– Kolonoskopija pripažįstama kaip viena efektyviausių priemonių tiek priešvėžiniams pakitimams diagnozuoti, tiek ir ankstyvosios stadijos ligai aptikti. Tačiau šio tyrimo žmonės bijo. Ar jis išties labai skausmingas?

– Visai ne. Tai galiu patvirtinti, pridėjęs ranką prie širdies. Žinoma, kiekvienas reaguojame skirtingai ir tam tikrų nemalonių pojūčių galime patirti, bet tikrai ne skausmą. Kiekvienas  specialistas žino, kad šį tyrimą reikia atlikti švelniai, pacientą nuraminti, viską išaiškinti. Tiesa, jei žmogus apkūnesnis, tyrimas būna lengvesnis, o jei prakaulesnis – nemalonių pojūčių pasitaiko dažniau. Labai daug priklauso nuo tyrimą atliekančio specialisto. Apskritai kolonoskopija yra daug mažiau skausminga ar nemaloni procedūra, nei gastroskopija. Visos baimės yra psichologinio pobūdžio. Kai po tyrimo paklausiu pacientų, ar reikėjo taip labai bijoti, dauguma atsako, kad baiminosi be reikalo.

– Bet jei pacientas vis dėlto pageidautų, kad tyrimas būtų atliekamas iš dalies nuskausminus, ar tai įmanoma?

– Jeigu yra indikacijų jautrumui malšinti arba to pageidauja pacientas, tyrimas atliekamas naudojant sedaciją – dalinę nejautrą. Tyrimą atliekant profesionaliai, dažnai net nereikia taikyti nejautros ir po 15–20 minučių pacientas jaučiasi taip pat, kaip ir prieš tyrimą. Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose rekomenduojama šio tyrimo metu neskirti nei nejautros, nei nuskausminamųjų. Ir man kur kas geriau tyrimo metu kalbėtis su pacientu, žinoti, jei ką nemalonaus jis jaučia. Tyrimą atliekant, pritaikius narkozę, didėja komplikacijų tikimybė, sudėtingesnis pasirengimas tyrimui. Gydytojas kiekvienam pacientui tinkamiausiai parenka, ar reikia nuskausminamųjų, dalinės nejautros, ar nereikia nieko.

– Ligoninėje šis tyrimas atliekamas ne vienus metus. Pastebite, kad, pavyzdžiui, išplitusios ligos atvejų sumažėjo?

– Maždaug 40 proc. ištirtų pacientų nustatomi patologiniai pakitimai. Pavyzdžiui, polipai, kuriuos išoperavus užkertamas kelias storosios žarnos vėžiui. Pastebėjau, kad pastaruoju metu gerokai mažėja uždelstų ligos atvejų. Skeptikams, kurie abejoja Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos efektyvumu, galiu pasakyti, kad jie klysta, nes dabar liga pričiumpama kur kas anksčiau ir išvengiama skausmingų padarinių. Tuos, kurie vis dar nesiryžta išsitirti, o tai būtina visiems, sulaukusiems  penkiasdešimties metų, perspėju: kai skaudės, bus per vėlu, ir net chirurgai mažai kuo galės padėti.

Profilaktikos tikslai

Atliekant kolonoskopiją, apžiūrima visa storoji žarna ir jos terminalinė dalis. Praktika rodo, kad įvairių pakitimų randama labai dažnai ir nebūtinai jie būna onkologiniai. Tai gali būti polipai, gerybiniai navikai.

Nustačius polipą arba kitą gerybinį naviką, rekomenduojama juos pašalinti, nes jie gali supiktybėti.  Tokios operacijos atliekamos labai dažnai. Per metus Kauno klinikinėje ligoninėje polipai storojoje žarnoje pašalinti 160 pacientų.

Praėjusiais metais šioje ligoninėje iš viso atlikta per 1400 kolonoskopijų, iš jų už 350 tyrimų pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą apmokėjo ligonių kasos. Ši programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims, bet gydytojai rekomenduoja išsitirti nuo 40 metų tiems, kurių giminaičiai yra sirgę storosios žarnos vėžiu.