Senatvės, traumų ar sunkių ligų akivaizdoje dirba Vilkpėdės ligoninės kolektyvas.

„Padėjėjas gali pakeisti sauskelnes, pamaitinti, paversti, bet vaistai, būklės vertinimas, procedūrų atlikimas yra slaugytojų darbas, kurių trūksta visoje Lietuvoje“, – teigė vyresnioji slaugos administratorė Ana Kovalevskaja.

Sensta tiek slaugomi, tiek slaugytojai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė slaugytojų dalis visoje Europoje artėja prie pensinio amžiaus. Apie 20 proc. dirbančių specialistų jau dabar yra vyresni nei 55 metų.

„Norisi kitos kokybės, o mes einame į dekvalifikaciją, nes priimame daugiau padėjėjų. Stebėjimas, sekamumas lieka antrame plane. Negerai tai, kad nėra dieninių slaugytojų, kurie dirbtų kiekvieną dieną ir matytų pacientų būklę, nes dauguma atvažiuoja iš rajonų, dirba kas kelintą parą“, – tikino Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebotariova.

Atlyginimas, darbo krūviai, aplinka, emocinis fonas jaunimo nevilioja, tad nenuostabu, jog ministerija įvardija triženklį skaičių, kiek slaugytojų trūksta jau dabar.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Turime skaičius iš Užimtumo tarnybos, laisvų darbo vietų slaugytojams yra 932“, – duomenimis dalijosi sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Toks trūkumas yra iššūkis ne tik ligoninėms, o ir, pavyzdžiui, mokykloms, kuriose mokosi vaikai su sunkia negalia.  

„O kas turi išduoti vaistus, patikrinti diabetiką, ar cukrus pakilęs. Auklėtojai bijo, tai turi padaryti tėvai arba slaugytojai, kurių nėra“, – kalbėjo „Ryto“ specialiosios mokyklos buvusi direktorė Violeta Markevičienė.

Prognozė dar niūresnė – Vyriausybės strateginės analizės centro skaičiavimu, po septynerių metų Lietuvoje gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų. Kad neįvyktų krachas, kardinalių sprendimų reikia jau dabar.

„Ne apie prestižą reikia kalbėti, o apie tai, kaip pakelti atlyginimus“, – sakė Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. 

Šiemet atlyginimas Lietuvoje padidintas – vidutiniškai gaunama apie pusantro tūkstančio.

„Gal su savivaldybės priedu, su naktiniais tarifais, gal ir taip. Bet jeigu žmogus paskirtas dirbti dienomis, tai tiek neuždirba slaugytojas“, – pabrėžė vyresnioji slaugos administratorė.

Slaugytojai naktį dirba ir su 40, ir su 60 ligonių, tai yra pertekliniai krūviai – tiek fiziniai, tiek emociniai.

Kad specialistai galėtų dirbti oriai ir gal net grįžti iš emigracijos, įvardija, kokio atlyginimo norėtų.

„Viršutinių lubų nėra, bet 2 tūkst. į rankas ir daugiau“, – atviravo Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė. 

Iš kur pinigus būtų galima paimti?

„Finansavimas būtų padidintas, jeigu į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kaip žadama, būtų tinkamai mokama už valstybės draudžiamuosius – ne trečdalis, o tiek, kiek sumoka dirbantys asmenys“, – akcentavo A. Gerliakienė. 

Pinigai viena, bet ir krūviai, apie kuriuos kalbama ne vienerius metus, dabar, anot Medikų sąjūdžio, vis dar tokie.  

„Matome, kad slaugytojai naktį dirba ir su 40, ir su 60 ligonių, tai yra pertekliniai krūviai – tiek fiziniai, tiek emociniai“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė.

„Sveikatos sistema Lietuvoje yra apaugusi carinės Rusijos pelėsiais, tokio lygio, kur ryški hierarchinė sistema“, – tikino Medikų sąjūdžio valdybos narys Robertas Adomaitis. 

Galbūt laikas atsisakyti ir vis dar egzistuojančių 24 valandų budėjimų?

„Jeigu jie nebudėtų po 24 valandas, tai neatvažiuotų išvis, nes neverta būtų važinėti iš rajonų dėl kelionės ir laiko“, – aiškino Vilkpėdės ligoninės direktorė.

Sveikatos apsaugos ministerija sako turi nusimačiusi žingsnius: žada, kaip slaugytojus sugrąžinti iš užsienio ir kaip paruošti naujų, taip pat žada, jog slaugytojai turės daugiau pagalbos.

Taip pat neatsisakoma prisikviesti specialistų iš užsienio. 

„Žiūrime į šalis, kurios mums kultūriškai artimiausios: Ukraina, Gruzija, Vidurinės Azijos šalys“, – vylėsi sveikatos apsaugos viceministrė.