Tai – ugdomasis vadovavimas

Ar man tikrai patinka, kaip dabar elgiuosi? Kas man geriau? O kas tau yra svarbu? "Tai klausimai, kurie yra labai reikšmingi esant bet kokiai  gyvenimiškai situacijai. Paklausus žmogaus, kas jam yra svarbu, santykiai iškart pasikeičia į gera", – tvirtina kaunietė verslininkė Jurgita Trainaitė.

Ji jau beveik 20 metų kartu su seserimi  plėtoja grožio verslą ir sako, kad savo profesinį potencialą efektyviai atskleidė visai neseniai, kai pradėjo vadovautis ugdomojo vadovavimo, vadinamojo koučingo (angl. coaching), principais. Tapusi Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos nare, dirbdama ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje, Jurgita atstovauja Lietuvos grožio verslo darbdaviams Europoje, rengia tarptautinius mokymus.

J.Trainaitė tapo viena pirmųjų Lietuvoje sertifikuotų ICC (International Coaching Community – Tarptautinės ugdomojo vadovavimo asociacijos) narių. Pasak Jurgitos, ugdomasis vadovavimas jai tapo ir papildoma nauja veikla, ir keliskart sustiprino jos efektyvumą dirbant grožio versle, o svarbiausia – padėjo susikurti ramią, pasitikinčią savimi asmenybę.

Darau gerai, kaip galiu

Kodėl, lydima sėkmės versle, turėdama tarptautinį pripažinimą, J.Trainaitė nusprendė mokytis ugdomojo vadovavimo?

"Dažnai mes galvojame už kitus žmones. Bijome, kad, paklausę jų nuomonės, tapsime silpnesni. Bet taip nėra", – pastebi  verslininkė, panorusi padėti ir kitiems.

Dažnai mes galvojame už kitus žmones. Bijome, kad, paklausę jų nuomonės, tapsime silpnesni. Bet taip nėra.

Moteris sako, kad ugdomajame vadovavime yra daug įvairių, visiems priimtinų būdų sau padėti: ir darbo, ir santykių su žmonėmis srityse.

"Mes ir dabar nuolat rengiame ugdančiųjų vadovų susitikimus ir kaskart pasisemiame vis naujų idėjų, metodikų, pratimų, kaip padėti sau toliau eiti norimu keliu, kaip siekti savo tikslų, kaip dabar man būti geriausia savo pačios versija", – apie asmeninį augimą kalba Jurgita.

Vienas svarbiausių ugdomojo vadovavimo principų teigia: "Darau taip gerai, kaip galiu." Pasak Jurgitos, jis labai svarbus, nes dažnai mes save užblokuojame žodžiais: oi, aš dar negaliu, palauksiu metus, dar neturiu įgūdžių. Bet kai ateina supratimas, kad tuo momentu darai taip gerai, kaip gali, tiesiog imi ir darai. Tai išlaisvina. Nebelieka baimių.

Susipažinus su ugdomuoju vadovavimu gyvenimas tikrai nenušvinta, bet išmokstama sustoti ir savęs paklausti: ar man tikrai taip patinka, kaip dabar elgiuosi? Kas man geriau?

"Paprastas ir dažnas pavyzdys – netvarkingi namai. O tvarkytis tingisi. Klausimas, ką renkiesi: gyventi tvarkingoje aplinkoje ar nuolat tingėti ir jausti nepasitenkinimą? Ugdomojo vadovavimo metodai labai padeda išlaikyti aiškumą ir ramybę", – sako ICC ugdančioji vadovė.

Ne mokai, o padedi

"Kadangi turiu didelės patirties grožio srityje, daug kas kreipiasi į mane patarimų, pamokymų. Anksčiau nesijaučiau tvirtai, kad galėčiau būti mentore. Todėl norėjau pati pasimokyti, kad galėčiau būti geresnė kitiems", – prisimena J.Trainaitė.

Pradėjusi ieškoti įvairių mokymų, moteris susidomėjo ugdomuoju vadovavimu. Nuvykusi į pirmąjį, pažintinį, susitikimą, patyrė didžiulį įspūdį. Jį padarė tiek pati ICC ugdomojo vadovavimo trenerė Alisa Miniotaitė, dirbanti Baltijos šalyse, tiek ir tai, ką ji papasakojo.

"O kai pradėjau mokytis ugdomojo vadovavimo, tai, ko išmokau, su kaupu pranoko paieškas. Mane sužavėjo, kad čia ne mokai kitus, o atskleidi jiems didžiausią jų potencialą. Taigi, radau instrumentą, su kuriuo dirbdama neprimetu savo nuomonės ir patirties, o suteikiu galimybę žmogui pamatyti, kiek daug jis turi savyje ir ko jis labiausiai nori", – užsidegusi kalba J.Trainaitė.

Pernai pašnekovė buvo išrinkta į grožio srities darbdavius vienijančios tarptautinės organizacijos "Coiffure EU" direktorių tarybą ir valdybą, kur yra atsakinga už švietimą ir profesinį mokymą. Taigi dabar Jurgita veikia Europos mastu ir prašymų patarti sulaukia dar daugiau.

"Nedaliju patarimų. Suprantu, kad kiekvienas yra savo gyvenimo autorius. Įsisavinusi ugdomojo vadovavimo principus jaučiuosi daug laisviau. Kai žmonės ateina pasikonsultuoti, neprisiimu jų atsakomybės. Užduodu klausimus: o kaip tu nori, kad būtų? Kas tau yra svarbu?" – kalba J.Trainaitė.

Remiasi svarbiais klausimais

"Matau, kaip tokie klausimai žmones supurto. Kiek darbe būna nesusipratimų, neišpildytų lūkesčių, konfliktų tarp kolegų, o kai paklausiu: kaip tu pats nori, kad būtų, iškart pastebiu, kaip konfliktas išblėsta", – pasakoja J.Trainaitė.

Aš neprimetu savo nuomonės ir patirties, o suteikiu galimybę žmogui pamatyti, kiek daug jis turi savyje, ko jis labiausiai nori.

Pagrindiniai ugdomojo vadovavimo įrankiai – klausimai, užduoti laiku, skatinantys susimąstyti. Ugdomasis vadovavimas turi daug sluoksnių ir, susiklosčius skirtingai situacijai, išryškėja skirtingas klodas. Pačiai ugdančiajai vadovei svarbus lygiavertiškumo principas, kuris teigia, kad vadovas nėra aukščiau už klientą, tarp jų – lygiavertė partnerystė. Toks lygiavertis požiūris itin svarbus bendraujant su kolegomis, klientais ir kitur.

Ugdomojo vadovavimo proceso metu darbas vyksta sesijomis, kurių viena trunka apie valandą. Sesija – efektyvus, į tikslą vedantis pokalbis, per kurį vadovas užduoda tikslingus klausimus ir per juos klientas pats atskleidžia savo galimybes.

"Pastebėjau, kad žmonės bijo savo galimybių, bijo to, ką jie turi savo viduje ir gali. Kai, vykstant ugdomojo vadovavimo sesijai, jie garsiai įvardija: taip, aš to noriu, tai yra mano tikslas, matau, kaip žmonės išlaisvėja, tarytum išsiplečia. Neretai ateina žmogus – kumštuko dydžio, kupinas apribojimų: aš nežinau, ar sugebėsiu, ar čia man, ar pajėgsiu, o proceso metu išlaisvėja iš aplinkos, iš primestų taisyklių ir spaudžiančių ribų. Juk dauguma gyvena pagal mokyklos, tėvų, vaikystės, aplinkos primestus reikalavimus. O atsakęs sau į klausimus pamato, kad viskas yra įmanoma ir svarbu turėti tikslą", – užsidegusi kalba J.Trainaitė.

Nuo dabarties į ateitį

Pasak verslininkės, jau vien pats ugdomojo vadovavimo  mokymosi procesas yra naudingas. Jo metu suaugusieji dalyvauja mokymuose, intensyviai mąsto, atlieka užduotis savarankiškai ir grupėse.

Svarbiausia, kad mokymosi metu dalyviai visą dėstomą medžiagą apie ugdomąjį vadovavimą pritaiko sau praktiškai. Pasak Jurgitos, tai itin sustiprina, išlaisvina ir augina asmenybę.

"Ne tik išmokau, bet ir praktiškai pritaikiau visus ugdomojo vadovavimo principus sau. Įsitikinau, kaip tai veikia. Smagu ir tai, kad mokymuose prasiplėtė bendraminčių ratas: juk susirinko subrendę žmonės, kurie kažko siekia gyvenime ir jiems pritrūko būtent to mokymo, padedančio giliau save pažinti ir sėkmingiau veikti. Tie, kurie nenorėjo siekti ugdančiojo vadovo sertifikato, vis tiek gavo labai daug naudos. Viena klientė pasakė: po sesijos viskas labai gražiai susidėlioja į lentynėles. Atsiranda aiškumas – kur esi ir kur nori nueiti. Dar svarbu, kad išmeti praeities balastą – tas kankinančias abejones: o jeigu aš būčiau pasielgęs kitaip?" – prisimena J.Trainaitė.

Moteriai atradimu tapo faktas, kad ugdomajame vadovavime nevartojamas žodis "klaida". Vietoj to sakome sau: tai buvo patirtis. Ką darysiu kitaip? Ugdomasis vadovavimas padeda išeiti iš užburto rato. Nagrinėja problemas ir klausimus nuo dabarties į ateitį, žmonės nesimurkdo praeityje.

Jurgita prisimena, kiek daug laiko darbe anksčiau ji praleisdavo beprasmiškai, nes įsiveldavo į žodžių, ambicijų karus.

"Būdavo, ateina pas mane žmogus ir sako: man nepatinka tas ir tas, o aš pradedu proto kalba aiškinti, kad taip yra gerai, tokia tvarka, taip patogu klientui. Bandydavau eiti kontrolės keliu ir santykis tapdavo visai nekonstruktyvus. O kai pradėjau klausti žmonių: kaip tu nori, kad būtų, žmogus sutrinka, pasijaučia svarbus. Tada pradeda galvoti ir pats pamato, kad taip, kaip yra, ir yra geriausias sprendimas, bet jau paties žmogaus sugalvotas, o ne primestas", – pokytį įvardija ICC ugdomoji vadovė.

J.Trainaitė prisimena savęs-ugdomojo vadovavimo projektą, kurį įgyvendino per tris mėnesius, siekdama įgyti šios srities  sertifikatą.

"Klausiau savęs, kaip tapti geresne ugdančiąja vadove? Supratau, kad pirmiausia turiu išmokti geriau klausytis. Buvau išsiugdžiusi blogą įprotį bendrauti iš mandagumo, paklausti, bet iš tiesų nesidomėti atsakymu. Tad mano savęs-ugdomojo vadovavimo projekto tikslas buvo išmokti sąmoningai klausytis. Parengiau kelių dalių veiksmų planą, kuriame numačiau, kaip konkrečiai kiekvieną dieną mokysiuosi atidžiai klausytis. Planas apėmė ir darbinę, ir asmeninę sritį, ypač santykius su vaikais. Po šio projekto iš tiesų pagerėjo santykiai su artimaisiais. Susigrąžinau nemažai draugų. Atsirado buvimo čia ir dabar, sąmoningumo jausmas. Ko žmonės mokosi daugybę metų medituodami, lankydami ugdomojo vadovavimo užsiėmimus gali pasiekti greitai ir efektyviai", – patirtimi pasidalijo Jurgita.

Atsakomybės lygis ir žodynas

Pasak verslininkės, bene svarbiausias susiformavęs naujas įprotis po ugdomojo vadovavimo mokymų – kitoks atsakomybės lygis.

"Atsakomybė netapo mažesnė ar didesnė. Bet suprantu, kad esu atsakinga už save, esu savo gyvenimo autorė, pati pasirenku, nėra kitų, atsakingų už mane. Automatiškai nebeteisiu kitų", – sako pašnekovė.

Kitas stiprus ugdomojo vadovavimo poveikis – pasikeitė verslininkės žodynas, vietoj vergės kalbos: aš turiu, privalau, man reikia, negaliu jos kalboje atsirado save palaikantys, įgalinantys ir stiprūs žodžiai: aš noriu, man tai svarbu, aš turiu tikslą.

"Atsirado įprotis formuoti tikslus, galvoti: kur aš noriu būti? Pasakymas "Kai plauki ir nežinai krypties, tai joks vėjas tau nepaklankus" gal ir atrodo banalus, bet tai tiesa. Svarbu žinoti, kur nori nueiti, pamatyti tą sėkmę, ją įsivaizduoti, jau pabūti joje. Dar svarbu – vertybės. Kai žinai, kokios tavo vertybės, kas tau svarbu, pasidaro lengva pasirinkti. Kartais supranti, kad tikslas yra tavo nepamaitinta emocija, ir tu gali ją pamaitinti kitaip – nebūtina versti kalnus, o gali čia ir dabar kažką nuveikti, kad pasijaustum laiminga", – atradimais dalijasi kaunietė.

Svarbu turėti paties išsikeltą įkvepiantį tikslą, o ne primestą iš aplinkos.

"Pažįstu daug suaugusiųjų, nekenčiančių tėvų, kurie primetė tikslus, kelią. Turėjau nemažai darbuotojų, kurios, baigusios magistro studijas ir išsilaisvinusios iš tėvų valios arba tiesiog išaugus sąmoningumui, nueina mokytis amato – kirpėjos, visažistės, manikiūrininkės, nes tai tikrasis jų noras", – sako Jurgita.

Pagerėjo verslo rezultatai

Paklausus, kaip pasikeitė įmonės verslo rezultatai, J.Trainaitė prisipažįsta, kad nors ugdomojo vadovavimo mokėsi dėl kokybės, pagerėjo ir kiekybiniai rezultatai.

"Pirmiausia mano pačios, kaip vadybos ir valdymo profesionalės, efektyvumas labai išaugo, nes išsigryninau, kas man svarbu, turiu aiškius tikslus ir juos daug greičiau įgyvendinu. Mažiau laiko – greitesnis rezultatas. Padidėjo ir pajamos", – atskleidžia moteris.

Pasak jos, ugdomojo vadovavimo mokymai sustiprina verslo žmones, ši metodika tinka esant įvairioms situacijoms: kai nepakanka lėšų ar gresia bankrotas, neaišku, kuria kryptimi toliau judėti, kyla nepasitenkinimas darbu, norisi jį keisti ir panašiai.

"Dažnai  rūpestį kelia ir tai, kad aplinkiniai yra nepatenkinti atliekamu darbu, ypač moterys dėl to sulaukia daug spaudimo. Lankydami ugdomojo vadovavimo užsiėmimus žmonės tai išsigrynina", – savo ir kolegų patirtį apibendrina moteris.

Ypač dažnai ugdomojo vadovavimo paslaugų ieško žmonės, kurie nežino, kuria kryptimi eiti, sako: jaučiuosi aklavietėje, jaučiu nepasitenkinimą, bet nežinau kuo.

"Tikrai nėra taip, kad į užsiėmimus ateina vien nelaimingi žmonės. Ateina daug tokių, kurie ieško atsakymų, nori teigiamų, efektyvių pokyčių. Man ypač patinka ugdomojo vadovavimo efektyvumas: tai nėra ilgos studijos, o keli susitikimai, per kuriuos atrandami atsakymai į savo klausimus ir išmokstama dirbti su savimi", – paaiškina J.Trainaitė.