Operuojant daugkartinio pasaulio Gineso rekordininko Antano Kontrimo venas neatlaikė joms ištraukti skirti zondai. Vadinasi, šio vyro ne tik barzda labai stipri.

Paveldėjo iš mamos

A.Kontrimas neprieštaravo, kad būtų paskelbta jo ligos diagnozė.  Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius, operavęs stipriausios lietuviškos barzdos savininko kojų venas, pasakė ir tai, kad liga jau buvo toli pažengusi.

Gruodžio mėnesį šešiasdešimtmetį atšventusio A.Kontrimo įsitikinimu, jo liga buvo užprogramuota genetiškai. Vyras pasakoja, kad jo mamą taip pat kamavusi varikozė: kojų venos buvo išsiplėtusios, po oda susiformavo kraujagyslių mazgeliai.

Į Kauną operuotis atvykęs telšietis pasakojo, kad liga jį pradėjo varginti daugiau nei prieš 15 metų.

"Atsikėliau vieną rytą ir matau, kad kojos sutinusios. Skaudėti nieko neskaudėjo. Pasivaikščiojus po namus tinimas išnyko", – pasakojo Antanas.

Patinimams kartojantis vyras nutarė kreiptis į medikus, tačiau tuomet pasiūlytas chirurginis gydymas telšiečio nesužavėjo. Kaip tikras užsispyręs žemaitis jis nutarė paieškoti kitų būdų varikozei gydyti.

Manė mirsiąs iš bado

Vieną iš alternatyvų A.Kontrimui pasiūlė anekdotų karaliumi tituluojamas Raimondas Šilanskas. Jis patarė Antanui apsilankyti pas bioenergetiką, gyvenantį Vilniuje.

"Na ką, būna, kad griebiesi už šiaudo. Susiskambinau su tuo žmogeliu ir susitariau dėl susitikimo", – pasakojo Antanas.

Nuvažiavus pas bioenergetiką šis pirmiausia paliepė nuo rytojaus  valgyti tik daržoves, įvairius augalus, riešutus – leidžiamas tik augalinės kilmės maistas. Gyvūlinės kilmės maistą bioenergetikas valgyti uždraudė.

"Įsivaizduokit, kad tai man pasakė prieš Šventas Velykas! Pradėjau galvoti: ką dabar darysiu, juk iš bado numirsiu. O tais laikais pavasarį parduotuvėse tokio didelio žalumynų pasirinkimo, kaip dabar, nebuvo. Bet paklausiau bioenergetiko. Pas jį mėnesį diena iš dienos važinėjau", – ne be apmaudo pasakojo A.Kontrimas.

Po mėnesį trukusio gydymo bioenergetikas patarė du kartus per metus išsivalyti organizmą ir kraujagysles.

"Taip kiekvieną pavasarį ir rudenį skelbdavau sau vadinamąjį ramadaną, trunkantį ne mažiau kaip tris savaites. Tuo metu valgiau tik daržoves, riešutus, grybus. Žinoma, grybų grietine ir spirgučiais negardinau", – su šypsena apie savo racioną pasakojo vyras.

Dar pridūrė, kad tuo laikotarpiu tikrai nebadaudavo, tik nevalgė mėsos, baltos duonos ir kitų produktų, kurių patarė vengti bioenergetikas. Tačiau iki šiol jau penktus metus Antanui kiekvienas trečiadienis – iškrovos diena.

"Pavalgau grįžęs iš darbo antradienį vakare, o kitą kartą valgau tik trečiadienį grįžęs namo. Iki tol visą dieną geriu tik vandenį. Man tai labai padeda", – įsitikino Antanas.

Jo manymu, jei ir šį rudenį būtų laikęsis iškrovos mėnesio, gal dar nebūtų atsidūręs ant operacinės stalo.

"Pernai rudenį pristigau laiko sau. Galvojau, parvažiuosiu po atostogų namo ir paskirsiu tris savaites iškrovai. Deja, atsikėlęs sausio 6-osios rytą prie dešiniosios kojos net prisiliesti negalėjau – prasidėjo uždegimas ir supratau, kad jokios žolelės jau nebeišgelbės", – nusprendė Antanas.

Paklausus, ar nebuvo kilę minčių anksčiau operuotis ir ar dabar nesigailįs, kad taip ilgai delsė, telšietis atsakė filosofiškai.

"Jei mums kas pasakytų, kad virsime, tikrai pasidėtume pagalvę, bet mums to nepasako. Kas gali pasakyti, ar mes gerai darom, ar ne?" – retoriškai klausė žemaitis.

Susitarė stintų šventėje

Ištikus šiai bėdai, Antanas nuvyko pas savo šeimos daktarą. Šis paskyrė vaistų. Nuslūgus uždegimui buvo būtina operacija pašalinti poodinius veninius mazgus, trombuotas venas.

"Nutariau kreiptis į Respublikinės Kauno ligoninės chirurgą Joną Andriuškevičių, kuris jau buvo operavęs venas mano pusbrolio dukroms, sūnui ir žentui. Paskambinau daktarui ir pasakiau, iš kur esąs, o jis man ir sako, kad netrukus važiuos su komanda į tradicinį tinklinio turnyrą ir stintų šventę Nidoje. Ten ir susitarėme susitikti pirmajai konsultacijai", – apie pažintį su gydytoju iš Kauno pasakojo vyras.

Neslėpė dėl operacijos truputį nerimavęs. Jam pirmą kartą turėjo būti taikoma narkozė. Antanas nežinojo, kad per tokias operacijas bendrinė nejautra nebūtina. Vis dažniau pasitelkiama spinalinė, kai nuskausminamos tik galūnės.

Praėjus po operacijos vienai dienai, lietuvis stipriausios barzdos savininkas, su kuria pakelia net 67 kg svorį, juokavo, kad ligoninėje jau daro repeticijas – su barzda kilnoja slaugutes ir siekia 12-ojo pasaulio Guinnesso rekordo.

"Atmosfera ligoninėje – fantastinė. Žinote, eiti "ant peilio" labai baisu, nors dabar įsitikinau, kad be reikalo nerimavau. Kai su gydytoju gali pasikalbėti kaip su broliu, tai ir operacija nebe tokia baisi, ir gyti greičiau sekasi. Per operaciją nieko nejauti, o po operacijos apima toks lengvas nuovargis, lyg ką tik būtum parėjęs iš diskotekos, kur visą naktį šokai", – įspūdžiais dalijosi žinomas 60-metis vyras.

Antanas neslėpė nesitikėjęs, kad po operacijos taip greit bus galima vaikščioti.

"Vakar padarė, šiandien tekins lakstau", – pokalbį užbaigė žiemaičių tarmei visada ištikimas telšietis, jį operavusiam gydytojui kaip padėkos ženklą padovanojęs Žemaičio pasą.

Trečio laipsnio liga

Dėl besikartojančių kojų venų uždegimų, veninės kraujotakos nepakankamumo A.Kontrimo audiniai blauzdos srityje buvo itin sukietėję, odos spalva pakitusi.

"Pirmą kartą per mano darbo praktiką operuojant nutrūko zondas, kurį naudojame šalinti pažeistoms venoms, teko jį keisti kitu", – stebėjosi chirurgas J.Andriuškevičius.

Ar tai negalėjo būti už rekordus privaloma kaina? Gydytojo nuomone, sportas, sunkumų kilnojimas daro savo, bet varikozei didžiausią įtaką turi paveldimumas.

J.Andriuškevičius pakomentavo, kad varikozė skirstoma į keturis laipsnius. Kuo liga labiau pažengusi, tuo laipsnis didesnis. A.Kontrimui buvo diagnozuotas trečias laipsnis, kai lazerinio gydymo jau nebebuvo galima taikyti.

"Reikėjo atlikti patobulintą klasikinę chirurginę kojų pažeistų venų šalinimo operaciją. Dėl gausaus trombų skaičiaus venos  priminė dešrelių grandinę", – pasakojo gydytojas J.Andriuškevičius.

Operacija truko vieną valandą. Naudoti veržikliai, padedantys išvengti gausaus kraujavimo.

"Taikome šį metodą jau daugiau kaip 15 metų ir dar nesame turėję jokių komplikacijų", – konstatvo chirurgas J.Andriuškevičius.

Per metus Respublikinėje Kauno ligoninėje atliekama apie 700 kojų venų operacijų, taikant klasikinį chirurginį, lazerinį arba radiodažnuminį, kombinuotą su chirurginiu, metodus.