Stresas kyla tada, kai užsiėmimai yra siejami su baimėmis ar per dideliais reikalavimais. Psichologai išskiria tris vaikų streso šaltinius: raidos užduotys (pvz., nerūpestingos ankstyvosios vaikystės pabaiga, kai baigiama lankyti darželį ir prasideda mokslai mokykloje); svarbūs gyvenimo įvykiai (pvz., tėvų skyrybos); kasdienis stresas dėl per didelių reikalavimų (pvz., mokykloje).

Dažniausi streso simptomai – galvos ar pilvo skausmai, miego sutrikimai. Kai kurie vaikai būna blogos nuotaikos, negali susikaupti ar neturi apetito.

Kad išvengtų streso, tėvai turi padėti vaikams prisiminti savo stipriąsias puses. Tai padeda vaikams spręsti problemas, neleisti joms išmušti iš vėžių.

Vaikams reikia bent dviejų laisvų pusdienių per savaitę, kai galėtų nuspręsti, ką veikti: ramioje namų erdvėje užsiimti mėgstama veikla, žaisti ar pan. Daugeliui vaikų labai padeda atsipalaiduoti prieš miegą skaitomos knygos. Kaip nusiraminti ir ilsėtis, vaikus galėtų pamokyti patys tėvai savo pavyzdžiu.

Psichologų teigimu, tėvai turėtų: adekvačiai reaguoti į vaikams kylantį stresą; padėti spręsti problemas ar pasitelkti kitus žmones; jei reikia, priimti kitų žmonių pagalbą; apsispręsti dėl prioritetų, pozityviai mąstyti, nepamiršti stiprinti savigarbą; atvirai kalbėtis, planuojant dieną, pasilikti laiko rezervą; nekurti nepagrįstų lūkesčių, rasti laiko atsipalaiduoti, aktyviai veiklai ir bendriems malonumams.

Verta prisiminti, kad atsipalaiduoti vaikams padeda panaši veikla kaip ir suaugusiesiems – joga ar mandalų piešimas, tačiau svarbiausia: prisiminti, kad ir atsipalaidavimo veikla taip pat neturi būti brukama prievarta.