Dėl ko ginčijimasi su darbdaviais ir kokių problemų kyla darbuotojams sergant, pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip dažnai ir dėl ko darbuotojai skundžiasi susirgę? Ar vadovai leidžia tinkamai sirgti?
– Būna tokių vadovų, kurie reikalauja dirbti net ir susirgus. Sako, kad jokių nedarbingumų negali būti, nes reikia dirbti, pavyzdžiui, nuotoliu. Būna ir tokių, kurie pataria paimti laikiną nedarbingumą ir kreiptis pas gydytoją. Todėl būna atvejų tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Kai būna lengvas peršalimas, galime susitarti su darbdaviu dirbti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, 1–2 dienas. Kai kurie darbdaviai net taiko tam tikras sveikatinimosi dienas.
– Kas man, kaip darbuotojui, priklauso? Ką turiu žinoti apie išmokas?
– Už pirmąsias 2 ligos dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, nuo 62 proc. iki 100 proc. moka darbdavys. 62 proc. – minimumas. Siekiant pagerinti darbuotojo padėtį, jis gali mokėti iki 100 proc. darbo užmokesčio. Už kitas dienas 62 proc. moka „Sodra“.
Svarbu, kad darbuotojas tuo metu būtų socialiai draustas. Be to, turėtų būti išdirbęs ne mažiau nei 3 mėn. per 12 mėn. arba ne mažiau kaip 6 mėn. per 24 mėn.
– Ar dažnai sulaukiate skundų, kad, pavyzdžiui, darbdaviai nenori mokėti už pirmas 2 dienas?
– Nemažai sulaukiame skundų, kad apskritai nenori mokėti, bet ne dėl pirmų dviejų dienų. Dėl ligos apmokėjimo darbo santykiuose viskas vyksta sklandžiai.
– Jeigu susirgau per atostogas, ar tai mano paties nelaimėje, ar man tas dienas privalo kompensuoti?
– Neretas atvejis, kai išvykstame kažkur atostogauti ir susergame. Kai pasiimame laikinąjį nedarbingumą, kurį mums išduoda gydytojas, atostogos nutrūksta – jų nebenaudojame. Todėl nepanaudotos atostogų dienos grįžta atgal į mūsų krepšelį.
– Atostogos neprasitęsia?
– Automatiškai nieko nevyksta. Jei atostogauju ir staiga susergu, reiškia, kad atostogos baigėsi – prasideda ligos laikotarpis. Paskui galima tartis. Galbūt bus leista po ligos pratęsti atostogas, o galbūt darbdavys nesuteiks tokios galimybės ir siūlys kitą laikotarpį.
– Ar mane gali atleisti iš darbo, kai sergu arba turiu nedarbingumą? Ar būna tokių atvejų?
– Tokių atvejų mažėja. Anksčiau būdavo, kad vien dėl ligos, kai žmogus dažnai serga. Tada darbdaviai iš tikrųjų atleisdavo iš darbo. Bet tai niekada nebuvo ir nėra teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį. Žmogus gali turėti rimtą ligą, dėl kurios gali ir kelis kartus per metus imti nedarbingumą.
– Kai žmogus serga, ar jis gali dirbti nuotoliniu būdu? Ir ką daryti, jei vadovas to prašo?
– Jeigu liga nėra sunki ir dar nėra nedarbingumo – gali.
– O jei jau turi nedarbingumą?
– Jei turi, tuomet jokie darbai negali būti atliekami. Tai yra nedarbingumo taisyklės, ką ir kontroliuoja pati „Sodra“. Ji gali nutraukti išmokos mokėjimą, kai patys darbuotojai piktnaudžiauja. Kartais nedarbingumas suteikiamas ne dėl ligos, o, pavyzdžiui, dėl to, kad darbdaviai išskrenda atostogų. Tai – taisyklių pažeidimas.
– Ar vadovai linkę tartis su darbuotojais ir leidžia jiems pasveikti? Ar galbūt tai dažnas ginčų objektas?
– Anksčiau tai buvo labiau paplitęs reiškinys. Darbdavys siekia, kad darbuotojai būtų darbingi. Todėl dabar jie stebimi, o darbdaviai net investuoja į savo darbuotojus ir nori, kad jie greičiau pasveiktų.
Naujausi komentarai