Nevaisingumą sukelia daugybė priežasčių. Medikai viliasi, kad vieną jų įmanoma pašalinti, pasitelkus organų transplantaciją, tačiau kol kas metodas dar bevaisis.

Sėkmė ir nesėkmės

Pirmosios pasaulyje motinų gimdų transplantacijos dukterims – Švedijos medikų laimėjimas, kuriuo jie nepaliauja didžiuotis ir kuris teikia vilčių kūdikių negalinčioms susilaukti moterims tapti motinomis.

Prieš metus Turkijoje gimda buvo persodinta 21 metų moteriai, tačiau motina ji dar netapo. Kaip šiandien jaučiasi ši medikų pacientė? Jai gimda buvo neišsivysčiusi iš prigimties. Šis defektas pasitaiko vidutiniškai vienai iš 5 000 gimusių mergaičių.

Beje, ši gimdos transplantacija buvo antroji pasaulyje: 2000 m. vienai Saudo Arabijos gyventojai buvo persodinta gyvos donorės gimda, tačiau po 99 dienų ją teko pašalinti. Recipientei susidarė kraujo krešuliai dėl to, kad buvo persodinta per mažai kraujagyslių ir gimda buvo nepakankamai maitinama.

Vis dar nepastojo

Turkė po operacijos jautėsi gerai. Jai trombozės komplikacijų nekilo, nes gimdos donorė buvo mirusi moteris. Išimant gimdą iš jos organizmo, buvo galima palikti daugiau šį organą supančių audinių ir ilgesnes kraujagysles.

Nepaisant to, moteris buvo akylai stebima medikų ir ligoninėje praleido šešis mėnesius. Gydytojai džiaugėsi, kai jų pacientei prasidėjo menstruacijos – tai svarbus ženklas, kad jos gimda veikia. Neseniai recipientei į gimdą buvo persodinti embrionai, kurie buvo gauti iš jos ir jos vyro per dirbtinį apvaisinimą. Šie embrionai buvo paimti dar prieš operaciją. Vis dėlto moteris dar nepastojo.

Net ir sėkmės atveju gydytojai neatmeta pavojų nėštumo laikotarpiu. Tai ir apsigimimo rizika dėl imunosupresinių vaistų, gimdos augimo sutrikimų, pirmalaikio gimdymo. Dėl to labai svarbu, kad nėštumo metu pacientei būtų galima sumažinti imuninę sistemą slopinančių vaistų dozę – jie gali paskatinti ankstyvus sąrėmius ir lėtinti embriono augimą.

Švedėms teks palaukti

Švedijoje atliktos gimdos transplantacijos moterims, kurių vienai jos pačios gimda buvo pašalinta po gimdos kaklelio vėžio gydymo, kita moteris gimė be gimdos. Abi jos eina ketvirtą dešimtį metų, sakoma Geteborgo universiteto ir Sahlgreno universitetinės ligoninės pranešime.

Motinos, kurios padovanojo savo gimdas, po operacijos jautėsi gerai. Vaikaičių net ir sėkmės atveju jos turės palaukti, nes jų dukterims tik po metų bus atliktos dirbtinio apvaisinimo procedūros su jų pačių užšaldytais embrionais.

Pasaulyje tik trys klinikos tiria gimdos persodinimo galimybes – Turkijoje, Švedijoje ir Jungtinėse Valstijose. Moteriai, pagimdžiusiai kūdikį, implantuota gimda būtų pašalinta, kad nereikėtų visą gyvenimą vartoti papildomų vaistų.

Daug neatliktų darbų

Jau apie 1 tūkst. moterų, kurioms buvo persodintas inkstas, širdis ar kiti organai, sėkmingai pastojo ir susilaukė kūdikių. Gydytojai mano, kad gimdos persodinimas būtų puiki pagalba moterims, kurių vienintelis kelias susilaukti vaikų – per surogatinę motiną.

Kaip šį metodą vertina Lietuvos medikai?

„Beveik visose medicinos srityse nauji gydymo metodai iš pradžių atrodo keisti ir nesuprantami, nebūtini, tačiau, laikui bėgant, išryškėja jų vertė“, – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė itin domisi mokslo naujienomis ir jas taiko Klinikoje.

Vis dėlto tai, kad gimdos persodinimo metodas greitai bus įdiegtas Lietuvoje, profesorė netiki. Ji sako, kad turime nuveikti dar daug darbų iki to.

„Tai ir nevaisingumo gydymo šiuolaikinis reglamentavimas, brangaus gydymo kompensavimo sistemos sukūrimas, galimybės panaudoti daug daugiau šiuolaikinių gydymo metodų ne tik privačiose, bet ir universitetinėse ligoninėse. Nevaisingumo gydymo srityje mes smarkiai atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių“, – pripažino profesorė R.Nadišauskienė.

Ji pabrėžė ir tai, kad, prieš pradedant atlikti retas gimdos persodinimo operacijas, taip pat yra daug ką nuveikti onkoginekologijos srityje. Profesorės netenkina gimdos kaklelio vėžio patikros, vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso organizavimas.

„Manau, kad pirmenybė turi būti suteikta gydymo būdams padėti didelei visuomenės daliai, o tik juos įgyvendinus taikytini metodai, kuriais galima pagerinti gyvenimo kokybę ar padėti pasiekti norimo tikslo vienetams“, – taip gimdos persodinimo perspektyvą Lietuvoje mato profesorė R.Nadišauskienė.