Gripas nėra peršalimas, todėl šių dviejų susirgimų simptomai skiriasi. Taip LRT RADIJUI sako Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius Arvydas Ambrozaitis. Anot jo, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad gripo komplikacijos dažniausiai gresia ne visiems, o tik į rizikos grupę patenkantiems asmenims.

– Kodėl mirštama nuo komplikacijų? Ar tai pačių žmonių atsainus požiūris į ligą, ar medikai laiku nesureaguoja ir netinkamai gydo?

– Puikiai žinome, kad gripas gali būti įvairaus sunkumo. Pastebėta, kad dažniausiai sunkiausios formos, kai tenka hospitalizuoti ir ištinka mirtis, pasitaiko tiems asmenims, kurie yra rizikos grupėje. Tai visų pirma žmonės, kuriems daugiau kaip 65-eri. Taip yra dėl to, kad šie žmonės turi daug gretutinių ligų.

Kita grupė – tie jaunesni asmenys, kurie turi kokių nors gretutinių ligų, ypač reikėtų atkreipti dėmesį į kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių lėtines ligas, diabetą ar kitą imunosupresiną būklę. Tada būna susilpnėjęs imunitetas, todėl žmogaus imuninė sistema nebegali susidoroti su virusine infekcija. Ji, esant tokiai būklei, ypač pavojinga.

Rizikos grupei taip pat priklauso ir nėščiosios, nes nėštumas – tam tikra imunodeficitinė būklė. Rizikos grupei priklausantiems žmogėnms dažniausiai kyla didesnis pavojus susirgti gripu. Taip pat dažniau galimi mirties atvejai, sunkesnės ligos formos ar komplikacijos.

– Ar gripas skiriasi nuo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų?

– Dažnai nenorime suprasti, kad gripas nėra peršalimas. Gripo infekcija nėra peršalimo liga. Peršalimo ligas sukelia daugiau kaip 200 virusų, kurie gali sukelti vadinamas ūmias virusines respiracines infekcijas, tačiau jos [...] dažniausiai nesukelia komplikacijų, nebūna stipraus karščiavimo, nebūdingas raumenų skausmas, praktiškai nėra silpnumo, dažniausiai ligoniai pajėgia vaikščioti. Tokio susirgimo trukmė nėra labai ilga, niekas nuo jų nemiršta.

Gripas gali būti pavojingas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir kitiems asmenims, kurie turi nepalankią gretutinę būklę. Pastebėta ir fiksuojama tokia statistika, kad per gripo sezoną padaugėja mirties atvejų nuo įvairių tromboembolinių ligų komplikacijų.

– Kas tai yra?

– Tromboembolinių ligų komplikacijos dažniausiai yra miokardo infarktas ir insultas. Dažniausiai jų ar kitų ligų padaugėja, padažnėjus gripo susirgimams. Įrodyta (nors tai statistikoje neatsispindi), kad gripo infekcija vyresnio amžiaus asmenims, kurie turi įvairių gretutinių ligų, sutirština kraują. Jų kraujas ir taip tirštas, bet jis dar labiau sutirštėja. Tada trombas gali užkimšti kraujagysles ir gali įvykti katastrofa – žmogus gali mirti. Mechanizmas, kuris užveda visą trombozių susidarymą, gali būti gripo infekcija.

– Kodėl šiemet gripo atmaina, susiformavusi dar 2009 m., yra tokia pavojinga, kad pažeidžia gyvybiškai svarbius organus?

– Daugiau kaip 60 proc. šių metų gripo atvejų sukelia A1H1N1 gripas. Tai atmaina, kuri 2009 m. sukėlė pasaulinę pandemiją. Šis virusas niekur neišnyko, jis tapo ne pandeminiu, o sezoniniu. Nieko ypatingo. Šis virusas ir anksčiau sukeldavo sunkesnes ligos formas.

Šiemet gripui būdinga tai, kad yra gana nemažai ligonių, kuriems gripo metu atsiranda lėtinis obstrukcinis bronchitas su kvėpavimo nepakankamumu. Taip pat yra nemažai plaučių uždegimo atvejų. Buvo nemažai atvejų, kai ligos pradžioje atsirado vėmimas ir viduriavimas – žarnyno funkcijos sutrikimas.

– Kaip žmogui žinoti, kad jam gali išsivystyti komplikacijos? Ar tai gali rodyti ligos pradžia?

– Jei ligos pradžia labai staigi, stiprus karščiavimas, jei nuo pat ligos pradžios atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, išsivysto pirminė virusinė pneumonija (ne bakterinė kaip komplikacija, bet virusinė), dažniausiai reikėtų tikėtis, kad liga bus sunkesnė.

Norėčiau pabrėžti, kad sunkiausios ligos formos, pavojingiausios gyvybei, reikalaujančios gydymo, reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje pasitaiko tarp vyresnio amžiaus asmenų, kurie turi daug įvairių gretutinių ligų. Jos, užsikrėtus gripo infekcija, gali paūmėti. Ligonis gali mirti nuo gretutinės ligos paūmėjimo, kurią sukėlė gripo infekcija.

– Minite vyresnio amžiaus žmones, tačiau šiemet iš 300 ligoninėse esančių žmonių, daugiau kaip 200 vaikų. Kodėl taip yra?

– Puikiai žinome, kad vis dėlto dažniausiai serga jaunimas. Taip visų pirma yra todėl, kad jie labai judrūs, greičiau užsikrečia, dažniausiai infekciją perneša vaikščiodami. Be to, vaikų imuninė sistema dažniausiai nėra pakankamai tvirta, kad kovotų su infekcija. Tačiau mirties atvejų būna nedaug arba visai nebūna. Sunkesnę būklę patiria vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausiai juos apkrečia jaunimas, nes jie daugiau juda, yra mobilesni.

–  Paprastai pabrėžiama, kad reikia stiprinti imuninę sistemą. Kaip žinoti, ar imuninė sistema nusilpusi?

– Yra įvairių tyrimų, kurie padeda nustatyti, kokia yra imuninė sistema, bet jie nėra atliekami visiems iš eilės. Tai daroma, jei yra būtinybė, jei įtariamos tam tikros ligos. Iš tiesų nėra reikalo to daryti. [...] Reikėtų prieš keletą mėnesių pasirūpinti ir sukurti specifinį imunitetą.

– Kas yra specifinis imunitetas?

– Specifinis imunitetas nukreiptas prieš gripo infekciją. Jei sukuriame specifinį imunitetą, tuomet kraujyje atsiranda specifiniai antikūniai, kurie cirkuliuoja kraujo tėkmėje. Jei žmogus užsikrečia gripo infekcija, tie antikūniai sunaikina įsibrovėlį.

– Ar užtenka paprastų priemonių stiprinti imuniteto sistemą?

– Labai dažnai žmonės sako – stiprinu savo imunitetą ir turėčiau nesirgti gripu, nes sportuoju, bėgioju, šaltu vandeniu apsiprausiu, geriu čiobrelių arbatą, valgau česnaką. Visos šios priemonės suteikia ne specifinį, o bendrąjį imunitetą. Visada gerai turėti gerą imunitetą, tačiau to nepakanka, kad nesusirgtum virusine gripo infekcija. Yra vienintelė priemonė, kuri sukurta duoti specifinį imunitetą – gripo vakcina.

– Kokie esminiai principai, kaip reikėtų apsisaugoti nuo gripo? Ar kalbos apie apsisaugojimą tėra teorinės?

– Jos įgyvendinamos ir praktikoje. Pirmiausia reikėtų vengti sąlyčio, kontakto su sergančiais asmenimis. Taip pat tinkamai ir dažnai plauti rankas. Pastebėta, kad dalis žmonių užsikrečia tiesiog perbraukę ranka, pirštais, pavyzdžiui, stalo paviršių ar kitą išorinių daiktų paviršių, ant kurių neseniai buvo nusičiaudėjęs ar nusikosėjęs ligonis. Jei žmogus pasitaiso akinius arba su pirštais paliečia nosies landą, to užtenka, kad jis užsikrėstų.

Taip pat reikėtų vengti masinių susibūrimo vietų, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį, burną. Labai svarbu gerai vėdinti patalpas. Galima nešioti marlinius respiratorius. Tai taip pat labai apsaugo, pavyzdžiui, važiuojant autobusu, troleibusu, kai kvėpuoja daug žmonių ir nežinai, kuris iš jų gali būti sergantis.