Gydymo įstaigai – ultimatumas

Rūpesčiai prislėgė Klaipėdos savivaldybės viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos vadovą Joną Sąlygą.

Šias pareigas jis pradėjo eiti vos prieš metus ir jau priverstas kovoti, kad poliklinika galėtų veikti toliau. Mat kovo 28 d. įstaiga gavo raginimą atlyginti žalą Teritorinei ligonių kasai.

Gautame dokumente nurodyta – žala atsirado „dėl buvusios darbuotojos Gražinos Dobranskienės veiksmų ir netinkamai atliktų pareigų nuo 2019-01-01 iki 2022-09-14, dėl to PSD biudžetui ir Lietuvos Respublikai buvo padaryta didelė 139 405,36 eurų turtinė žala“.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa reikalauja šią žalą atlyginti iki balandžio 28 d., tai yra raginimui įvykdyti liko kelios darbo dienos.

Pernai poliklinikoje buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio išvados – nedviprasmiškos.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą dėl gydytojos G. Dobranskienės atliktų pareigų.

Tada Klaipėdos teritorinė ligonių kasa sustabdė procesą dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) ir nesikreipė į teismą civilinio proceso tvarka iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje baudžiamojoje byloje.

Situacija – paradoksali

Šių metų sausio 2-ąją Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai baudžiamojoje byloje paskelbė baudžiamąjį įsakymą. Juo gydytoja G. Dobranskienė pripažinta kalta.

Kaip paaiškino Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis, šis dokumentas prilygsta teismo nuosprendžiui. Skirtumas tik tas, kad byla išnagrinėta raštu, o ne gyvai.

Priėmus įsakymą, kaltintojas nebegali jo skųsti, tai gali padaryti tik kaltinamasis, bet tada byla jau nagrinėjama gyvai ir bausmė kaltininkui gali būti paskirta kur kas griežtesnė.

Jeigu įsakymas neapskundžiamas, jis įsiteisėja ir privalo būti vykdomas.

Šioje byloje įsakymas įsiteisėjo šių metų vasario 7 d. Vadinasi, G. Dobranskienė jo neapskundė.

Teismo dokumente rašoma: „Dėl neteisėtų gydytojos Gražinos Dobranskienės veiksmų ir netinkamai atliktų pareigų PSDF biudžetui ir Lietuvos Respublikai buvo padaryta didelė 139 405,36 eurų turtinė žala.“

Nuostata: A. Vaitkus nusiteikęs neleisti sužlugdyti miesto poliklinikos. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Įsakyme nurodoma, kad ši milžiniška suma išieškoma iš poliklinikos, o ne kalta pripažintos medikės todėl, kad ji tik dirbo poliklinikoje šeimos gydytoja, o poliklinika, bet ne gydytoja asmeniškai buvo sudariusi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo fondui sutartį.

Įtarimai – dešimčiai asmenų

Poliklinika tokių pinigų žalai atlyginti neturi.

„Pleistrų skandalas anksčiau labai garsiai nuskambėjo, žala padaryta dar 2019–2022 m. Teismas konstatavo – kaltininkas nustatytas, todėl, manyčiau, žala PSDF biudžetui turėjo būti išieškoma iš kaltininko. Poliklinika tokių pinigų žalai atlyginti neturi. Šis reikalavimas būtų per didelė finansinė našta įstaigai“, – neslėpė Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiasis gydytojas J. Sąlyga.

Žiniasklaida anuomet iš tiesų plačiai aprašė vadinamąjį pleistrų skandalą. 2022 m. spalį viešai vykusioje spaudos konferencijoje Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis pranešė, kad įtarimai pareikšti dešimčiai asmenų. Tarp jų – ir vienai medikei.

Jonas Sąlyga. Vytauto Petriko nuotr.

„Gydytoja išrašydavo receptą vaistiniams preparatams, kurie pacientų nepasiekdavo, o už juos buvo sumokama valstybės lėšomis“, – atskleistą mechanizmą aiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus.

Esą šeimos gydytoja, veikdama kartu su farmacijos įmonės atstovu, ilgiau nei dvejus metus klastojo duomenis apie pacientams išrašomus ir Valstybinės ligonių kasos kompensuojamus tvarsčius.

Nustatyta, kad tvarsčius naudojusių ir jau pasveikusių pacientų vardu tvarsčiai būdavo išrašomi kiekvieną mėnesį, nors patys pacientai apie tai nieko nežinodavo.

Kratų metu vaistinėje buvo rastos 289 pakuotės tvarsčių. Jie dokumentuose buvo fiksuojami kaip parduoti ir pateikti pacientams, tačiau iš tiesų pacientų šios priemonės nepasiekė ir vaistinėje buvo laikomos kaip neapskaitytos prekės.

Pleistrai, kurių 10 vienetų dėžutė kainuoja apie 160 eurų, kompensuojami Valstybinių ligonių kasos. Jie buvo išrašomi valstybinėje gydymo įstaigoje, apie tai informuojant privačios farmacijos kompanijos vadybininką.

Šis susisiekdavo su nedidelės toje pačioje gydymo įstaigoje veikusios vaistinės vedėja. Ji dokumentuose fiksuodavo, jog prekė jau parduota, tačiau teigiama, kad pleistrai likdavo sandėlyje.

Tuomet įtarta, kad dėl kelių įtariamųjų veikų iš Ligonių kasos esą iš viso galėjo būti pasisavinta net 350 tūkst. eurų.

„Žala jokia nėra įrodyta“

Paklausti pačios G. Dobranskienės apie šią situaciją nepavyko. Jos sūnus – Klaipėdos tarybos narys Andrius Dobranskis pareiškė, kad mamos telefono numerio neduos.

„Žala jokia nėra įrodyta ir savo mamos į šlykščias politines rietenas velti neleisiu“, – dienraščiui pareiškė politikas ir nutraukė pokalbį.

Gydytoja G. Dobranskienė, panašu, nebedirba, oficialiai jos telefono numeris neskelbiamas, todėl jos pozicijos šios bylos atžvilgiu išgirsti nepavyko.

Atrodo, kad to nepavyko padaryti ir J. Sąlygai, nes kai jis pradėjo dirbti poliklinikos vadovu, G. Dobranskienė turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nedarbinga ji buvo iki pat atleidimo iš darbo dienos.

„Turime įdomią situaciją. Dobranskių pavardė žinoma daugeliui klaipėdiečių. Kai kurie žmonės, šeimoje turėdami tokius įvykius, sau leidžia aiškinti, kaip reikia skaidriai ir efektyviai dirbti. Smagu“, – emocingai kalbėjo uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus.

Sąskaitų arešto nelauks

Neturėdamas kitos išeities, poliklinikos vadovas kreipėsi į miesto vadovą, prašydamas rasti išeitį iš susidariusios nepavydėtinos situacijos.

A. Vaitkus kol kas jokio sprendimo nepriėmė, tam dar yra truputis laiko, bet savo pozicijos jis neslėpė.

Meras patikino, kad tariamasi su teisininkais, ieškoma būdų spręsti problemą. Jis teigė tikintis, kad išeitis bus rasta.

„Aišku, kad poliklinikos nepaliksime nelaimėje. Jei įstaiga turi lėšų, jai teks sumokėti ir vėliau išieškoti šią sumą iš kaltų asmenų. Jeigu pinigų neturės, ieškosime, kaip įstaigai pagelbėti. Galėčiau sieti šią istoriją su plačiai nuskambėjusiu atveju, kai buvo kalbama, kad tą polikliniką reikia nugriauti. Kas gali paneigti, kad sugriaunant polikliniką ir jos dokumentai būtų buvę išvežti į makulatūrą? – svarstė meras. – Baudžiamosios bylos tyrėjai nustatė konkretų asmenį, baudžiamajame įsakyme gydytoja G. Dobranskienė pripažinta kalta. Susipažinus su bylos medžiaga, kyla visokių minčių ir abejonių. Kodėl ši poliklinika turėjo būti visiškai užmiršta? Juk lyginant ją su kitomis, ji viduje yra blizganti. Bet tai – ne pagrindinis dalykas. Dabar turime išspręsti beveik 140 tūkst. eurų turtinės žalos klausimą. Paprastai žalą padariusiam asmeniui pasiūloma atlyginti žalą, jei jis to nedaro, išieškoma teisiniu keliu. Turbūt nelauksime, kad būtų areštuotos poliklinikos sąskaitos ar kitaip apribota viešosios įstaigos veikla. Ši įstaiga – gyvybiškai svarbi Klaipėdai. Turime didžiulį medikų bendruomenės bei senjorų organizacijų palaikymą ir manome, kad einame teisingu keliu.“

A. Vaitkus pasakojo, kad šiuo metu rengiamas 11,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto poliklinikos pastato sutvarkymo projektas.

Tikimasi, kad po pertvarkos šios poliklinikos pacientams nereikės važinėti po miestą – vienoje vietoje bus teikiamos visos medicinos paslaugos.

Anot mero, miesto ir šalies žmonės pasigenda būtent tokių pirminės grandies gydymo įstaigų, kur kaskart paskyrus konsultaciją pas gydytoją, nereikėtų imti talonėlių ir laukti eilėse mėnesių mėnesius. Žmonės taip ne tik dar labiau suserga, bet ir nesulaukę pagalbos miršta.

Paklaustas, ar žalos atlyginimo neteks mokėti poliklinikos pacientams, apmokestinus jos paslaugas, A. Vaitkus dar kartą patikino, kad poliklinikos nelaimėje nepaliks, ieškos būdų šį finansinį reikalavimą įvykdyti teisėtu būdu.

Gali būti, kad, išsprendus beveik 140 tūkst. eurų žalos klausimą, netrukus prireiks dar daugiau pinigų, nes vis dar atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose konstatuota anksčiau padaryta didelė turtinė žala.