartina ir leidžia kurti kokybiškesnius tarpusavio santykius“, – teigiamas lygiavertės tėvystės savybes vardija psichologė.

Vaikai turi būti tikri, kad tėtis, net įvykus pokyčiams šeimoje, visuomet bus žmogus, į kurį galima atsiremti, iš kurio semtis saugumo ir ramybės.

Anot jos, dauguma tėčių po skyrybų labiau linkę palaikyti ryšius su sūnumis nei su dukromis, todėl dukterims ypač svarbu kiek įmanoma daugiau laiko praleisti su tėčiu, kad jų santykiai būtų šilti ir tvirti.

„Tėčiai, iširus šeimai, nepaisydami vaikų lyčių skirtumų, turėtų rūpintis jų gerove ir ateitimi, stengtis palaikyti glaudų santykį, prisiimti finansinę atsakomybę dėl poreikių užtikrinimo, auginti jų pasitikėjimą ir meilę. Vaikai turi būti tikri, kad tėtis, net ir įvykus pokyčiams šeimoje, visuomet bus žmogus, į kurį galima atsiremti, iš kurio semtis saugumo ir ramybės“, – sako psichologė.

Gali padėti vaikams

K.Guntienė sako, kad vaikai po skyrybų labiausiai išgyvena pirmaisiais ir antraisiais metais. Dažniausiai šį įvykį lydintys jausmai, kuriuos tenka patirti, – tai nerimas, pyktis, nepasitikėjimas.

„Dauguma vaikų atsigauna, pripranta prie kasdienių rutinos pokyčių ir prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų, tačiau kiti vaikai niekada negrįžta į savo įprastą gyvenimą. Ši nedidelė dalis vaikų po tėvų skyrybų patiria ilgalaikę emocinę sumaištį“, – sunkumus įvardija psichologė.

Pasak jos, tėvai turėtų tapti pagrindiniais pagalbininkais, galinčiais padėti vaikams lengviau adaptuotis prie pasikeitusios šeimos situacijos ir ramiau priimti įvykusius pokyčius. Vienas esminių psichologės patarimų – pozityviai bendrauti, dalytis šiluma ir meile, vaikus apgaubti rūpesčiu ir dėmesiu.

„Vaikai gali nerimauti dėl ateities, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi mylimi ir saugūs, tuomet sumažėtų galimų psichinės sveikatos sutrikimų tikimybė. Padrąsinkime ir paskatinkime mažuosius priimti situaciją ir mokytis joje išbūti, kontroliuoti savo mintis, jausmus ir elgesį,“ – pataria vaiko teisių gynėja.

K.Guntienės teigimu, tėvų skyrybų poveikis vaikams ir paaugliams gali pasireikšti per elgesio pokyčius ir žemesnius mokslo pasiekimus. To galima išvengti vadovaujantis keliais principais.

„Visų pirma, reikėtų laikytis disciplinos – nusistatyti aiškias, vaiko amžių atitinkančias taisykles ir ribas. Svarbu kasdien domėtis vaiko savijauta, ugdymosi pasiekimais, žinoti, su kuo jis bendrauja ir leidžia laiką. Visa tai leistų sumažinti elgesio, mokymosi, bendravimo sunkumų tikimybę“, – sako psichologė.

Ji primena, kad šeimos visuomet gali kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą specialistą, kuris suteiks tiek suaugusiajam, tiek vaikui profesionalią pagalbą, padės atpažinti emocijas, ugdyti streso įveikos įgūdžius, padėsiančius lengviau prisitaikyti prie pokyčių šeimoje.