– Kas jus pastūmėjo pasukti dvasinio savęs pažinimo keliu?

– Prieš tai su vyru turėjome verslą, kuris ganėtinai gerai sekėsi. Vienu metu buvo ir laimės ir kūrybos. Buvau neseniai ištekėjusi, mylima ir pati labai mylinti. Tačiau po kurio laiko pradėjau prarasti džiaugsmą. Viską galėdavome sau leisti, atrodė, yra visko – meilės, pinigų, tačiau ko tuomet trūksta? Kas gali teikti džiaugsmą? Matyt, tada ir prasidėjo tas vidinis vedimas, nes kai tu užduodi klausimą, turi ateiti ir atsakymas.

– Kodėl būtent joga?

– Pirmiausia atsirado reiki – japoniškas masažas. Patekau pas mokytoją Virginijų Mockų ir tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai prisiliečiau prie kažko gilesnio ir dvasingesnio nei bažnyčia ar religija. Užsimerkusi pradėjau matyti spalvas ir tuo metu tai atrodė neįtikėtina. Galvoje nuolatos skambėdavo žodis "joga" ir supratau, kad jau viskas (juokiasi). Tuomet Kaune buvo labai mažai jogos mokytojų, tačiau jau po pirmo užsiėmimo suvokiau, kad atėjau ten, kur ir turėjau būti.

– Kada nusprendėte, kad norite ir kitus mokyti šio meno?

– Negreitai. Iš tikrųjų aš net ne pati norėjau mokyti, o mane tiesiog pradėjo kviesti mokyti. Tačiau tik po dešimt metų pasijaučiau lyg žinočiau tiek, kad galiu padėti kitiems. Ilgą laiką skyriau meditacijai, skaičiau knygas, sėdėdavau viena ir praktikuodavausi.

– O kaip į jūsų gyvenimą atėjo sąmoningasis kvėpavimas?

– Tokia įdomi istorija – man paskambino draugė ir pasakė, kad jos bičiulis iš Panevėžio užsiima sąmoninguoju kvėpavimu ir parodys mums, kas tai yra. Lietuvoje jį praktikuojančių žmonių tuo metu nebuvo, niekas apie tai nežinojo. Nuėjome į užsiėmimą, kvėpavome ir suprantau, jog atradau dalyką, kuris yra toks efektyvus ir reikalingas, jog sunku nusakyti žodžiais. Pirmi užsiėmimai buvo tikrai sudėtingi, patyriau pačius sunkiausius pojūčius, kokių tik gali būti.

– Kaip šią kvėpavimo techniką paaiškintumėte nieko apie ją nenusimanančiam žmogui?

– Iš tiesų tai mūsų prigimtinis kvėpavimas – mes taip kvėpuojame, kai esame kūdikiai. Kai kūdikiai kvėpuoja, girdėti įkvėpimas, o iškvėpimo – ne, jis labai švelnus. Tas mažas žmogutis turi ryšį su savo siela, savo širdimi ir dvasia. Tuo metu visai nesvarbu, verkiame ar ne, mūsų vidinė būsena yra džiaugsminga. Šis džiaugsmas baigiasi tada, kai prasideda išorinis spaudimas ir nebegali daryti to, ko nori. Sąmoningas kvėpavimas padeda sugrįžti į šį pirminį kvėpavimą. Mūsų dieviška prigimtis yra laimės, džiaugsmo, meilės ir dėkingumo kokteilis, o ši kvėpavimo technika padeda patirti šias būsenas.

– Taip pat vedate seminarus norinčioms atrasti savo moteriškas galias. Kas jums pačiai yra moteriškumas?

– Man pačiai labai ilgai teko kapstytis iki šių dalykų. Supratau, kad pati didžiausia moters galia yra šiluma. Pasauliui labiausiai trūksta moteriškos energijos – kai šalia moters yra šilta, iš jos spinduliuoja meilė ir palaikymas, o ne kritika ir pamokymai. Tai turi didelę įtaką kiekvieno mūsų gyvenime ir visame pasaulyje. Visiems norisi būti prie šiltų širdžių.

Pagrindinis dalykas, kuris žmogui suteikia ramybę, – gamta. Po darbo dienos turime eiti prie upės arba į mišką. Kad ir kokia įtempta diena buvo, gamtoje praleiskime po kelias valandas.

Kai supratau, kas yra moteriškumas, man labai norėjosi apie tai kalbėtis. Dabar vedu ir sąmoningojo kvėpavimo sesijas tik moterims. Dauguma moterų turi šaltas rankas ir kojas, tačiau moterų galūnės, kaip ir širdis, turėtų būti šiltos. Tad sesijų metu kvėpuojame ir bandome tai pasiekti.

– Šiais laikais vis labiau grumiamės su persidirbimo kultūra. Kokias būdais galėtume mažinti stresą kasdieniame gyvenime?

– Pagrindinis dalykas, kuris žmogui suteikia ramybę, – gamta. Po darbo dienos turime eiti prie upės arba į mišką. Kad ir kokia įtempta diena buvo, gamtoje praleiskime po kelias valandas. Nereikia daryti nieko ypatingo, užtenka tiesiog pasėdėti.

– Kokia jūsų mėgstamiausia vieta, leidžianti atsipalaiduoti Kaune?

– Gyvenu netoli Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo, tad ten būnu beveik kiekvieną dieną. Ta erdvė man niekada neatsibosta, visuomet atrodo skirtinga. Vos tik jaučiu, kad turiu labai daug veiklos, nueinu ten, pabūnu valandą ir greitai grįžta ramybė. Taip pat apsilankau Panemunės miške, anksčiau bėgiodavau Lampėdžiuose.

– Paminėjote bėgiojimą. Kokių dar pomėgių turite?

– Man jau seniai išnyko riba tarp to, kas yra darbas, o kas – pomėgis. Aš darau tik tai, kas man patinka. Joga, sąmoningasis kvėpavimas – jau nebe hobis, o gyvenimo būdas. Kada noriu, išeinu pabėgioti, tačiau bėgu kiek kitokiu, meditaciniu, bėgimu, kuris ne išeikvoja, o tik dar labiau pakrauna. Svarbiausia – gamta, be jos neįsivaizduoju savo gyvenimo. Taip pat klausau nemažai audio knygų, šiek tiek – muzikos.

Į darbą aš nevaikštau (juokiasi). Neskirstau gyvenimo į išeigines, atostogas ir darbo dienas. Labai norėčiau, kad visi žmonės gebėtų pakeisti savo gyvenimą taip, kad tokio skirstymo nebeliktų.

Išvaduoja nuo įtampos

Sąmoningasis kvėpavimas dar vadinamas energiniu kvėpavimu. Pats žodis rebefingas (angl. rebirthing) reiškia atgimimą. Ši kvėpavimo technika buvo atrasta amerikiečio Leonardo Orro po to, kai šis savo namų vonioje tariamai išgyveno emocijas, atspindinčias tokias, kokias patiria kūdikiai gimdami.

Sąmoningasis kvėpavimas paremtas jogos principais, tinkamas įvairaus amžiaus žmonėms.

Sesijos metu taikoma giluminio cirkuliacinio kvėpavimo technika – greitas, seklus kvėpavimas, be didelių pertraukų tarp įkvėpimo ir iškvėpimo. Žmonės, praktikuojantys šią kvėpavimo techniką, skatinami paleisti užslopintas emocijas ir susikaupusią įtampą.

Teigiama, kad toks kvėpavimo būdas gali padėti po sunkių emocinių bei fizinių traumų, netekčių arba paprasčiausiai norint atsipalaiduoti ir išmokti valdyti savo mintis.

Sąmoningąjį kvėpavimą pradėti praktikuoti rekomenduojama tik padedant patyrusiam specialistui.