Balandį ministerija skelbė, jog Lietuvoje šiuo metu veikia du PET Vilniuje ir Kaune, tačiau jų naudojimas yra apribotas ir tyrimų atliekama dešimt kartų mažiau nei Europoje ir perpus mažiau nei numatyta įsigyjant aparatus už ES lėšas, nes tyrimui būtinos medžiagos importuojamos iš užsienio.

Ketvirtadienį ministerija BNS nurodė, jog su praplėstu diagnozių sąrašu paskyrus papildomą finansavimą, atsiras galimybė atlikti daugiau tyrimų.

Kiekvienas aparatas per metus turėtų atlikti bent po 1,4 tūkst. tyrimų pacientams. Atliekant mažai PET tyrimų kyla rizika, jog Lietuvai gali tekti grąžinti anksčiau panaudotas ES investicijas į šiuos aparatus.

Per metus naujiems tyrimams finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto papildomai reikės 956 tūkst. eurų.

Ministerija yra skelbusi, kad toks tyrimas šiuo metu kainuoja per tūkstantį eurų. Jį atpiginti tikimasi įsigijus 15 mln. eurų kainuojantį ciklotroną.

Sąrašas papildytas sarkoidozės, neaiškios kilmės karščiavimo, trachėjos, broncho ir plaučio neaiškios eigos naviko, šlapimo pūslės, kiaušidės, vulvos, išangės, skrandžio piktybinių navikų ir neuroblastomos diagnozėmis.

Taip pat išplėstas indikacijų, kada šiais ir anksčiau sąraše buvusiais atvejais gali būti taikomas tyrimas, sąrašas.

Pasak ministerijos, pakeitimas leis užtikrinti didesnį nei iki šiol tyrimo prieinamumą su onkologinėmis ligomis susidūrusiems pacientams, taip pat ir tiems, kuriems yra neaiškios kilmės karščiavimas ir kitos ligos.

Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, PET suteikia galimybę matuoti, vaizduoti ir palyginti biologinių metabolinių procesų intensyvumą bei kraujotaką įvairiose organizmo ir organų vietose, stebėti jų kitimus. Tai ypač svarbu kovojant su vėžiniais susirgimais.

Ministro įsakymas atnaujintas atsižvelgus į Santaros klinikų, Kauno klinikų bei Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų draugijos siūlymus.

SAM duomenimis, šiuo metu vieno PET tyrimo kaina siekia 1 tūkst. 145 eurų, iš jų radiofarmacinio preparato kaina ir transportavimas į Lietuvą sudaro apie 80 proc. tyrimo kainos.

Šią problemą ministerija žada spręsti 15,23 mln. eurų vertės ciklotrono infrastruktūros kūrimo projektu, numatytu įgyvendinti Kaune.

85 proc. projekto lėšų sudaro ES finansavimas, likusi dalis – valstybės biudžeto lėšos.

Ciklotronas turėtų visiškai aprūpinti PET radiofarmaciniais preparatais Lietuvos PET tyrimų centrus bei plėtoti mokslą.

„Jo atsiradimas ypač aktualus bus tuo, kad leis gaminti kitų rūšių radionuklidus, reikalingus dar kitų būklių ir ligų atveju, kadangi šiuo metu nėra galimybės jų tirti, mat reikalingų radionuklidų neįmanoma atsivežti dėl pernelyg didelio jų skilimo (suirimo) greičio. Be to, ciklotrono atsiradimas leis vykdyti pažangius mokslinius tyrimus, kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus“, – BNS atsiųstame komentare teigia SAM.

LRT Tyrimų skyrius yra skelbęs, jog brangus projektas palankumo galėjo sulaukti dėl ministerijos vadovybės ryšių su Kauno klinikomis, kuriose yra dirbęs tiek sveikatos ministras Aurelijus Veryga, tiek viceministrė L. Jaruševičienė. Ji, Tyrimų skyriaus duomenimis, ligoninėje pagal pareigas kuravo ir didžiuosius, taip pat ir ciklotrono, projektus.