Apie nugaros skausmus prirašyta tiek daug, kad, atrodo, stuburas išnarstytas po slankstelį. Vis dėlto garsus neurochirurgas mokslų daktaras Bronius Špakauskas, Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas, turi ne tik didžiulės šios epidemija virstančios patologijos operacinio gydymo patirties, bet ir originalių patarimų.

– Teigiama, kad sergančiųjų stuburo ligomis daugėja. Jei tai tiesa, kur slypi priežastys: tobulėjančioje ligų diagnostikoje ar ydingoje mūsų gyvensenoje?

– Stuburo ligos, kuriomis sergančiųjų iš tiesų daugėja, yra civilizacijos padarinys. Ligų atsiradimo priežasčių įvardijama labai įvairių, bet konkrečių nėra. Taip ir aiškiname pacientams: jei sako, kad susirgo nuo ilgo sėdėjimo – pritariame, sakome, turbūt dėl to. Kiti sako, kad daug dirbo, todėl susirgo, ir tai patvirtiname. Trečias sako: turbūt sustingo stuburas todėl, kad mažai judėjau. Pritariam, taip, per mažai judėjai.

Ką tuo noriu pasakyti? Šia liga serga ir kunigai, ir mokytojai, ir krovėjai, ir sportininkai. Serga labai aktyviai gyvenantieji ir visai nejudrūs, apkūnūs ir maži, aukšti ir liekni, tiek vyrai, tiek moterys. Kadangi negalime įvardyti populiacijos ar profesijos, kuriai būtų labiau būdinga ši liga, logiška, kad aiškių profilaktikos priemonių nurodyti, deja, negalime, tiksliai nežinome, nuo ko liga prasideda.

Per daugelį savo darbo metų pastebėjau, kad labiausiai mūsų stuburui kenkia ilgalaikis sėdėjimas ir mikrotraumos. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai diena iš dienos mažiausiai aštuonias valandas sėdi, negana to, visąlaik supasi. Stuburo diskai visą tą laika dirba, nes gauna krūvį.

Dar pastebėjau, kad ši liga būdinga aukštiems ir liekniems žmonėms. Beveik visi krepšininkai yra buvę mano pacientai. Vieni operuoti, kiti kitaip gydyti. Ir merginų, aukštaūgių krepšininkių, esu operavęs, taip pat imtynininkų, kovinių sporto šakų atstovų.

– Sakoma, kad stuburui labai kenkia savamoksliškas muskulų auginimas, net ir profesionalus štangų kilnojimas. Ar tai tiesa?

– Nesu operavęs nė vieno sunkiaatlečio, nors iš šalies atrodo, kad jų stuburas sutraiškytas. Kodėl taip yra, moksliškai paaiškinti negaliu, reikėtų tyrimus atlikti. Spėju, kad sunkiaatlečiai gerai įvaldę kilnojimo techniką, moka stuburą išlenkti, apsaugoti. Be to, kresnų žmonių stuburo raumenys, raiščiai, ko gero, yra tvirtesni.

– Vis dėlto tarp jūsų pacientų yra ir nesportuojančiųjų?

– Tenka operuoti ir sėdimą darbą dirbančiuosius. Jiems patarčiau kasdien mankštintis, kad būtų stiprūs stuburo raumenys, sėdėti taisyklingai, o ne sukumpus, dirbantiesiems kompiuteriu daryti pertraukas, valdininkams, įstaigų darbuotojams atsistoti pasitinkant ir išlydint kiekvieną interesantą. Tai – bent minimalus judėjimas, prilygstantis stuburo ligų profilaktikai.
Kad ir kaip gyventume, retas vyresnio amžiaus žmogus gali pasigirti, kad jam niekad neskauda nugaros, po ilgo sėdėjimo nepasijaučia nejudrus ir pan. Daugumai vyresnio amžiaus žmonių tampa sunkiau išlipti iš automobilio ir net įsėsti į jį, jaučia sąnarių sukaustymą. Savijauta pagerėja po mankštos, išsijudinus.

– Kodėl taip atsitinka, kas darosi tame stubure?

– Žmogui senstant slanksteliai ir tarpslanksteliniai diskai dėvisi, mažėja jų elastingumas, plečiasi slankstelio plotas, liaudiškai sakant, formuojasi ataugos. Jos siaurina stuburo kanalą, kuriame yra pagrindinis nervų pluoštas, ir tarpslankstelines angas, pro kurias eina visi nervai ir kraujagyslės. Dėl to nervai dirginami, vėliau spaudžiami, ir žmogus jaučia nuovargį, sustingimą, skausmą, tirpimą kojose. Ligai, kuri vadinama spinaline stenoze, progresuojant, nebegali paeiti. Operavau vienos šalies ambasadorių – dėl stuburo ligos jis, nuėjęs vos 20 m, turėdavo atsisėsti arba susiriesti.

– Kodėl turėdavo susiriesti, ką tai duodavo?

– Net ir gatvėje matome daug garbaus amžiaus žmonių, kurie eina palinkę į priekį, neišsitiesia. Taip yra todėl, kad susirietus stubure pagerėja kraujotaka, atsileidžia spaudžiami nervai. Be to, senstant slanksteliai tampa minkštesni, jie plojasi, taigi, susirietimas būdingas sergantiesiems degeneracinėmis stuburo ligomis.

– O jaunus žmones kankina stuburo išvaržos? Kaip jos susidaro, kaip malšinti jų keliamą skausmą?

– Taip, tarpslankstelinių diskų išvaržos būdingos jauniems darbingo amžiaus žmonėms. Jos susiformuoja, kai iš tarpslankstelinio disko, kuris veikia kaip amortizatorius, atskyla gabalėlis kremzlės. Patekęs į stuburo kanalą arba tarplankstelinę angą ją suspaudžia, pažeidžia nervus, o tai sukelia kojos ar, rečiau, abiejų kojų – skausmą.

Jei atskilęs disko fragmentas yra didelis, gali sutrikti dubens organų, iš jų ir šlapimo pūslės, funkcijos. Gali tirpti kojos, netgi išsivystyti paralyžius. Tokia būklė yra grėsminga.
Kanalo susiaurėjimą galima gydyti mankštomis, o išvaržas kartais tenka operuoti nedelsiant. Taip atsitinka, kaip minėjau, jauniems darbingiems žmonėms. Per metus išoperuojame ir po vieną kitą šešiolikmetį.

Sulaukus 60-ies išvaržos tikimybė mažėja, nes kremzlės kaulėja, bet prasideda kitos jau minėtos problemos – spinalinės stenozės. Septyniasdešimtmečiams išvaržų pasitaiko itin retai.
Gydymo metodų yra begalės, nuo akupunktūros iki manualinės terapijos, kosmodiskų, čiužinių, gulėjimo ant brangių akmenų – milijonai būdų. Aš, chirurgas, operacinį gydymo metodą skiriu maždaug kas aštuntam ar net dešimtam pacientui, nors konsultuoju būtent kenčiančiuosius stuburo skausmą.

– O sakoma, kad chirurgai netveria noru operuoti ir tokį gydymą skiria kiekvienam pas juos patekusiajam...

– Labai maža dalis sergančiųjų stuburo ligomis yra operuojami. Mūsų skyriuje per metus atliekama apie tūkstantį stuburo operacijų, išoperuojame pusę Lietuvos ligonių. Jie yra iš Kauno krašto, kitų Lietuvos regionų, daugėja atvykstančiųjų iš užsienio.

Operuoti ar ne, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Girdėjau nusivylimų, kad aš nesiūlau operuoti. Išties dažnai atkalbu nuo chirurginio gydymo metodo, kurį taikyti galime daugeliu atvejų, bet aš asmeniškai sprendimą priimu prognozuodamas gydymo rezultatus. Tai pagrindinė mano nuostata. Jei manau, kad operacija nepadėsiu ar mažai padėsiu, – siūlau nesioperuoti, palaukti. Niekas taip smarkiai nežlugdo chirurgo, kaip ne tokie, kokių tikėtasi, rezultatai. Jei operuosi tą, kuriam to daryti nereikia, rezultatai nebus geri. Būsi blogas daktaras, o ir žmogaus nevalia žaloti. Kad ir kaip gerai operuotume, vis tiek geriau būti neoperuotam nei operuotam.

– Stuburo operacija, tikėtina, labai sudėtinga, ne vienas ligonis jos vengia, bijo likti neįgalus.

– Disko operacija yra klasikinė. Tereikia išimti nuskilusį disko fragmentą. Tai daroma per labai mažus pjūvius, panaudojant mikroskopą, manipuliatorius.

Operacijos dėl stuburo kanalo susiaurėjimo yra didesnės apimties, sudėtingesnės – išplatinamas stuburo kanalas, atpalaiduojami nervai ir kraujagyslės. Tam, kad kanalas vėl nesusiaurėtų, įdedami specialūs sutvirtinimai – įvairios konstrukcijos, sraigtai, žodžiu, specialios priemonės.

Jokiam veiksmui nėra šimtaprocentinių garantijų, stuburo operacijoms – taip pat. Statistika liudija, kad šių operacijų rezultatai bene geriausi visoje neurochirurgijoje.
Problema ta, kad žmogaus stubure yra 32 slanksteliai, tarp kiekvieno jų yra tarpslanksteliniai diskai. Vieno jų operacija neapsaugo nuo disko išsiveržimo kitoje vietoje. Kai toks pavojus yra ir po operacijos skauda – sakoma, ji nepasisekė. O juk gali būti, kad skauda dėl kito disko. Kai prieš operaciją atliekame tyrimus, dažnai matome pakitimų ir kituose diskuose.

Operuojame tą, kur pažeidimai didžiausi. Dėl profilaktikos to nedarome, nes kad ir kokia tausojanti operacija būtų, ji kažkiek pakenkia stuburo stabilumui, lankstumui, ypač jei operuojami keli slanksteliai.

– Kiek daugiausia slankstelių operuojama vienu metu?

– Būna, kad tenka operuoti kelis, dažniausiai – du. Tris vienu metu operuojame retai.

– Daugelio vaikų stuburas iškrypęs. Ar tai gali tapti degeneracinių ligų ar išvaržų priežastimi ateityje?

– Stuburas iškrypsta vaikui augant. Jei patologija yra nedidelio laipsnio, žmogus jaučiasi patenkinamai. Bet kai stuburas labai netiesus, jį laikantys raumenys iš vienos pusės yra atsipalaidavę, iš kitos – labai įtempti, panašiai kaip vaikštant pasistiebus. Tai irgi kelia skausmą, kuris panašus į susiaurėjusio stuburo kanalo ar keliamo patologijos, kai stuburo slankstelis pasislinkęs nuo gimimo.

– Kaip malšinti iškrypusio ir dėl kitų patologijų kylantį stuburo skausmą?

– Kaip tai daryti, pataria gydytojai terapeutai, osteopatai, manualinės terapijos atstovai. Visus juos vertinu teigiamai su viena išlyga: kad būtų kritiški savo galimybių atžvilgiu ir kad teiktų pagalbą tiems žmonėms, kuriems gali padėti. Kai to negali, svarbu, kad nevilkintų ligos, nesiimtų gydyti išvaržų, nervų sutrikimų, kur būtina kvalifikuota speciali pagalba.

Yra labai daug žmonių, kuriems skauda stuburą ir kuriems jie gali gerai padėti. Vis dėlto prieš gydant manualine terapija reikia atlikti tyrimus, pasikonsultuoti su neurochirurgais. Turiu pacientų, kuriems po manualinės terapijos ne pagerėjo, o pablogėjo. Vienai moteriai per manualinės terapijos kursus iššoko išvarža kaklinėje stuburo dalyje. Tai labai pavojinga.

– Vieni sako, kad sergantiesiems stuburo ligomis jo tempimas tinka, ypač vertikalioje vonioje, kiti tuo gąsdina, kaip ir važiavimu dviračiu. Kaip jūs tai vertinate?

– Stuburo tempimo procedūros vertikalioje vonioje – labai gerai. Tinka visi pratimai, kurie ilgina stuburą: vertikalios vonios, kabojimai, kai kurie jogos elementai. Tam labai pritariu.
Važinėti dviračiu – nei labai gerai, nei labai blogai, negaliu išskirti kaip specifinės gydymo priemonės, bet tai sveikiau, nei sėdėti. Pagaliau dviračių, sėdėsenų ant jo yra įvairių. Dviratis treniruoklis neabejotinai yra gerai.

Masažai rankomis, ypač nugaros, gerina kraujotaką, stiprina raumenis. Tai naudinga ne sportininkams, o tiems žmonėms, kurių raumenys glebūs. Tačiau tokiu atveju masažu rankomis neturi būti piktnaudžiaujama: jo pakanka porą kartų per metus. Gydomosios mankštos pratimus galima daryti kasdien, kaip ir masažą – daug fiziškai dirbantiesiems, sportuojantiesiems.

– Ką tik išėjote iš operacinės. Kokią operaciją atlikote?

– Jaunas vyras, kurį operavau, serga pusantrų metų. Perėjo visus gydymo etapus, iš jų osteopatijos ir manualinės terapijos, bet nugarą tebeskaudėjo. Diagnozavau disko išvaržą, bet ji nedidelė, todėl atlikau minimaliai invazyvią operaciją: specialiu elektrodu išgarinome tarpslankstelinį diską, sumažinome jo slėgį. Tai atlikome vien su adata, pjūvio nereikėjo. Rytoj šis ligonis važiuos namo.

Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje taikomi visi stuburo gydymo metodai kaip ir pažangiausiose pasaulio klinikose. Turime visą reikalingą įrangą, medžiagas. Ir patirties.

Stuburo ligų diagnostika

Gydytojas nugaros skausmų priežastį bando išsiaiškinti apklausęs ligonį, jį apžiūrėjęs, atlikęs neurologinį tyrimą.

Papildomi tyrimai:
stuburo rentgenograma,
stuburo kompiuterinė ar magnetinė rezonansinė tomografija.