Visą gruodį žybsėjome kalėdinėmis lemputėmis. Dienas matavome šiugždančio dovanų popieriaus metrais. Džiaugėmės trumpesnėmis darbo dienomis ir santykinai lengvesniais darbais.

Paskutinę minutę parduotuvėse nuo lentynų šlavėme žirnelius ir sukneles su blizgiais žvyneliais. Tarškinome mišrainių puodus, obuoliais kimšome vištas, kalakutus ir žąsis. Lankėme draugus ir patys sutikome svečius. Žadėjome sau kitąmet skaityti daugiau knygų, mažiau naršyti telefonuose, atsisakyti senų įpročių ir prisijaukinti naujus. Sausį gerasis periodas baigėsi. Grįžo įprastinis, monotoniškas gyvenimas ir suvokimas, kad didžiausias pokytis – kalendoriaus lapeliuose, bet ne mumyse. Rūpesčiai – tie patys. Po švenčių savijauta ne pati geriausia. Čia ir priekaištai sau, kad sausio 3-iąją žadėjęs nubėgti bent 2 km, vis dar guli lovoje ir gramdai šventinio stalo likučius.

Kodėl šventės vis dažniau ima varginti, nei suteikia jėgų? Kodėl sausį imame jausti vidinę tuštumą? Plačiau apie sausio pinkles po gruodžio linksmybių „Kauno dienos“ skaitytojams papasakojo Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas psichoterapeutas Julius Neverauskas.

– Ar nuotaikų svyravimai, pasibaigus šventėms, yra normalus dalykas?

– Taip, tai patiria daugelis žmonių. Šis reiškinys turi keletą psichologinių ir fiziologinių priežasčių.

Emocinis pakilimas ir nusileidimas. Per šventes daugelis žmonių jaučia pakylėtą emocinę būseną dėl bendravimo su artimaisiais, dovanų keitimosi, šventinės atmosferos. Kai šventės baigiasi, emocijos natūraliai grįžta į įprastą lygį ir tai gali būti suvokiama kaip emocijų nusileidimas arba liūdesys.

Fiziologinis stresas. Šventiniu laikotarpiu dažnai būna intensyvus gyvenimo tempas: vėlyvos vakarienės, miego trūkumas, per daug maisto ir alkoholio. Po švenčių kūnas ir protas turi adaptuotis prie ramesnio ritmo, o tai gali sukelti nuovargį ir nuotaikų svyravimų.

Lūkesčių neatitikimas. Daugelis turi didelių lūkesčių šventėms – nuo šeimos harmonijos iki džiaugsmingų akimirkų. Jei realybė neatitiko lūkesčių, tai gali sukelti nusivylimą ar apmąstymų.

Naujamečio spaudimo poveikis. Sausio pradžia dažnai asocijuojasi su naujais tikslais, pokyčiais ir pasiryžimais. Jei žmogus jaučia spaudimą pradėti iš naujo ar pasiekia mažiau, nei tikėjosi, tai gali kelti stresą ir liūdesį.

Tuštumos jausmas. Šventinis laikotarpis paprastai būna užimtas, kupinas veiklos ir bendravimo. Po jo žmonės gali jaustis vieniši arba nežinoti, kaip užpildyti laiką.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar teisingas pasakymas „pošventinė depresija“?

– Žmonės dažnai linkę vartoti žodį „depresija“ kalbėdami apie liūdesį ar nuotaikos svyravimus, tačiau tai ne visai tikslu. „Pošventinė depresija“ dažnai vartojama kaip liaudiškas terminas liūdesiui po švenčių apibūdinti, tačiau tikra klinikinė depresija yra sudėtinga ir rimta psichikos būklė, kuri gerokai skiriasi nuo įprastų nuotaikų svyravimų. Todėl tinkamiau būtų vartoti terminą „pošventinis liūdesys“.

– Kaip reikėtų elgtis pajutus užsitęsusį pošventinį liūdesį?

– Normalizuokime savo emocijas. Pripažinkime, kad liūdesys ar nusivylimas po švenčių yra natūralus reiškinys, ypač jei šventės buvo intensyvios arba nepateisino lūkesčių. Neignoruokime savo jausmų, nes bandymas juos slopinti gali tik pabloginti situaciją. Analizuokime, klauskime savęs, kodėl jaučiamės prislėgti: ar dėl vienišumo, neišsipildžiusių lūkesčių, per didelio šventinio krūvio, ar kitų priežasčių? Užsirašykime savo mintis. Kartais užrašytos emocijos ir idėjos padeda aiškiau suprasti, kas vyksta ir kaip galime tai spręsti. Grįžkime prie įprastų veiklų. Tvarkinga rutina gali padėti atkurti stabilumą ir sumažinti nerimą. Rūpinkimės savimi: išsimiegokime, valgykime sveiką ir subalansuotą maistą, raskime laiko fizinei veiklai. Nepamirškime, kad skaitymas, piešimas, sportas ar kiti pomėgiai padeda nukreipti dėmesį ir gerina emocinę būseną. Ieškokime bendravimo galimybių su artimaisiais ar draugais, net jei tai būtų trumpas pokalbis. Praktikuokime dėkingumą ir savistabą. Trumpa meditacija ar sąmoningumo praktika gali padėti sumažinti nerimą ir grąžinti emocinę pusiausvyrą. Jei liūdesys užsitęsia ilgiau nei kelias savaites arba stipriai veikia kasdienį gyvenimą, svarbu pasitarti su specialistu. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti išsiaiškinti gilumines emocijų priežastis ir pasiūlyti sprendimų. Tačiau, jei įtariate depresiją ar kitą rimtą psichikos sveikatos problemą, gydytojas gali padėti nustatyti diagnozę ir pasiūlyti gydymą.

Kurkime tradicijas, kurios persikelia į sausį. Pvz., sausio pradžioje suplanuokime draugų vakarienę, skaitymo mėnesį ar savipagalbos savaitę.

– Metų pradžią siejame su naujais tikslais: išmokti ką nors naujo, atsikratyti kokio nors įpročio. Ar užsibrėžtų tikslų siekimas gali padėti išvaikyti liūdnas mintis, atsiradusias po švenčių?

– Tinkamai nustatyti ir valdomi tikslai gali suteikti prasmės jausmą, motyvacijos ir padėti nukreipti dėmesį nuo negatyvių minčių. Tačiau svarbu vengti pernelyg didelio spaudimo sau, nes tai gali sukelti dar didesnį stresą ir nusivylimą.

– Pošventinis liūdesys vienodai būdingas ir moterims, ir vyrams?

– Pošventinis liūdesys gali būti būdingas tiek moterims, tiek vyrams, tačiau jo pasireiškimas gali skirtis dėl socialinių, kultūrinių ir biologinių veiksnių. Nors tiek vyrai, tiek moterys gali jausti liūdesį, jo priežastys, išraiška ir būdai, kaip su juo tvarkomasi, gali būti skirtingi. Moterys dažnai jaučia didesnį emocinį ir fizinį nuovargį dėl šventinių įsipareigojimų. Vyrai gali jausti liūdesį, jei per šventes neįgyvendino savo asmeninių lūkesčių, tarkim, dėl santykių ar veiklų.

– Ar yra būdų užbėgti įvykiams už akių, t. y. kad po gruodžio linksmybių sausį pasitiktume įprastai?

– Taip, svarbu imtis prevencinių priemonių dar gruodį ir šventiniu laikotarpiu, kad pošventinė nuotaika būtų stabilesnė. Reguliuokime lūkesčius ir realistiškai vertinkime šventes. Venkime idealizuoti šventinį laikotarpį, tikėtis tobulų švenčių. Subalansuokime šventinį aktyvumą, neperkraukime savo tvarkaraščio. Palikime laiko pailsėti ir atsipalaiduoti tarp šventinių veiklų. Numatykime džiugių veiklų. Po švenčių raskime ką nors, kas motyvuos ir džiugins. Nesvarbu, ar tai būtų išvyka, hobis, ar laisvesnis savaitgalis. Užsirašykime mažus tikslus ar projektus, kuriuos norime įgyvendinti, bet venkime per didelio spaudimo. Venkime didelio šventinio išlaidavimo. Finansinis spaudimas po švenčių gali sustiprinti stresą, todėl nustatykime biudžetą dovanoms ir renginiams. Pasirūpinkime emocine pusiausvyra: jei šventės kelia stresą, raskime būdų jį sumažinti. Tai gali būti meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje ar laikas sau. Išlaikykime ryšį su savimi ir nepamirškime savo poreikių.  Kurkime tradicijas, kurios persikelia į sausį. Galime įtraukti į savo gyvenimą mažų ritualų ar tradicijų, kurios tęsis po švenčių, pvz., sausio pradžioje suplanuokime draugų vakarienę, skaitymo mėnesį ar savipagalbos savaitę.