- Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasarį besiskundžiančius silpnumu ir žvalumo trūkumu žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina išeiti į gamtą ir panaudoti jos jau dabar teikiamas dovanas sveikatai gerinti. „Visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienė skatina virškinimą, kasos, kepenų darbą. Ypač daug kalio yra kiaulpienių šaknyse. Dilgelėse yra daug geležies. Garšva turi daug vitamino C“, – sako J. Balvočiūtė.
Ji ragina eiti į gryną orą: į parkus, miškus, paupius, pasidžiaugti pavasariu, žolėmis, stengtis juos pažinti. „Taip iškart pakelsime nuotaiką, daug deguonies prisikvėpuosim, būsim tikrai žvalūs. Daug kur miškuose, kirtimuose yra eglių ir pušų šakų. Pasiimkime viršūnėlę, parsineškime namo ir iš jų pasidarykime vonią, gausim tikrai daug vitaminų, nuovargiui šalinti tokia vonia bus labai gerai“, – tvirtina žolininkė.
– Minėjote keletą augalų, kurie yra vaistiniai, kurie jau dabar žydi. Kartais žmonės sugalvoja, kad nori atsisakyti chemijos ir ima patys gydytis vaistažolėmis. Tačiau žmogus to niekada nedarė, tik pasiskaitė knygų su vaistažolių fotografijomis. Ar tokia praktika yra galima?
– Reikėtų stengtis žmones supažindinti su augalais, pradedant nuo mokyklos. Dabar gamtoje jau galima prisirinkti ir dilgėlių, ir garšvų, kiaulpienių lapelių ir kitokių augaliukų, kuriuos pažįstame, kurie nėra nuodingi. Tokių dalykų gali atsitikti, kad mes surizikuosime nuskinti nežinomą augalą. Visa laimė, kad jų tokių nuodingų aplinkui nelabai yra. Bet visada žmogus turi atsargiai naudoti tuos augalus. Manau, kad augalų pažinimą reikia propaguoti ir skatinti žmones pačius norėti vaistažoles pažinti. Bet žinau, ką reiškia, kai pažiūri į knygą, o po to atradęs augalą galvoji, ar čia tikrai tas. Visada reikia specialisto patvirtinimo. Pavyzdžiui, nueini į botanikos sodą ir gali pasitikslinti.
– Paminėjote dilgėles, garšvas ir kiaulpienes. Papasakokite, kokie čia yra vitaminų klodai?
– Kiek vienas augalas turi begales organinių junginių ir mineralinių medžiagų. Pirmiausia, visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienė skatina virškinimą, kasos, kepenų darbą. Bet ji dar turi ir daug kalio, jis yra labai gerai širdžiai. Ypač daug kalio yra kiaulpienių šaknyse. Dilgelėse yra daug geležies, kuri yra gerai organizmo pasisavinama ir iškart gydoma mažakraujystė. Garšva jau yra įprastas vegetarų vaistas. Ji turi daug vitamino C.
– Ar yra kažkokie augalų deriniai, kurie mus negerai paveiktų ir gal geriau jų nemaišyti tarpusavyje?
– Kiekvienas augalas, kaip atskiras, mums nėra pavojingi. Bet kiekvienas turime pagalvoti, kaip mūsų organizmas priims, ar nesudirginsime skrandžio, ar gerai sukramtysime. Mūsų skrandis yra jautrus, todėl pabandyti reikia po truputį: ar galės suvirškinti, ar ne per kietas augalas, gal geriau daryti iš jo sultis. Ir svarbu neperdozuoti, nes tai gali sukelti vėmimą. Salotoms naudojamus augalus galima maišyti su įprastinėmis salotomis. Reikia labai atsižvelgti į savo organizmą ir po truputį pradėti vartoti.
Jeigu mes vartosime visus stiebinius augalus, pavyzdžiui, krapus, garšvą, jei sudėsim daug vienos rūšies augalų, jie gali labai varyti skysčius.
– Kokios yra vaistažolių vartojimo taisyklės? Jūs pasakėte, kad pirmiausia turi būti saikas.
– Nėra nė vienos taisyklės be išimties. Virškinimo sistemai skirtos vaistažolės yra vartojamos prieš valgį. O kosulio ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti skirtos vaistažolės paprastai vartojamos po valgio. Bet, pavyzdžiui, jei žmogaus skrandis sudirgintas, jam padidėjęs rūgštingumas, tai paprastai asmeniniame recepte parašau, kad žmogus dalį išgertų prieš valgį, dalį po valgio. Visada reikia įvertinti savo situaciją. Ir visada pradėti nuo mažų dozių.
– Ar gali pasibaigti vaistažolių galiojimo laikas?
– Medetkų galiojimo laikas baigiasi, jos jau nebe tokios ryškio, kaip būna surinktos rudenį. Nors ten dar yra medžiagų, kurio veikia mūsų širdį. Taip pat yra ir su melisa, kuri galioja metus laiko. Ji bus praradusi vieną iš vertingiausių komponentų – eterinį aliejų. Kitos medžiagos – mineralinės medžiagos, vitaminai – jie dar tebebus, tad išmesti nereikia. Dauguma žolelių galioja dvejus metus. Ilgiausiai laikosi šaknys: varnalėšų, cikorijos, kiaulpienės. Jei jos rinktos pernai, užpernai, nesupelijusios, nesudrėkusios, neišgraužtos vabalų, tai tikrai galima vartoti. O šiaip senų vaistažolių neišmeskim, pasidarykime iš jų nors vonią, pasidarykime mišinuką galvai plauti.
– Ar mūsų tautiečiai domisi žolėmis? Ar mėgsta jų arbatas? Ar mėgsta sveikatą gerinti būtent gamtos dovanomis?
– Tikrai domisi. Atrodo, pagausėjo ir pačių žolininkų. Domėjimasis visada buvo, tik gal daugeliui žmonių jis buvo tik širdy ir mintyse, o nebuvo pasitikėjimo, kad turi pritarimo iš kitų žmonių. Pasitikėjimas žolėmis grįžta ir domėjimasis jomis didėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tėvai sukluskite: vyksta pirmosios pagalbos vaikui mokymai
Vasarą dvigubai padaugėja vaikų traumų. Specialistai sako, kad dalis tėvų vis dar nemoka suteikti elementarios pirmosios pagalbos ir piktnaudžiauja kviesdami greitąją. ...
-
Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai vadovaus M. Juodakys6
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) direktoriaus pareigas nuo birželio 6 d. pradės eiti Mantas Juodakys. Jis pakeis laikinai VTPT direktoriaus funkcijas vykdžiusį direktoriaus pavaduotoją personalui ir administracinei veiklai Vitalijų &Scar...
-
SAM plės psichologinių paslaugų tinklą: siūlys daugiau įvairių specialistų paslaugų
Greitu metu Lietuvos savivaldybėse atsiras daugiau psichologinės ir emocinės pagalbos priemonių, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Edgaro Diržiaus, pokyčiai vykdomi kompleksiškai, plečiant p...
-
A. Dulkys Pasaulio sveikatos asamblėjoje paragino į PSO veiklą įtraukti Taivaną24
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dalyvaudamas Ženevoje vykstančioje 77‑ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) stebėtojo teisėmis pakviesti dalyvauti Taivaną, taip praturtinant gerąją pandemij...
-
Ant žarijų kepta marinuota mėsa gali būti sveika?1
Grilio sezonu daugelis nepraleidžia progos pasimėgauti ant žarijų keptais patiekalais, ieško naujų skonio derinių, išbando įvairius marinatus, padažus. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas primena, kad kepant ant žarijų marinuo...
-
Kraujo donorystei pasiryžta vis daugiau klaipėdiečių1
Šiemet kraujo poreikis ženkliai išaugęs visose šalies gydymo įstaigose, o ir uostamiestyje aukojančiųjų skaičius didėja. Nuo metų pradžios kraujo paaukojo jau per 2,5 tūkst. gyventojų. Aktyviausi donorai išlieka brandūs...
-
Medikų ir pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius – prašo nepalaikyti naujų įstatymo pataisų1
Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius su prašymu nepalaikyti nesuderintų Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Be to, rašte politikams asoci...
-
Jei ateitų diena X: pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos mėnesiui7
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir i&sc...
-
Magnis būtinas ir širdžiai, ir smegenims. Kur jo gausiausia?
Kankina stresas, įtampa, silpnumas? Gali būti, kad jums trūksta magnio. Specialistų teigimu, šis mikroelementas dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių organizmo procesų – svarbūs širdies, kraujagyslių ir nervų sistemos veikl...
-
Akcijos metu – didesnės galimybės nemokamai pasitikrinti apgamus
Daugėjant odos vėžio atvejų, medikai siekia kuo plačiau paskleisti informaciją apie šią ligą ir jos prevenciją. Tam rengiama Euromelanomos akcija. Šiemet ji vyks gegužės 31 d. Trijuose miestuose tą dieną bus galima nemokamai pasitikr...