Daugelyje šalies miestų darželių problema tėvus persekioja lyg prakeikimas. Eilės dėl vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigose milžiniškos. Kai kurie vaikai galimybės laukia net kelerius metus. Į darbus skubantiems tėvams nelieka nieko kita kaip ieškoti auklės. Į namus įsileisti svetimą žmogų, kuris bus atsakingas už jūsų mažylio fizinę ir emocinę sveikatą – be galo sunku. Tad šios paieškos dažnai tampa tikru galvos skausmu.

Juodasis sąrašas

Štai internetinėje erdvėje sklando gausybė istorijų. Viename mamų pamėgtų tinklalapių teko skaityti: „Turėjau suradusi vyresnėliui auklę studentę, neakivaizdinio skyriaus. Jauna, maniau, vaikui geriau – žais, pieš, dūks su juo... Maža to, kad nardė po mano spintą ir viską matavosi, pastebėjau, kad naudojosi mano kosmetika. Visą dieną sėdėdavo „prilipusi“ prie kompiuterio“,– skundėsi viena mamų. Ir tokių istorijų – ne viena. Sukurtas net „Juodasis auklių sąrašas“, kuriame vardijamos „vaikų priežiūros specialistės“, aptinkamos su vaikais girtos, besisavinančios daiktus ar net fiziškai skriaudžiančios auklėtinius.

Stinga susikalbėjimo

Kaune įsikūrusios agentūros „Auklių pagalba“ vadovė Kristina Celiešiūtė teigia, kad savo praktikoje su tokiais žiaurumais nesusidūrė. „Vieni tėveliai pasakojo situaciją apie nenusisekusį bendradarbiavimą su aukle, tačiau tai nebuvo piktybinis nusikaltimas. Tiesiog, mano manymu, trūko prioritetų nustatymo. Prieš pradėdama šią veiklą, analizavau rinkos tyrimus. Tad tikrai nesusikalbėjimą išskirčiau kaip vieną pagrindinių problemų“,– aiškino agentūros direktorė.

Rizika išlieka

Vilniaus agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė mano, kad net nustačius itin griežtus atrankos kriterijus lieka bent 5 proc. rizikos. „Žmogus gali pasirodyti esąs kitoks, nei rodė psichologinių testų rezultatai. Kartais tėvai apskritai įsivaizduoja, jog agentūra gali daryti stebuklus – keisti auklių charakterį, padaryti jas nuolaidžias, itin darbščias ir... dirbančias už mažiausią atlyginimą“,– teigė auklių atrankos specialistė.

Vilniaus auklių atrankos agentūros vadovė tėvus perspėja: „Reiktų neapsigauti, jei auklė atrodo ir išsilavinusi, ir gera, bet prašo mažo atlygio. Per porą mėnesių arba netoliese dirbančios auklės ją „paprotins“, arba ji tiesiog manipuliatorė. Pirma prisipratins vaiką, o tada jau ims reikalauti mokėti daugiau. Patarčiau tėvams vengti „saldžiakalbių“ auklių ir pernelyg didelio reikalavimų kiekio. Kai jų per daug, gautas rezultatas ima blogėti.“

Reikalavimai auklėms

Vienas prioritetinių auklėms keliamų reikalavimų – pedagoginis arba psichologinis išsilavinimas. Svarbu, kad žmogus išmanytų amžiaus tarpsnių psichologiją. Taip pat svarbi ir darbinė patirtis. „Reikalavimai yra žmogiški. Be išsilavinimo, svarbi pagarba ir meilė vaikams, kūrybiškumas, atsakomybė. Atranka vyksta susitikimo būdu. Kandidatėms pateikiamos psichologinės situacijos: klausiama, kaip jos elgtųsi su agresyviais, hiperaktyviais vaikais. Taip pat domimės, kaip suvokiama dienotvarkė“,– pasakojo Kristina Celiešiūtė.

Agentūrų kainos svyruoja

Kaune dirbančiai K.Celiešiūtei teko girdėti, kad agentūrų paslaugų kainos sostinėje „kandžiojasi“. „Vilniuje rasti auklę per agentūrą, bent jau anksčiau, kainavo „kosminius“ pinigus. Mūsų atveju, viskas priklauso nuo sugaišto laiko, patirtų sąnaudų, tėvų reikalavimų sąrašo. Mažiausia kainos riba – pusketvirto šimto litų, įskaičiuojant ir mokesčius“,– pasakojo moteris.
I.Augustinienė, vadovaujanti agentūrai, turinčiai padalinius ir Vilniuje, ir Kaune, kainą įvardijo tiksliai: „Auklės parinkimas kainuoja 815 Lt. Dalis mokama per pirmą susitikimą su kandidate, likusi - išsirinkus kandidatę bandomajam laikotarpiui.“

Paslaugų įkainiai

Šiuo metu Vilniuje dėl darbo susitariančios aukles orientuojasi į maždaug 1400-2000 Lt mėnesinį atlyginimą už visą darbo dieną. Auklėms tai – dešimt darbo valandų prižiūrint vieną vaiką. Kaune atlyginimai būna šimtu ar dviem mažesni. Piniginis klausimas su auklėmis derinamas individualiai. Kiekviena vaikų priežiūros specialistė turi savus įkainius, priklausančius nuo darbo patirties, turimų rekomendacijų. Kalbinta Kauno agentūros vadovė K.Celiešiūtė teigė, kad „pasitaiko atvejų, jog net ir didelę patirtį turinti auklė sutinka dirbti už septynių litų valandinį mokestį, nes toks darbas jai – malonumas.“ Tad visos situacijos labai individualios.

Aukles atlyginimas priklauso ir nuo susisiekimo: kuo toliau šeima gyvena, tuo kaina didesnė. Alga taip pat keliama vairuojančioms, ypač turinčioms nuosavą automobilį auklėms, mokančioms užsienio kalbas. Už mažesnę kainą galima sutarti dėl lietuvių kalbos nemokančios arba mažai patirties turinčios auklės įdarbinimo.
 

Apie auklių paiešką ir atranką bei vaiko adaptacinį periodą kalbamės su Kauno vaikystės pedagogikos centro psichologe Jūrate Lietuvnikiene.

– Tėvai dažnai skirsto aukles pagal amžių arba išsilavinimą. Tai turi įtakos tam, kaip vaikų priežiūros specialistė atliks savo darbą?

– Manyčiau, kad pati svarbiausia pretendentės savybė turėtų būti viena: meilė darbui. Ji turi domėtis vaikais, jai pačiai turėtų būti tiesiog gera su jais būti. Jautrumas, empatija – taip pat svarbu. Toks žmogus greitai pajus, ko reikia vaikui. Nesvarbu žmogaus amžius, svarbu – veikla, sudominimas, geros emocijos.

– Kaip tėvams patiems rasti, atrinkti tinkamiausią kandidatę?

– Patikimiausias būdas patirti ir pajusti. Užtektų pirmas dvi ar tris dienas pabūti kartu su aukle ir vaiku namie. Vaikui labai svarbus balansas tarp kūrybinės laisvės ir dienos ritmo. Dienotvarkė, tvarka padeda jam jaustis saugiam, ugdo valią, laiko, erdvės, ribų suvokimą. Planuodami ieškoti auklės, skirkite tam pakankamai laiko. Jei neturite patikimos rekomendacijos, tikėtina, kad tinkama pasirodys ne pirmoji auklė. Taigi, pradėkite bandyti dar tada, kai neišėjote į darbą.

– Kas geriau: darželis ar auklė?

– Amerikietė psichologė Elaine Aron jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėja ypač jautrius vaikus ir suaugusius. Tai įgimtas bruožas, pasižymintis empatija, supratingumu, pastabumu. Šie žmonės greičiau pavargsta, juos sekina daugybės stimulų buvimas: triukšmas, žmonės, šviesa, daiktai, įspūdžiai. Jų jautri nervų, endokrininė sistema ir jie intuityviai saugosi, todėl dažnai vadinami droviais ir nedrąsiais. Taigi, tokie vaikai patenka tarp tų, kuriems tikėtina ankstyvasis stresas, susijęs atsiskyrimu nuo mamos ir artimųjų, gali pažeisti sveikatą. Prie darželio šie vaikai tyrėtų būti pratinami nuosekliai. Kas geriau: darželis ar auklė, priklauso tik nuo konkrečių žmonių, su kuriais vaikui teks būti.

– Vaiko amžius svarbus išleidžiant vaiką į darželį?

- Pirmiausia reikia kuo geriau pažinti vaiką: jo temperamentą, charakterį, įpročius, sveikatą. Remdamasi patirtimi ir kitais psichologijos šaltiniais drįsčiau teigti, kad vaikams iki trejų metų kasdien patartina būti ne daugiau kaip su penkiais artimais žmonėmis. Daugiau dirgiklių, įspūdžių, jiems nereikia: kyla rizika emociniam saugumui, sveikatai.

– Ką svarbu žinoti vaiko adaptacijos darželyje ar su aukle metu?

– Vaiko prisitaikymą tiek prie auklės, tiek darželyje labai apsunkina tėvelių neigiamos nuostatos, baimės, neryžtingumas. Ir atvirkščiai – pasitikėjimas, geranoriškumas, domėjimasis, atvirumas – didelė sėkmės dalis. Svarbu bendradarbiauti su žmonėmis, kuriems patikime vaiką.