Savo atžalų finansinio raštingumo svarbą Lietuvos tėvai vertina labiau nei užsieniečiai, tačiau kur kas dažniau tokio ugdymo tikisi iš mokyklų bei rečiau tam pasitelkia technologijas. Finansinio raštingumo tyrimas atskleidžia, kad mokymosi apie pinigus nauda tiki 84 proc. lietuvių, o užsienyje tokių yra 65 proc.

Viltis dėl vaikų finansinio išprusimo su mokykla sieja net 70 proc., o technologijų svarbą vertina 19 proc. tėvų Lietuvoje. Tuo metu užsienyje mokyklai ir technologijoms dėmesio skiriama beveik vienodai – atitinkamai 51 proc. ir 49 proc.

„Vaikai su pinigais susiduria ir jais susidomi kur kas anksčiau nei pradeda lankyti mokyklą, o Lietuvos ir kitų šalių tėvų požiūris į savo vaidmenį ugdant finansinį raštingumą sutampa – būtent tėvai sako pirmiausia prisiimantys atsakomybę už vaikų finansines žinias. Vis dėlto šiandien šiuolaikinės technologijos mus lydi kiekviename žingsnyje, todėl nebegalime jų ignoruoti vaikų mokymo ir mokymosi procesuose“, – sako specialistė Gerimanta Stankutė.

Nors Lietuvoje daugiau nei pusė (51 proc.) 5-9 metų amžiaus vaikų turi galimybes naudotis išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis, gerokai atsiliekame nuo kitų, tyrime dalyvavusių, šalių (78 proc.). Šioje srityje pirmauja Danija, kur tokiomis šiuolaikinėmis technologijomis naudojasi net 93 proc. vaikų.

„Savo atžaloms naujausiomis technologijomis naudotis leidžiantys tėvai vieningai sutaria, jog tai visų pirma yra susiję su šių dienų aktualijomis. Vis dėlto esminis skirtumas tėvų Lietuvoje ir užsienyje įsitikinimuose pastebimas technologijas pasitelkiant vaikų lavinimui. Taigi, Lietuvoje dar yra galimybių technologijų plėtrai šioje srityje“, – sako G. Stankutė.