Gintaras. Baltijos auksas, būtinas tautinio kostiumo akcentas, vienas iš pagrindinių Lietuvos suvenyrų, dėl kurio užsienio turistai pasiryžę plačiai atverti pinigines. Tačiau kada Lietuvoje paskutinį kartą matėte moterį, pasidabinusią gintaro karoliais? Juos išstūmė bižuterija, kiti pusbrangiai akmenys, aukso ir sidabro papuošalai.

O mūsų prosenelės ir močiutės gintaro karoliais dabinosi ne tik dėl optimistiškai nuteikiančios gelsvos spalvos.

Baltijos gintaras turi daugiausia gintaro rūgščių iš visų pasaulyje randamų gintarų tipų. Teigiama, kad jos turi teigiamą poveikį gintarą nešiojančio žmogaus sveikatai. Tai supratę kinai jį masiškai perka, teigia gintaru prekiaujančios galerijos „Arza gallery“ savininkas Rolandas Žalimas.

„Gintaro kaina nuolat kyla nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Viena vertus, mažėja jo išgavimas : tarybiniais laikais būdavo išgaunama 800 tonų per metus, dabar išgaunama 400 tonų. Taip pat kaina kyla, nes Kinija yra labai susidomėjusi šiuo gintaru. Nors pasaulyje yra apie 360 gintaro rūšių, jie siekia įsigyti mūsų – baltiškojo. Net Ukainoje išgaunamas gintaras jau nebe toks. Mūsiškis turi įvairią spalvų gamą ir gintaro rūgšties – veikliosios medžiagos, dėl kurios gali būti naudojamas sveikatos tikslais“, - kalbėjo R. Žalimas.

Gintaras – ir šunims, ir liaudies medicinai

Šiandien lietuviai tarsi iš naujo atranda tai, ką su gintaru galima daryti. Gintaro milteliai naudojami veido kaukėms ir įvairiems masažams, įvyniojimams. Gintaras naudojamas smilkymui, spiritiniams užpilams ir arbatoms, o gintaro papuošalai jau skirstomi ne tik į įprastus, tačiau ir skirtus naujagimiams bei ... šunims. Knygos „Baltijos gintaras sveikatai bei grožiui“ autorius Jonas Skonsmanas galėtų išvardyti tiek su gintaru susijusių grožiui puoselėti skirtų receptų, kad tik spėk užsirašinėti. Su juo bei galerijos „Arza“ savininku Rolandu Žalimu kalbėjomės apie gintaro naudingąsias savybes bei panaudojimo galimybes.

Gintaras - turbūt vienintelis iš papuošalų turi neigiamą elektros krūvį. Dar jis vadinamas amorfiniu kristalu. Nuo seno tikėta, jog gintaras neša santaiką, darną, nuotaiką, džiaugsmą, grožį, sveikatą, meilę, fizinę stiprybę, darną, ramybę.

„Kai visi pradėjo grįžti prie natūralių, ekologiškų produktų, pradėjo garsiau kalbėti ir apie gintaro arbatas, ir apie trauktines, prisiminė, kad mūsų kraštuose yra toks gintaras. Anksčiau jos taip pat būdavo vartojamos, tačiau ne taip plačiai. O kinai turi įvairių senovės receptų su gintaru. Jie puikiai išmano ir jo gydomąsias savybes, nes dar vienas pirmųjų gydytojų Avicena tvirtino, kad gintaras ir kamparas (vaistinis augalas, naudojamas skausmui malšinti, - red. past.) yra vaistai nuo visų ligų. Šiuo metu apie 80 proc. išgauto Baltijos gintaro yra išvežama į Kiniją“, - kodėl Tolimųjų Rytų šalis taip trokšta Baltijos aukso aiškino R. Žalimas.

„Gintaro kelias“ nuvedė net į JAV

Ne veltui prekybos keliai, vedantys iš Lietuvos į Persijos, Irano, Irako pusę vadinami „gintaro keliu“. Tokiu būdu gintaras buvo ne tik parduodamas, tačiau ir plito žinios apie jo panaudojimo galimybes.

J. Skonsmanas taip pat primena, jog šalies pasididžiavimas turi ilgą istoriją: „Jau XII a. šv. Albertas Didysis gintarą buvo priskyręs prie veiksmingiausių vaistų sąrašo. Jis gamino ir gintaro balzamines trauktines, ir žinojo įvairių alcheminių receptų. Šiais laikais farmacijos kompanijos JAV ir ajurvedinių produktų gamyklos Indijoje gamina su Baltijos gintaru įvairius maisto papildus. Jų pasiūla gana didelė. Norintieji gana lengvai gali susirasti. Arbatos iš gintaro miltelių gali sudominti daug ką. Mano knygelėje aprašyti jų paruošimo būdai gana tiksliai ir suprantamai, su visu chemijos mokslo palaiminimu, kuriam gražiai talkininkavo chemijos mokslų daktarė doc. Ksavera Vaištarienė.“

Sertifikatas arba spiritas ir liepsna

Teigiama, kad kosmetinės gintaro savybės daug stipresnės nei visų kitų mineralų kartu sudėjus. Apie jas net parengtas specialus Europos Komisijos dokumentas. Vis dėlto gintaro tyrinėtojas nepostringauja, jog šio akmens galia – stebuklinga. Paklaustas apie gintaro kaukių ir šveitiklių poveikį veido odai jis atsako trumpai: „Odos ligas gydo gydytojai dermatologai. Gintaro milteliai odą švarina, nuvalo negyvų ląstelių sluoksnį ir yra pagalbinė natūrali medžiaga, nedaranti neigiamo pašalinio poveikio.“

Kaip atskirti tikrą gintarą? Jis turėtų būti lengvas ir plūduriuoti sūraus vandens paviršiuje. Todėl Jonas Skonsmanas siūlo įberti į dubenį šaukštą druskos ir tokiu būdu jį patikrinti.

Taip pat gintaras lengvai prisigeria pašalinių kvapų, teršalų, kūno prakaito. Jį reikėtų nešioti tik ant natūralaus pluošto siūlo ar virvelės ir laikyti geriausia lininiame maišelyje. Tačiau J. Skonsmanas pataria gintarą specialiai apvalyti deginant spirite (deginama vos keliolika sekundžių, kad nesudegtų pats gintaras).

„Per savo paskaitas visada pademonstruoju gintaro miltelių apvalymo ir sterilizavimo liepsna procedūrą. Tai lengva pačiam išbandyti. Kokybe gali pasitikėti, kai savo rankomis viską pats pasidarai, - nesileidžia į kalbas apie žymėjimą ar sertifikatus J. Skonsmanas. - Tas, kas nieko savo rankomis nedarė, turi visokių klausimų ir baimių. Reikia pradėti veikti ir norėti pažinti tas gamtines medžiagas, kurios randamos mūsų žemėje.“

Suvenyrų parduotuvių produkcija - ne tokia vertinga

Baltijos gintaras – tarsi elektronų energijos saugykla. Šie elektronai veikia kaip antioksidatoriai, todėl, teigiama, suteikia sveikatos ir padeda ilgiau išlikti jauniems.

Biochemikas savo knygoje pateikia įvairių receptų, tačiau mano, jog tik pats žmogus gali geriausiai numanyti, kas jam tiktų.

„Kiekvienas gali sau kurti receptus, kurie reikalingi jo sveikatai ir grožiui. Kelios sudedamosios dalys, jei jos tarpusavyje energiškai ir biochemiškai derinasi, tikrai darys veiksmingesnį poreikį. Pradėti tokius savarankiškus bandymus derėtų nuo išoriniam vartojimui skirtų liejinių, tepalų, tinktūrų ar kosmetinių vandenų. Tačiau neturint pakankamai žinių ir nepasiruošus gamtinių žaliavų pradėti neverta. Norinčiam tuo užsiimti, reikėtų dalyvauti kokiame sveikuolių klube, lankyti paskaitas, daugiau skaityti liaudies medicinos literatūros,“ - teigia J. Skonsmanas.

Nudailinti šiandieniniai gintarai prosenelių nesužavėtų

Jono Skonsmanas savo knygoje rašo, jog Maskvos profesorius Olegas Pankovas patardavo savo pacientams, turintiems regėjimo sutrikimų, nešioti geltono gintaro vėrinius, arba kasdien gintaro užsidėti ant užmerktų akių keliolikai minučių. Tačiau pats biochemikas pataria neskubėti į artimiausią suvenyrų krautuvę.

„Močiučių ir prosenelių gintaro karoliai buvo iš natūralaus Baltijos krante surasto gintaro. Jis nebuvo šlifuotas ir su viršutiniu sluoksniu netekęs gintaro rūgšties. Senosios baltų močiutės tokius karolius labai brangino ir laikė atskirai švariose lino drobėse įvyniotus. Dabartiniai karoliai gintaro parduotuvėse padaryti pagal komercinius dėsnius ir įvairius pirkėjų poreikius. Gaminiai daromi dėl grožio ir terapijos tikslų. Savo knygoje skyriau dėmesio paaiškinimui, kad pirkėjas sugebėtų pasirinkti,“ - dėstė J. Skonsmanas.

Gintaras – netgi šunims

Pačios gintaro rūgšties gali pasigaminti ir augalai, ir gyvūnai, ir žmogus. Tačiau įsiskverbdama per odą ji esą suteikia energijos, stiprina imunitetą. R. Žalimo žodžiais tariant, ji yra tarsi biostimuliatorius. Galbūt todėl jie pradėti gaminti kūdikiams bei šunims.

„Patys karoliai nesiskiria – skiriasi tik šuns ir kūdikio kaklo apimtis. Na dar kūdikiams gaminami karoliai turi atitikti tam tikrus saugumo reikalavimus. Kūdikiams gintaras užkabinamas dėl tos pačios priežasties, dėl ko jį nešioja suaugusieji – prie žmogaus kūno temperatūros jis ima skleisti gintaro rūgštį, tam tikrus eterinius aliejus – tai turi teigiamą poveikį sveikatai. Seniau teigta, kad gintarą reikia nešioti, kad būtų reguliuojama skydliaukės veikla. Šunims nuo trinties į kailį sukuriamas elektrinis krūvis. Tai labai nepatinka blusoms, utėlėms ir kitiems gyviams,“ - dėstė R. Žalimas.

Kad gintaro karoliai gali padėti šunims išvengti dalies parazitų patvirtino ir veterinarijos gydytoja Laura Udraitė.

J. Skonsmano nuomone, kūdikius puošti gintaro karoliais – pernelyg pavojinga.

„Kūdikiams yra daromi gintaro čiulptukai, kurie padeda neskausmingai prasikalti pirmiesiems dantukams. Tai labai yra reklamuojama. Tačiau aš nesu matęs nei vieno kūdikio su gintaro karoliais papuošto. Ir apie tai nerašyčiau ir nerašiau. Tokie karoliai nėra saugūs, nes gali pabirti ir kūdikis lengvai užsprings,“ - perspėjo biochemikas.

Vyras nėra įsitikinęs ir teigiamu gintaro poveikiu šunims.

„Nesu matęs nei vieno keturkojo su gintaro karoliais. Gintaras nepasižymi akaricidinėmis savybėmis, bet su šių savybių turinčiais augalais gali sudaryti repelentinius mišinius. Tokios prevencinės kosmetikos kūrimas turi perspektyvą. Bet tam reikia atlikti tikslius bandymus ar bent stebėjimus. Kas tai norėtų padaryti, mielai padėčiau,“ - siūlė mokslininkas.

Trauktine įsitrinti, ar gydytis „iš vidaus“?

Smulkūs gintaro gabalėliai gali būti užpilami alkoholiu. Gintarininko Rolando Žalimo teigimu, anksčiau lietuviai gintaro gėrimus gamindavo su alumi ar midumi.

„Kuo stipresnis alkoholinis gėrimas, tuo daugiau gerųjų gintaro savybių yra ištraukiama. Gintaro rūgšties, aliejaus. Toks užpilas tinka visokiems įtrynimams. Nuo karščio gintaras taip pat išskiria vertingas savybes. Tokiu būdu gaminama gintaro arbata. Vanduo tampa „gyvas“, šiek tiek šarminis. Gintarą reikia užplikyti verdančiu vandeniu ir bent pusvalandį palaikyti, kad į vandenį išsiskirtų medžiagos. Tuo metu arbata įgauna subtilų medžio prieskonį, nors ne visi tą skonį jaučia. Gintaras yra toks reguliuojantis, balansuojantis mineralas, jis stiprina imunitetą“, - pasakojo gintarininkas.

Gintaro užpilo (su degtine) rekomenduojama įlašinti į geriamą arbatą. Tačiau kiti gal norės pavartoti ir gausiau.

„Padauginti visiems labai norisi, bet tai nėra pagirtina, - drausmina J. Skonsmanas. - Spiritiniams įtrynimams į odą tinka gintaras su vaistine tauke ir didžiuoju debesylu, taip pat gintaras su bičių kūneliais ir bičių pikiu. Medžiotojai mėgsta trauktines su bebrų sruogliais (liaukomis), kas turi prie jų gali pridėti dar ir gintaro.“

Milteliai skirti odai ir masažams

Gintaro aliejumi (nors jį išgauti kaitinant itin sudėtinga) gydomos įvairios odos ligos – nutrynimai, žaizdelės, mėlynės, pragulos).

Jonas Skonsmanas savo knygoje rašo, jog kosmetinių gintaro miltelių gali būti visokių. Geriausia pačiam jų susitrinti, prieš tai jį trumpai apdeginus spirite keliolika sekundžių. Tuomet gintaras grūdamas akmenine ar porcelianine grūstuve. Biochemijos mokslininkas pataria, kad gintaro miltelių pardavėjai turėtų turėti bakteriologinių bei toksikologinių savo produktų tyrimų išvadas.
Šiais milteliais gali būti masažuojama galva, veidas, kaklas.

„Jei gintaro milteliai skirti apeigoms – niekas nesirūpins dokumentais. Tačiau skirtiems tepti ant odos milteliams jau galioja įvairios higienos normos, - kalba R. Žalimas. - Jie turi būti trinami švarioje aplinkoje, patikrinama jų kokybė. Juk niekas nenorėtų teptis ant odos neaiškioje gamykloje nešvariomis rankomis pagaminto produkto. Apdirbant gintarą lieka daug atliekų. Maišai. Iš gaminamų papuošalų lieka kone 50 proc. Ir jeigu visa tai sutrina ir siūlo žmonėms, kaip kosmetinį produktą... Žmogus turėtų klausti, prašyti parodyti tam tikrus sertifikatus. Mes perkame Kaliningrade kasamą gintarą ir iš jo darome įvairius dirbinius, tada dar nešame į higienos centrą ir ištiriame.“

Gintaras – vertingas, tačiau gydytojų nepakeičia

„Arza gallery“ savininkas patarė investuoti į gintarą. „Kartais kaina šokteli net kelis kartus per metus. Bet gintaro mums užteks dar 1000 metų. O kiek jo iškas – nežinia, Rusija nelabai prognozuojama,“ - dėstė R. Žalimas.

Biochemikas J. Skonsmanas linkėjo „investuoti“ į savo sveikatą.

„Kiekvienas rūpinasi savo sveikata, kaip mano esant geriausia. Gintaras šiais laikais skiriamas kūnui atpalaiduoti nuo stresų, spa procedūroms ir kitiems profesionaliems ir mėgėjiškiems poreikiams. Turint kokį negalavimą reikia kreiptis pirmiausia į gydytoją ir atlikti tyrimus,“ - neprarasti sveiko proto eksperimentuojant su liaudies medicinos metodais pataria J. Skonsmanas.