Investuoti milijonai atsipirks?

Kad sėkmės atvejų būtų daugiau, mūsų šalyje per ateinančius metus numatyta kone pusšimtis priemonių, kaip mažinti ne tik tabako, bet ir alkoholio ir narkotikų vartojimą. Tačiau ar rūkaliai pajus realią, efektyvią pagalbą?

Vyriausybė pasiryžo pasiekti, kad rūkančių žmonių skaičius iki kitų metų pabaigos Lietuvoje sumažėtų net trečdaliu, nors rūkančių suaugusiųjų dalis jau 20 metų išlieka neįtikimai stabili – rūko maždaug kas trečias. Daugelis nuo nikotino priklausomų asmenų yra bandę mesti rūkyti, tačiau atsisakyti cigarečių dažniau nepavyksta, nei pavyksta.

Lietuvos Vyriausybė šiemet patvirtino Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035-iųjų įgyvendinimo 2024–2026 m. planą. Per ateinančius dvejus metus numatyta imtis maždaug pusšimčio priemonių. Tokia priemonių įvairovė atskleidžia ir dideles investicijas į visuomenės sveikatą – tam numatyta 47,3 mln. eurų.

Kokią grąžą galėtų atnešti šios investicijos? Žinoma, ir viena išgelbėta gyvybė yra daug.

Juolab skaičiuojama, kad vien su rūkymu yra siejama apie 15 proc. visų mirčių (daugiau kaip 6 tūkst. kasmet). Šis žalingas įprotis išlieka viena svarbiausių išvengiamo mirtingumo priežasčių Lietuvoje.

Pasiglemžia 14 metų

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gyventojų metimas rūkyti valstybei dovanoja tūkstančius metų produktyvaus laiko. Skaičiuojama, kad metusių rūkyti iki 30 metų amžiaus žmonių gyvenimo trukmė pailgėja beveik 10 metų, cigarečių atsisakę 50-mečiai laimi 6 metais ilgesnį gyvenimą, 60-mečiai – 3 metais. Visus šiuos metus nesudėtinga apibrėžti vieno darbingo gyventojo per metus sukuriama ekonomine verte. Taigi, kuo daugiau žmonių atsisako cigarečių, tuo daugiau išsaugoma darbingo gyvenimo metų ir sukuriama ekonominės vertės.

Europos Komisijos duomenimis, maždaug pusė rūkalių miršta per anksti, o rūkantis žmogus dėl šio žalingo įpročio vidutiniškai praranda 14 gyvenimo metų. Taigi, valstybė dėl rūkymo patiria milžinišką ekonominę žalą.

„Paprastai atliekant rūkymo žalos vertinimus, žiūrima ne į išsaugotų metų vertę, bet į prarastų gyvenimo metų vertę, kitaip sakant, skaičiuojama, kokia yra dėl ankstyvų mirčių nuo rūkymo nulemtų ligų prarasto gyvenimo trukmės uždarbio esama vertė“, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotoja Vaida Liutkutė-Gumarov.

Anot jos, taip pat gali būti vertinamos išlaidos dėl rūkymo nulemto sergamumo (kiek pinigų rūkantis žmogus neuždirbo ir kokios vertės nekūrė dėl to, kad sirgo) ar išlaidos dėl rūkymo darbo metu ir nedalyvavimo darbinėje veikloje (vertė, kurios darbuotojas nesukūrė dėl sumažėjusio darbingumo, rūkymo pertraukėlių). Iš dalies patirtos išlaidos taip pat parodo, kiek pinigų būtų buvę galima sutaupyti, jei būtų eliminuotas rūkymas.

Andrej Rudanov / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasenę duomenys

Jeigu Nacionalinės darbotvarkės planas būtų įgyvendintas, žala galėtų būti mažesnė. Tačiau, V. Liutkutės-Gumarov duomenimis, Lietuvoje rūkymo (tiek aktyvaus, tiek pasyvaus) ekonominė žala pastarąjį kartą vertinta 2013 m.

Duomenys pasenę, tad akivaizdu, kad šalies mokslininkai ir už visuomenės sveikatą atsakingos institucijos nėra aktyviai suinteresuotos matuoti rūkymo žalą ir tvirtindama Nacionalinę darbotvarkę Vyriausybė neturėjo svarbaus ekonominio atskaitos taško.

„Kad tyrimai būtų atliekami, visų pirma reikia, kad sveikatos politikos formuotojai rūkymo rodiklių mažinimą laikytų prioritetu ir tam būtų skirtas finansavimas. Didelį vaidmenį atlieka šalies institucijų, kurios valdo skirtingas duomenų bazes bendradarbiavimas su mokslininkais“, – pabrėžė V. Liutkutė-Gumarov.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pagalbos rūkantiems telefono liniją nurodo kaip svarbią rūkymo mažinimo priemonę. Viena iš šios pagalbos metodikos kūrėjų psichologė-psichoterapeutė Eglė Adomavičiūtė teigia, kad telefoninės pagalbos linijos metantiems rūkyti būdas yra labai ekonomiškas. Kartu ji pripažįsta, jog efektyviausias metimo rūkyti būdas yra konsultacijų ir medikamentinio gydymo derinys.

Taigi, vien skambutis numeriu 1819 nėra visagalis, ir šiandien Lietuvoje neįmanoma išmatuoti, kokių realių rezultatų pasiekta. Pagalbos iniciatoriai remiasi užsienio šalių patirtimi, teigdami, jog kitose šalyse, kurios turi telefoninės pagalbos linijas, skirtas metantiems rūkyti, yra padidėjęs metančiųjų rūkyti skaičius.

Telefonu suteikiama ir bendra psichologinė pagalba, ir informacija apie pakaitinę nikotino terapiją.

Visų pirma reikia, kad sveikatos politikos formuotojai rūkymo rodiklių mažinimą laikytų prioritetu.

„Viskas vyksta savanoriškais pagrindais, žmogaus niekas neverčia rinktis medikamentinio gydymo, tiesiog suteikiama informacija apie efektyviausius būdus. Pats žmogus sprendžia, ar jis bandys mesti rūkyti savo pastangomis, ar pasitelks į pagalbą medikamentinį gydymą. Noriu pabrėžti, kad konsultantai nėra medikai – jie tik papasakoja apie būdus. Toliau žmogus siunčiamas pasitarti su vaistininku ar gydytoju“, – dėstė E. Adomavičiūtė.

Tačiau, kiek pagausėjo žmonių, kurie, norėdami mesti rūkyti kreipėsi į vaistininkus ar gydytojus, duomenų nėra.

Pasak E. Adomavičiūtės, paprastai, be jokių priemonių ar pagalbos, mesti rūkyti pavyksta tik 3–5 proc. žmonių.

Įvardijo trūkumus

Tiek Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m., tiek jos įgyvendinimo 2024–2026 m. plane kai kurie ekspertai pasigenda konkretumo.

Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov įžvelgė strateginio dokumento trūkumus ir užsiminė apie problemas, kurios iškils kovojant su priklausomybėmis.

„Nacionalinė darbotvarkė yra Seimo priimtas dokumentas. Kiekvienam teisės aktui, ypač jei tai strateginės, ilgalaikės reikšmės valstybės dokumentas, privalo būti atliktas išplėstinis poveikio vertinimas. Yra patvirtinta metodika ir aiškios rekomendacijos, kaip visa tai bus įgyvendinama. Reikia įvertinti, kokį rezultatą duotų prevencinės priemonės, švietimas. Tačiau šios darbotvarkės išplėstinis poveikio vertinimas nebuvo atliktas“, – vieną svarbiausių darbotvarkės trūkumų įvardijo A. Rudanov.

Pasak jo, darbotvarkėje trūksta priemonių priklausomybių padaromos žalos mažinimui.

„Jei į darbotvarkę įrašomas toks siekis, turi atsirasti ir samprata, ką konkrečiai reiškia kiekvienos iš šių priklausomybių – narkotikų, tabako ir alkoholio – daromos žalos mažinimas. Turėjo būti aprašyta, kokia žala padaroma dabar ir kokiomis priemonėmis ji turėtų būti mažinama“, – užsiminė ekspertas.

Trečio brolio vietoje

A. Rudanov aktyviai stebėjo ir teikė pastabų rengiant Nacionalinę darbotvarkę, diskutuojant ją Vyriausybėje, nagrinėjant ir tvirtinant Seime.

„Ne kartą buvo teikta pastabų dėl to, kad kuriamas dokumentas, kuriuo norime sukurti „šviesų rytojų“ priklausomybių srityje, bet pateiktų mokslinių įrodymų, poveikio vertinimo, konkrečių matuojamų vienetų nėra“, – atkreipė dėmesį gyvybės mokslų teisės ekspertas.

Jis pastebėjo, kad didžiausias įdirbis juntamas kovos su priklausomybe nuo narkotikų srityje – šioje darbotvarkės dalyje yra visi jo minėti būtini kriterijai. Priklausomybės nuo alkoholio srityje kriterijų mažiau, o kalbant apie priklausomybę nuo tabako jų beveik visai nėra.

Be to, pasak A. Rudanov, minėto teisės akto aiškinamajame rašte parašyta, kad dėmesys trims priklausomybėms turi būti skiriamas paritetiškai, t. y. lygiomis dalimis. Tačiau realiai priklausomybė nuo tabako šioje darbotvarkėje lieka tarsi trečias brolis, užgožtas kitų.

„Atsižvelgiant į užsienio valstybių ir ES institucijų reguliacinę praktiką, išvadas ir rekomendacijas, ne kartą buvo sakyta, kad tabakas turi būti išskirtas kaip atskira tema, turi būti aprašyta status quo, faktinė situacija, pasaulinė dinamika, tada nustatyti reikalavimai specialistų įgūdžiams formuoti, kad jie būtų įgalinti padėti žmonėms kovoti su priklausomybėmis. Deja, sveikatos priežiūros specialistai liko beveik neįgalinti“, – pastebėjo ekspertas.

Jei į darbotvarkę įrašomas siekis mažinti žalą, turi atsirasti ir samprata, ką konkrečiai reiškia kiekvienos iš šių priklausomybių – narkotikų, tabako ir alkoholio – daromos žalos mažinimas.

Vienu iš nacionalinės darbotvarkės trūkumų A. Rudanov įvardijo tai, kad ją rengiant nesiremta aktualiais moksliniais tyrimais.

„Mes darėme rūkančių pacientų tyrimus. Didžioji dalis (daugiau kaip 70 proc. apklaustųjų) pasakė: jeigu į metimo rūkyti arba rūkymo žalos mažinimo procesą būtų aktyviai įtraukti sveikatos priežiūros specialistai, būtų teikiamos konsultacijos, atliekami tyrimai, vyktų priežiūra, dauguma priklausomų nuo tabako asmenų sumažintų surūkomų cigarečių skaičių, imtųsi kitų žalos mažinimo priemonių, taip mažindami rūkymo sukeliamą žalą. Tačiau šiandien Lietuvoje to nėra“, – teigė gyvybės mokslų teisės ekspertas.

Visuomenė galėtų reaguoti

Pašnekovo žodžiais, kai kurios medikų draugijos ir ekspertinės organizacijos aktyviai pasisako už rūkymo sukeliamos žalos mažinimą, tačiau dalis medicinos bendruomenės, bijodama būti apkaltinta nebūtais dalykais, vengia viešai reikšti savo poziciją šiuo klausimu.

„Rūkymas yra viena sričių, kur mes tikrai galime sutelkti jėgas ir mažinti neigiamą poveikį sveikatai, o kartu mažinti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, ilginti kokybiškus gyvenimo metus, didinti darbingumą ir pan. Visa tai galiausiai atsiliepia šalies BVP. Tam yra patvirtintų mokslinių tyrimų, kuriuos atliko Lietuvos universitetai ir kuriuos, beje, cituoja mūsų valstybės institucijos šalies strateginiuose dokumentuose.

Tačiau planuose pasigendu labai konkrečių, išmatuojamų tikslų, kad mes, tarkime, po dvejų ar penkerių metų galėtume suskaičiuoti, kiek yra rūkančių pacientų, koks to teigiamas poveikis šalies ekonomikai, visuomenės sveikatai ir sveikatos sistemai“, – A. Rudanov teigimu, išmatuojami tikslai ir metodikos galėtų būti parengtos remiantis pacientų, medikų, ekspertų rekomendacijomis, tačiau tam turi būti politinė valia.

„Lietuvoje populiaru manyti, kad rūkyti – nieko blogo. Šiandien aš nematau mūsų valstybėje pakankamai valios, kad iš esmės keistųsi požiūris į šią priklausomybę, susidarytų realios sąlygos mesti rūkyti. Labai daug valstybių Europoje mažinant tabako žalą jau įgyvendintos įvairiausios strategijos. Gerosios pasaulinės praktikos, kaip tai padaryti, yra ganėtinai daug, bet mes nelabai linkę tuo pasinaudoti“, – reziumavo gyvybės mokslų teisės ekspertas.

Metę rūkyti gyvena ilgiau

Jungtinės Karalystės mokslininkų duomenimis, rūkantys asmenys, kurie meta rūkyti iki 40 metų amžiaus (geriausia gerokai iki 40 metų amžiaus), išvengia daugiau nei 90 proc. padidėjusios bendro mirtingumo rizikos, kurią patiria rūkaliai. Tie, kurie meta rūkyti iki 30 metų, išvengia 97 proc. mirties rizikos. Tie, kurie rūko cigaretes nuo ankstyvosios brandos, bet nustoja rūkyti sulaukę 30, 40 ar 50 metų, atitinkamai pailgina gyvenimo trukmę maždaug 10, 9 ir 6 metais, palyginti su tais, kurie rūko toliau.

Japonai suskaičiavo

Japonijos Vyriausybė pripažįsta, kad, senstant visuomenei, sveikatos priežiūros išlaidos sparčiai auga. Siekdami sumažinti finansinę naštą, japonai ėmė aktyviai ieškoti, kaip galima efektyviai sumažinti rūkymo žalą, kai milijonai piliečių nenori ar negali atsisakyti vartoti nikotiną. Mesti rūkyti skatinančių programų sėkmė buvo ribota, todėl imta nagrinėti kitas strategijas. Modeliavimai atskleidė, kad, taikant pagrindinį scenarijų, pusė rūkalių galėtų cigaretes pakeisti į kaitinamąjį tabaką, 70 proc. sumažinant riziką. Rezultatai – būtų išvengta 12 mln. žmonių, sergančių lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, išeminės širdies ligos, insultu ar plaučių vėžiu, ir sutaupyta 2,8 mlrd. eurų prilygstanti suma.