Pasak pašnekovių, žmonių požiūris į stresą turi įtakos tam, kiek laiko organizmas su juo dorojasi.

Psichologijos konsultantės G. Putelytės teigimu, kaip ir kiekvienas dalykas, taip ir stresas turi savo pliusų ir minusų.

„Ne veltui per daugybę evoliucijos metų tokia reakcija, toks mechanizmas žmoguje išsivystė. Stresas padeda sukaupti jėgas, staigiai mobilizuotis, kad sugebėtume reaguoti į kažkokią netikėtą, grėsmingą situaciją. Stresas gali veikti ir kaip motyvuojantis faktorius, skatinti keisti situaciją“, – kalba G. Putelytė.

Psichologė A. Diržytė taip pat pažymi, kad stresas gali būti „gerasis“ ir „blogasis“. Pasak jos, jei visai nebūtų streso, būtume pernelyg atsipalaidavę, rytais greičiausiai liktume gulėti savo lovose, nepasirūpintume savo vaikais, artimaisiais.

„Stresas mobilizuoja veiklai ir tam tikra streso dozė turi adaptacinę funkciją. Tačiau kiekvienam žmogui egzistuoja individuali riba, kurią peržengus, stresas yra vadinamas pertekliniu. Toks stresas turi griaunamąjį poveikį. Jis labai pavojingas imuninės sistemos veiklai, žmogus dėl jo gali susirgti įvairiomis fizinėmis ligomis. Pasekmės gali būti ne psichosomatinės, bet ir psichologinės, žmogus gali išgyventi neviltį ir bejėgiškumą, liūdesį. Bejėgiškumas yra blogiau už stresą“, – pažymi A. Diržytė.

Streso baimė didina stresą

Anot A. Diržytės, į stiprius dirgiklius žmogus reaguoja dvejopai – yra greitoji ir lėtoji sistemos. „Greitoji – kai smegenų žievė reakcijoje nedalyvauja, lėtoji – kai smegenų žievė reakcijoje dalyvauja. Pastarasis – reguliuojamas stresas – yra tas, kurį galime valdyti savo mintimis, sumažinti iki tokio lygio, kad jis būtų nekenkiantis.

Tačiau savo mintimis stresą galime ir sukelti, nes kartais dirgiklis yra menkas, o reakcija į jį – neadekvačiai stipri. Kartais mes hiperbolizuotai tikimės pasekmių iš kažkokių situacijų“, – žmonių reakcijas į stresines situacijas apibūdina psichologė.

Savo ruožtu G. Putelytė pažymi, kad tam, ar stresas mus žlugdys, ar padės spręsti situaciją, labai daug įtakos turi mūsų požiūris į stresą.

„JAV mokslininkai yra nustatę, kad tų žmonių, kurie stresą laiko vien tik blogu ir žalingu dalyku, kraujagyslių diametras po stresinės situacijos susiaurėjęs išlieka dar kurį laiką. Tų žmonių, kurie įžvelgia ir teigiamų streso aspektų, susitraukusios kraujagyslės kur kas greičiau grįžta į normalią padėtį. Tai reiškia, kad nuo požiūrio priklauso fizinis streso poveikis mūsų organizmui.

Jei žiūrime į stresą kaip į neigiamą dalyką, jis mus labiau žaloja nei tada, kai žiūrime į jį kaip į paskatą greičiau susidoroti su problema“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, lietuviai nelabai suvokia, kiek stresas yra žalingas ir kenkia. Jie į kasdienes stresines situacijas žiūri tarsi į normalų reiškinį: „Jiems atrodo normalu visad skubėti, visad kovoti su terminais, bet gyventi padidinto streso režimu nėra normalu.“

Padėtų požiūrio į stresą keitimas

Vieno universalaus recepto, kaip išnaudoti teigiamus streso aspektus ir jį suvaldyti, visiems žmonėms nėra, sako A. Diržytė. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurios žmogaus nuostatos, nusiteikimas (angl. mindset) padeda žmogui priimti tai, kas vyksta, ir priimti pernelyg to nesureikšminant.

„Jei žmogus suvokia, kad jis iš savo pusės daro viską, ką gali, kad būtų geriau, ir pasitiki gyvenimu, įmanoma truputį labiau atsipalaiduoti. Daugeliui žmonių baisu pasitikėti gyvenimu, jie mano, kad jei padarys kažką ne taip, bus kaltinami arba apkalbami, tačiau mintis, kad viskas vyksta taip, kaip turi, taip pat gali padėti atsipalaiduoti“, – teigia psichologė.

Pasak G. Putelytės, siekiant suvaldyti stresą ir priversti jį pasitarnauti sprendžiant problemas, pravartu užsiimti savitaiga, kad stresas padeda greičiau veikti, suteikia energijos susidoroti su tuo, kas įvyko.

„Kitas būdas sau padėti valdyti stresą – naudoti priimtinus streso mažinimo būdus. Kai kas renkasi sportą, kiti – pasivaikščiojimus ar muzikos klausymąsi, skaitymą, pogulį. Yra labai daug būdų, tereikia juos išnaudoti“, – tikina G. Putelytė.