Jauniausia ne tik uostamiestyje, bet ir šalyje Klaipėdos jūrininkų ligoninė palengva krauna metų kraitį, kaupia išmintį, grąžina žmonėms sveikatą ir didžiosiomis raidėmis rašo savo istoriją.

15-ąjį gimtadienį mininčios įstaigos vyriausiasis gydytojas dr. Jonas Sąlyga mano, kad laikas nepajėgus išblukinti ligoninės steigimo įspūdžių ar sumenkinti titaniškų pastangų, kurių dėka šiandien ligoninė apgulta pacientų.

– Ligoninei vadovaujate nuo pat jos užuomazgų. Kada buvo sunkiau: kai ligoninė tik kūrėsi ir trūko lėšų, ar dabar, kai ligonių daug, o pinigų – ne per daug?

– Tai sunkiai palyginami dalykai. Naujai statomai ligoninei vadovauti pradėjau 1992 metų sausį. Buvo tik sienos. Prasidėjus ekonominei Lietuvos blokadai trūko lėšų ir statybinių medžiagų. Dar viena problema – ligoninė buvo pradėta statyti visos plačiosios šalies jūrininkams. Buvo suprojektuoti gremėzdiški bei didžiuliai bendrojo profilio skyriai. Vakarų Lietuvai tokių nereikėjo. Jie jau veikė kitose gydymo įstaigose. Žinojau, ko reikia mūsų krašto žmonėms, kokių ligų ištikti jie iki ligoninės Kaune ar Vilniuje gali ir nebenukeliauti. Kaip tik tuo metu mane itin sukrėtė bičiulio jūrininko mirtis, kai, ištikus miokardo infarktui, jo nespėta nugabenti iki Kauno. Siekiau, kad kardiologai, širdies chirurgai žemaičius gydytų ne tik Kaune ir Vilniuje, bet ir uostamiestyje. Iš širdies chirurgijos korifėjų profesorių Vytauto Sirvydžio ir Algimanto Marcinkevičiaus sulaukiau palaiminimo. Jie jau seniai galvojo, kaip nutolusiame nuo medicinos centrų krašte teikti šias paslaugas.

Pajutau, kad nesu vienišas Don Kichotas. Bet sveikatos apsaugos ministras įspėjo, kad įkurti brangių profilių skyrius galiu tik už rėmėjų lėšas. Valstybė tam neturėjo pinigų.

Apie rėmėjų paiešką galėčiau parašyti knygą. Varsčiau įvairių jūrinių organizacijų duris. Teko prašyti, kad skirtų lėšų medicinos įrangai įsigyti. Buvo visokių atsakymų. "Prireikus pagalbos nuskrisime į Maskvą ar Berlyną. Ar verta remti tokį vadovą, kurį iškėlė Sąjūdis", – pamenu kaip šiandien šitą frazę. Užverdavau duris, o po savaitės vėl grįždavau. Įrodinėdavau, kad ne man reikia pinigų, o pacientams būtina laiku suteikti pagalbą.

Mūsų ligoninė buvo pirmoji, atidaryta atkurtos nepriklausomybės metais, todėl visus finansinius sunkumus reikėjo įveikti patiems.

– Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų jau senokai nesitraukia iš pirmosios vietos, lieka tik stebėtis jūsų įžvalga. Tačiau Jūrininkų ligoninėje yra ir daugiau skyrių, kurie Klaipėdoje lyg ir neturi dvynių?

– Juos taip pat steigiau atsižvelgdamas į Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklius, derinau, tariausi su specialistais. Studijavau medicinos literatūrą, kokiam gyventojų skaičiui reikia angiochirurgijos, nefrologijos, hematologijos ir kitų profilių skyrių. Pastebėjau, kad pajūrio gyventojai dėl greitesnės klimato kaitos dažniau serga inkstų ligomis. Pas mus atsirado ir kraujo ligomis sergančiųjų žmonių skyrius.

Apsisprendus dėl skyrių sunkumai nesibaigė – prasidėjo antrasis vaikščiojimo pas rėmėjus etapas. Reikėjo modernios diagnostikos ir gydymo įrangos, neturėjome elementarių baldų, lovų. Buvo sunku, nes dauguma jūrinių įmonių jau buvo privatizuojamos.

– Kaip pavyko suformuoti tokią stiprią medikų komandą?

– Širdies chirurgų Klaipėdoje nebuvo, tad ieškoti jų teko sostinėje. Padėjo profesorius V.Sirvydis. Vieni gydytojai pas mus atvyko iš Vilniaus, kiti – iš Kauno, arba perėjo dirbti iš kitų uostamiesčio ligoninių.

Prieš atidarant ligoninę jau turėjome suformuotą visą medikų komandą. Neretai būdavo, kad mūsų specialistai pirmieji Lietuvoje atlikdavo unikalias diagnostikos ar gydomąsias procedūras. Rėmėjams nupirkus naują medicinos įrangą, turėjome pačią moderniausią aparatūrą šalyje. Bet ligoninės sienos ir įranga be profesionalų būtų nieko verta. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi jais.

– Ar ligoninė per 15 metų labai pasikeitė?

– Teko daug ką perplanuoti, keisti. Kai kurias sienas užmūryti, kitas išgriauti, kad gremėzdiški skyriai taptų jaukūs. Reikėjo didelių investicijų. Pastaraisiais metais beveik 80 proc. ligoninės patalpų atnaujinome, pakeitėme morališkai pasenusią įrangą. Operacinės, intensyvios terapijos skyriai dabar visiškai modernizuoti.

Iki sunkmečio spėjome padaryti didžiąją dalį darbų. Kitus atidėsime geresniems laikams. Turime planų įkurti naujų profilių skyrius, kurių dar nėra Vakarų Lietuvoje, įsigyti naujos diagnostinės medicinos įrangos.

– Mieste yra ne viena ligoninė, ne kartą keitusi savo pavadinimą. Ar niekada negalvojote pakeisti ir jūs, nes turbūt neretam tenka aiškinti šios gydymo įstaigos pavadinimo prasmę?

– Su ligoninės pavadinimu būta kuriozų. Piršo mums vadintis Žemaičių ligonine arba Jūrų dievo Poseidono ar Jūrų laivyno ligonine. Pasirinkome "Jūrininkų" iš pagarbos mūsų rėmėjams, kurių dauguma buvo jūrinės organizacijos. Šis pavadinimas taip pat simbolizuoja pagarbą jūrinei valstybei. Šiandien bendra su jūrininkais tik tiek, kad įkurtas tarptautinis Jūros medicinos centras. Jūrininkų stacionare gydosi gal vos vienas procentas ligonių.

– Asmeninės ar įstaigos sukaktys visada yra proga ne tik priimti sveikinimus, bet ir palinkėti kažko kitiems.

– Ligoninės istoriją kūrėme patys savo siekiais, darbais ir laimėjimais. Nuoširdžiai dėkoju visai ligoninės bendruomenei, nenorėdamas nė vieno išskirti – pradedant vadybininkais, gydytojais, slaugytojomis, baigiant ūkio ir techninės tarnybos darbuotojais. Ačiū rėmėjams ir visiems, kurie svariu darbu prisidėjo, kad ši ligoninė taptų viena geriausių Lietuvoje. Visiems linkiu, kad peržengę tūkstantmečių slenkstį rašytume garbingą ligoninės istoriją drauge.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės statistika

1988 m. kovo 15 d. pradėta statyba

1994 m. balandžio 9 d. atidaryta

1994 m. gegužės 31 d. pirmą kartą Klaipėdos krašte atlikta pirmoji širdies operacija

Dabar dirba per 200 gydytojų ir 500 slaugytojų

Per metus stacionare vidutiniškai gydoma daugiau nei 17 tūkst. pacientų

Per metus operuojama daugiau nei 4200 ligonių

Ligoninės skyriai

Širdies ir kraujagyslių

Abdominalinės chirurgijos

Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos

Nefrologijos

Hematologijos

Kardiologijos

Gastroenterologijos

Neurologijos

Diagnostikos

Fizinės medicinos ir reabilitacijos

Širdies aritmijų

Nuomonės

Gintarė iš Telšių:

– Geros paslaugos, malonus bendravimas su pacientais – tai svarbiausia. Gydytojai viską paaiškina. Niekada nepamatysi surūgusių veidų. Dažniausiai tenka lankytis Hemodializės skyriuje.

Onutė iš Gargždų:

– Ligoninėje tenka rūpintis brolio sveikata po širdies operacijos. Labai noriu pasidžiaugti gydytojais, sesutėmis. Visi – tiek senas, tiek jaunas – labai maloniai bendrauja. Netikėjau, kad gali būti toks malonus personalas. Pirmą kartą čia patekome. Maloniai nustebino jaukios palatos.

Nijolė iš Klaipėdos:

– Negaliu nieko blogo pasakyti. Vyras savaitę guli Kardiochirurgijos skyriuje, keis širdies vožtuvą. Gydytojai viską paaiškina, seselės maloniai bendrauja.