Kiekvienam iš mūsų kuo puikiauisiai pažįstama situacija, kai, atrodytų, nei iš šio, nei iš to ant kūno atsiranda nepageidaujamų „puošmenų“ – mėlynių. Tada jau mums ne taip ir svarbu, iš kur jos – ar susitrenkėme kur nors netyčia, ar tiksliai žinome priežastį. Faktas lieka faktu: šis reiškinys sukelia mums tam tikrų nepatogumų (pradedant nuo neestetinės išvaizdos ir baigiant nemaloniais bei skausmingais pojūčiais).

Kaip teigia gydytojai, paprastai mėlynė turėtų visiškai išnykti per keletą savaičių. Tereikia tik truputėlio kantrybės, ir viskas bus taip, kaip anksčiau. Tačiau iki tol tenka taikstytis su problema ir ją kentėti. O gal vis dėlto nebūtina? Gal mėlynių galima greitai atsikratyti?

Pati geriausia ir turbūt praktiškai kiekviena žinoma ir prieinama priemonė yra šaltis. Šalti kompresai (itin tiks paprastas paketėlis su ledu) sutraukia kraujagysles ir mažina patinimą, tad mėlynė arba hematoma būna mažesnė. Dėti kompresą galima visą parą, tačiau keisti jį reikia kas 15 minučių. Net nemėginkite po tokios procedūros šildyti skaudamos vietos, nes skausmas taps tik dar stipresnis.

Artėja vasara. Jeigu važinėjate į sodą, prie sumuštos vietos galėsite pridėti sutrintų medetkų žiedų arba šaltą koncentruoto jų antpilo kompresą. Galima panaudoti ir šviežius kopūstų lapus: pamaigykite juos, kad išsiskirtų sultys, pašalinkite storą gyslą ir pridėkite prie skaudamos vietos. Išdžiūvęs lapas keičiamas šviežiu.

Viena iš geriausių mėlynių gydymo priemonių – didžiažiedžių tūbių žiedai. Pašalinami taurėlapiai, padengti kietais plaukeliais, žiedas dedamas vidine puse ant sutrenktos vietos. Išdžiūvę žiedai pakeičiami šviežiais. Po tokio gydymo mėlynių paprastai neatsiranda, o senos išnyksta per 6–8 valandas. Jeigu nėra tūbių, naudojami varnalėšų lapai: jie sumaigomi ir pridedami viršutine puse. Lygiai taip pat daroma ir su šalpusnių lapais.

Kitą dieną po sutrenkimo šaldomosios procedūros keičiamos šiltais kompresais. Pačius žaliausius kopūstų lapus pašildykite karštame vandenyje, pakočiokite juos ir pridėkite prie skaudamos vietos. Kompresas keičiamas kas dvi valandas. Lygiai taip pat daroma ir su kaulažolėm: trys arba keturi švieži lapai užpilami stikline verdančio vandens, palaikoma 10 minučių, nukošiama ir naudojama kompresams.

Galima daryti kompresus ir voneles iš gailių lapų ir šakelių. Jie ne tik skatina mėlynių nykimą, tačiau taip pat pasižymi ir nuskausminamuoju poveikiu.

Atsikratyti mėlynių padeda šildyklė, pašildyto smėlio maišelis ir parafino vonelės.

Vaistinėse galima įsigyti tepalų su mėlynių, medetkų, levandų ir gailių ekstraktais (jais odą tepti reikia kas 15–20 minučių). Naudinga pasidaryti ir šių augalų trauktinių.

Gėlavandenių pinčių milteliai nuo seno naudojami mėlynių gydymui. Jie atskiedžiami vandeniu santykiu 2:1, gauta masė pridedama prie pažeistos vietos, perrišama ir paliekama nakčiai. Ryte kompresas pakeičiamas. Ši priemonė tinka ir jautriai, švelniai veido odai.

Burokėlių ir medaus kompresas. Medus pasižymi baktericidinėmis savybėmis ir padeda greičiau atsikratyti mėlynių. Jeigu norite, kad poveikis būtų dar geresnis, padarykite tokį mišinį: sutarkuokite burokėlius, išspauskite sultis ir įdėkite valgomąjį šaukštą medaus. Užtepkite jo ant mėlynės ir apibintuokite. Laikykite dvi tris valandas. Procedūrą kartokite kasdien tol, kol hematoma išnyks visiškai.

Degtinės kompresas. Suvilgykite degtinėje gabaliuką marlės ir pridėkite ją prie skaudamos vietos. Ant viršaus uždėkite polietileno, kad sukurtumėte šiltnamio efektą. Geriausia tai daryti prieš naktį. Medikai tokį kompresą rekomenduoja daryti ne iš karto, o antrą arba trečią savaitę.

Įvyniojimai su actu ir medumi. Įvyniojimai su actu – labai populiari ir veiksminga priemonė nuo mėlynių. Sumaišykite pusę litro obuolių acto su 3 valgomaisiais šaukštais druskos. Tą patį indą su actu įkelkite į karštą vandenį, pakaitinkite, įlašinkite 4–5 lašus jodo. Suvilgykite šiame tirpale marlę arba bintą ir padėkite ant pažeistos vietos. Užfiksuokite plėvele arba tankiu audiniu.

Kartieji pelynai padeda greitai įveikti ant kūno ir veido esančias mėlynes. Kompresams naudojama šviežia smulkinta karčiųjų pelynų žolė. Jie dedami prie sumuštos vietos ir apibintuojami. Vienintelis trūkumas tik tas, kad kompresus reikia dažnai keisti, neleisti, kad žolė ant kūno išdžiūtų. Tvarstį galima periodiškai suvilgyti vaneniu. Jeigu sutrenkimas labai stiprus, pelynai dedami storu sluoksniu. Jį būtina keisti, kai žolė išdžiūsta. Jeigu į kompresą įdėsite ir medaus, poveikis bus dar geresnis.