"Kauno diena" tęsia tyrimą: kas vyksta šalies aprūpinimo krauju sistemoje? Kas piktnaudžiauja šventu nacionaliniu turtu – donorų krauju: jo surinkėjai ar jiems palankūs teisės aktų kūrėjai?

Pūliniai ėmė sproginėti

Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus Virginijaus Šiaudikio ir Kauno medicinos universiteto klinikų ekonomikos direktorės Virginijos Kerienės nušalinimas nuo pareigų pusei metų, buvusio sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko sulaikymas imant kyšį, Valstybės kontrolės audito išvados apie kraujo donorystę – tai pastarojo mėnesio faktai, įrodantys, kad mūsų šalies sveikatos sistema iš tiesų yra viena korumpuočiausių sričių.

Gerai, kad pradėjo trūkinėti susitvenkę pūliniai sistemoje, apie kurios naują kardinalią reformą kalbama jau metai, bet dar beveik nieko nepadaryta. Viena reformos reikalaujančių sričių – kraujo donorystė. Tačiau labai svarbu, kad valdininkams pūlinius besivalant ir medicinos įstaigų darbuotojams besirūpinant baltų chalatų švara nenukentėtų jautriausia visuomenės sritis – ligoniai.

Kas kam meluoja?

Valstybės kontrolei paskelbus kraujo donorystės veiklos audito išvadas, kuriose konstatuotos landos pelnymuisi iš donorų kraujo, visuomenę pribloškė dar vienas faktas: Vilniaus universiteto Santariškių klinikose ir kitose Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose trūksta donorų kraujo.

Kas tai: Seimo narės Agnės Zuokienės, paraginusios neatlygintinus kraujo donorus neduoti kraujo, ar kraujo centrų, kurių pelningumui iškilo pavojus, boikoto pasekmė?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui kraujo trūkumo priežastis pavedė išsiaiškinti iki rytdienos. Tačiau Nacionalinis kraujo centras iškart puolė dievagotis, kad visiškai patenkina donorų kraujo poreikius.

"Nacionalinis kraujo centras turi sukaupęs pakankamas visų reikiamų kraujo komponentų atsargas, jas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teikia pagal sutartis. Nė viena ligoninė neišreiškė nusiskundimų dėl laiku nepateiktų kraujo komponentų ar jų kiekio", – tvirtina Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Transfuziologijos skyriaus vedėja Irena Šaltenienė vakar kalbėjo diplomatiškai.

"Šaldytuvai, kuriuose laikome kraujo komponentus, nėra tušti, bet privalome turėti ir atsargų", – taip apie situaciją kalbėjo I.Šaltenienė.

Nacionalinio kraujo centro direktorius V.Kalibatas pripažino, kad gali pasitaikyti atvejų, kai pritrūksta tam tikros grupės kraujo komponento, bet jo surandama per aštuonias valandas nuo užsakymo pateikimo.

Valstybės kontrolė palanki

Debesys virš kraujo donorystės centrų susitvenkė, šia veikla pagaliau susidomėjus valstybės kontrolei. Panašu, kad centrams labiau nei ligonių sveikata, kurią neretai sugrąžinti padeda tik donorų kraujas, rūpi kraujo verslas.

"Valstybės kontrolės išvadose nėra nustatyta, kad viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos teisės aktus ar padaręs žalą valstybei. Nuo 2004 m. centro veiklą valstybinės institucijos tikrino daugiau nei 40 kartų. Pažeidimų nebuvo nustatyta", – išdidžiai skelbiama Nacionalinio kraujo centro pranešimuose.

"Valstybės kontrolierių išvados vėluoja mažiausiai kelerius metus ir yra paviršutinės. Kontrolieriai tik vienos akies krašteliu ryžosi pažvelgti į tai, kas kraujo verslą išmanančiam žmogui buvo seniai žinoma", – tvirtina UAB "Kraujo donorystės centras" direktorius Artūras Jonas Venslauskas.

Tai, kad kraujo centrai, kurių veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, išveža iš Lietuvos kraujo plazmos, atskirtos nuo kitų kraujo komponentų, perteklių – joks nusikaltimas.

"Nacionalinis kraujo centras visais plazmos išvežimo atvejais gavo Sveikatos apsaugos ministerijos leidimus ir visais atvejais iš išvežtos perdirbti plazmos buvo parvežtas ir Lietuvos ligoniams išduotas bent vienas kraujo preparatas", – sako V.Kalibatas ir jaučiasi teisus.

Tačiau iš kraujo plazmos gaminamas toli gražu ne vienas preparatas. Valstybės kontrolė konstatavo: išvežama du trečdaliai iš donorų surinktos ir gydyti nepanaudotos kraujo plazmos, bet kai kurių medikamentų, kurie gaunami iš užsienyje perdirbtos plazmos, vis dėlto šalyje trūksta. Valstybė juos perka iš kitų šalių. Kai kurių perdirbtų produktų įvežama gerokai per daug, jie lieka nepanaudoti.

Įmonės lietuviams nereikėjo

Lietuvos ligonių poreikiams tenkinti reikia, kad kasdien kraujo duotų apie 400 donorų. Tačiau kraujo plazmos nuo surinkto kiekio lieka. Yra tik dvi galimybės – ją išpilti arba perdirbti į kraujo preraratus.

"Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad trečdalis mano dovanoto kraujo gali būti išpilta arba kažkas jį parduoda ir pinigus pasiima sau", – stebėjosi kraujo donorė Ramutė Jurėnienė.

Iki 2004 m. visą Lietuvos kraujo donorystės įstaigose nepanaudotą šviežiai užšaldytą plazmą priimdavo Nacionalinis kraujo centras (iki 2004 m. vadinosi Vilniaus kraujo centras). Jis plazmą perdirbdavo į baltymą – albuminą. Kitos likusios plazmos dalys buvo tiesiog sunaikinamos.

Nuo 2005 m. klinikiniams tikslams nepanaudotą plazmą Nacionalinis kraujo centras veža perdirbti į užsienį, nes Lietuva su sovietinių laikų įranga nebeatitiko Europos Sąjungos reikalavimų.

"Jau pirmąją mano vadovavimo Vilniaus kraujo centrui dieną apsilankė investuotojai iš Italijos, siūlę steigti plazmos perdirbimo įmonę. Vėliau savo investicijas siūlė amerikiečiai, kitų šalių atstovai. Tačiau kraujo verslu besidomintiems žmonėms to nereikėjo. Jiems parankiau plazmą išvežti ir iš to užsidirbti", – dalijosi atsiminimais mokslų daktaras Leonardas Varnas, Vilniaus kraujo centrui vadovavęs dešimtmetį iki 1999-ųjų.

L.Varno įsitikinimu, Lietuvoje įkurta kraujo plazmos perdirbimo įmonė žaliavą būtų rinkusi iš kaimyninių Baltijos šalių, Baltarusijos ir Kaliningrado srities.

Siekė vienodų sąlygų

Kraujo donorystės centro direktorius A.J.Venslauskas apie valstybei brangiai kainuojantį plazmos perdirbimą užsienyje teigia kalbėjęs ne vienus metus. Keitėsi Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai ir klerkai, tačiau tik ne padėtis. Kraujo donorystės centrui nepavyko pasiekti, kad bent būtų sudarytos visiems vienodos normalios sąlygos išvežti plazmą į užsienį ir iš ten parvežti iš jos pagamintus medikamentus.

A.J.Venslauskas tvirtina: kraujo plazmos, iš kurios gaminami įvairūs medikamentai, išvežimo į užsienį tvarka per pastaruosius penkerius metus keitėsi tris kartus. 2005 m. plazmą į užsienį pradėjęs vežti Nacionalinis kraujo centras už tai gaudavo didelius pinigus, o parvežtus produktus turėdavo pateikti Lietuvos gydymo įstaigoms. Tačiau iki šiol ne visi produktai parvežti.

Nacionalinis kraujo centras teisinasi: dėl to kalti kiti, laiku nevykdantys visų galimų pagaminti vaistinių preparatų registracijos.

Pardavė du kartus

Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu nuo 2007 m. Valstybinė ligonių kasa nebemokėjo už plazmos perdirbimą, tačiau pradėjo mokėti už į gydymo įstaigas pateiktus kraujo preparatus. A.J.Venslauskas teigia, kad Nacionalinis kraujo centras išpardavė sandėlyje laikytus produktus, kurie buvo pagaminti už plazmai frakcionuoti skirtus pinigus ir turėjo būti pateikti į gydymo įstaigas nemokamai. A.J.Venslauskas tvirtina, kad tie patys vaistai buvo parduoti du kartus.

Nacionalinis kraujo centras teigia: plazmos likučius, kurių tuo metu nereikėjo Lietuvai ir nebuvo registruojami kraujo preparatai – krešėjimo faktoriai ir imunoglobulinai, jis buvo priverstas realizuoti.

"Vadovaujantis tuo metu galiojančiais norminiais aktais, už plazmos likučius gautos lėšos buvo sugrąžintos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, dalis lėšų buvo panaudota pagal centro įstatus – kraujo komponentų, išduodamų į ligonines, saugumui užtikrinti, taip pat įrangai, reikalingai kraujo komponentams saugoti, įsigyti", – praneša Nacionalinio kraujo centro ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė. Paprašius patikslinti skaičius, klausimą ji peradresavo Sveikatos apsaugos ministerijai.

A.J.Venslauskas mano, kad tie produktai jau seniai galėjo būti parduoti kitose šalyse, bet tokiu atveju Nacionalinis kraujo centras turėtų grąžinti pinigus, kurie buvo išleisti plazmai išvežti. Tai numato įstatymas.

"Yra visi skaičiai, bet kažkodėl niekas nesuskaičiuoja. Vien iš to, ką matome viešai skelbiamuose dokumentuose, akivaizdu, kad per trejus metus taip dingo 15–25 mln. litų", – toliau šokiruoja A.J.Venslauskas.

Prie verslo neprileido

Lietuvoje nebesurenkant kraujo plazmos, vien Šiaulių ligoninės kraujo centras dėl to turėjo sunaikinti kelis šimtus litrų plazmos. Kraujo donorystės centras, pasakoja A.J.Venslauskas, prarado gyvybiškai svarbią pajamų dalį. Nacionaliniam donorystės centrui Sveikatos apsaugos ministerija leido vežti plazmą perdirbti į užsienį, o Kraujo donorystės centrui – ne.

"Paprasčiausiai valstybė nedavė šiam tikslui pinigų. Susikaupė kone dešimt tonų plazmos, jos nebebuvo kur dėti. Galų gale ministerija sutiko už ją sumokėti ir numatė galimybę ją išvežti į užsienį frakcionuoti, tačiau leidimą išdavė pavėluotai, ir tai tapo pretekstu toliau blokuoti apmokėjimą už plazmą ir dėl to neskirti lėšų apmokėti už išfrakcionuotus kraujo preparatus, jeigu jie būtų parvežti į Lietuvą ir atiduoti į gydymo įstaigas", – pasakoja Kraujo donorystės centro direktorius.

Netrukus Sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo, kad Kraujo donorystės centras grąžintų 600 tūkst. litų pagal tvarką, numatytą parduodamai plazmai.

"Tuo dar kartą patvirtinta, kad nebus leista parvežti į Lietuvą jokių preparatų ir kad tik Nacionalinis kraujo centras turi tokią išimtinę teisę", – įsitikinęs A.J.Venslauskas.

Bendrovė tikėjosi pasirašyti taikos sutartį ir susitarti gražiuoju, tačiau teisme Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui netikėtai pakeitus poziciją pralaimėjo pirmosios instancijos teismo procesą. Tačiau nuosprendis jau apskųstas.

"Iš tos plazmos buvo pagaminti vaistai, kuriuos išdalijome ligoninėms, tačiau lėšų užteko tik nedideliam kiekiui vaistų. Už išvežtą frakcionuoti plazmą valstybė mums turėtų sumokėti daugiau kaip milijoną litų, papildomai skirti lėšų už ligoninėms pateiktus kraujo preparatus, tačiau valstybė mieliau skiria lėšų užsienio kompanijoms ir tuos pačius preparatus įsigyja iš jų. Mes vis bandėme tartis gražiuoju, tačiau dabar esame priversti to milijono prašyti per teismus", – kalbėjo Kraujo donorystės centro direktorius.

Ministerija laimino vilniečius

Nacionalinis kraujo centras dar 2003 m. pabaigoje gavo tuometinio sveikatos apsaugos ministro Konstantino Romualdo Dobrovolskio palaiminimą, kad viena pagrindinių centro veiklos sričių – plazmos eksporto ir jos perdirbimo organizavimas.

Buvo sudaryta sutartis su plazmos perdirbėjais ir numatyta, kad iš viso bus pristatyta perdirbti 40 tūkst. litrų plazmos. Sutartyje buvo nustatyta, kad albumino ir protrombino kompleksas bus gaminamas Vokietijos Raudonojo Kryžiaus gamykloje, o VIII koaguliacijos faktorius bei intraveninis imunoglobulinas – Vokietijos įmonėje "Biotest AG".

Nacionalinis kraujo centras visais plazmos išvežimo atvejais gavo Sveikatos apsaugos ministerijos leidimus.

Užsiundė tyrėjų gvardiją

Kraujo donorystės centras buvo apkaltintas, kad plazmą išvežė nelegaliai, nes neturėjo tam leidimo. A.J.Venslauskas tai pripažįsta, bet teigia, kad ministerijoje apie išvežimą buvo žinoma. Praktika, kad leidimas išduodamas nesilaikant ministro įsakymų, pavėluotai, kelioms išvežamoms partijoms iš karto galioja iki šiol. Bet dėl to Kraujo donorystės centrą pradėjo purtyti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prokurorai, kurie ėjo vienas paskui kitą, tyrė tą patį, bet jokių pažeidimų nerado.

"Įvairius raštus, trukdančius išvežti kraujo plazmą ir padėjusius inicijuoti vykstantį STT tyrimą, prieš mus rašė buvęs laikinasis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Mindaugas Būta, o pašalintas iš šios tarnybos iš karto tapo Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktoriumi", – piktinasi A.J.Venslauskas.

Šiuo metu tyrimai lyg ir baigti, Kraujo donorystės centras galėtų pradėti eksportuoti plazmą jos preparatų gamybai, bet nuo sausio vėl pasikeitė tvarka. Valstybė nei už išvežimą ir preparatų pagaminimą, nei už jų pardavimą nebemokės. Plazmą galima vežti ir pilti bet kur.

Kritikuoja ir konkursus

Kraujo donorystės centro direktorius sako, kad viešai pasirodžiusi Valstybės kontrolės išvada – tik žiedeliai.

"Su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais mačiau nesuderintą išvadų variantą. Paskaičius plaukai piestu stojosi. Kaip galima nevogti, jei pačios ministerijos viskas slepiama", – priėjo išvadą A.J.Venslauskas.

Jo nuomone, pirkti iš plazmos gaminamus preparatus užsienyje nėra pigiau, nei gaminti iš savo plazmos.

"Jie apskaičiavo, kiek iš vieno litro plazmos išeina, pavyzdžiui, albumino, iš kito litro – kito preparato ir taip toliau. Bet visi tie produktai gaunami iš to paties vieno litro", – skaičiavo A.J.Venslauskas, manantis, kad remtasi Nacionalinio kraujo centro kontraktu su frakcionuotoju, o jame realios preparatų išeigos sumažintos beveik perpus.

A.J.Venslauskas teigia, kad pirmą kartą per daugelį metų Kraujo donorystės centrui ir Nacionaliniam kraujo centrui pagaliau suteiktos panašios sąlygos. Prie to prisidėjo buvęs sveikatos apsaugos viceministras A.Skikas. Bet, A.J.Venslausko teigimu, iškart po tai paskelbusio posėdžio pareigūnai A.Skiką sulaikė dėl kyšio paėmimo, kurį davė ne kas kitas, o Nacionalinio kraujo centro direktorius V.Kalibatas.

Nuo šiol gydymo įstaigos turi skelbti kraujo komponentų tiekėjo konkursą

"Ministras nustatė kainą, kuria turi būti pardavinėjamas kraujas, tad bendrovės turės konkuruoti kitomis priemonėmis, kurios taip pat gali būti ne itin skaidrios. Šių metų pradžioje kraujo centrai buvo susitarę, kad kraujo komponentais gydymo įstaigas aprūpins teritoriniu principu, tas, kurios yra arčiausiai. Atleidus iš pareigų viceministrą A.Skiką, jau po poros dienų Nacionalinio kraujo centro direktorius pamiršo šį susitarimą ir panūdo aprūpinti Kauno klinikas bei kitas Kauno apskrityje esančias gydymo įstaigas", – kolega piktinasi A.J.Venslauskas.

Buvo pasirašę krauju

Daug kas prisimena, kaip Vilniaus kraujo centrui vadovavęs Leonardas Varnas savo karjerą tuomet baigė skandalingai. Jis išgarsėjo visoje Lietuvoje ir buvo apšauktas bepročiu, kai su keliais kolegomis krauju pasirašė ant protesto prieš korumpuotą donorystės politiką Lietuvoje. Situaciją, nesikeičiančią iki šiol, L.Varnas sulygina su pavyzdžiu žemdirbystėje, kai vienas ūkininkas bulves užaugina, o kitas parduoda ir pasiima sau visus pinigus. "Reikia griežtai atskirti kraujo donorystę ir kraujo preparatų gamybą. Ši sritis negali būti komercionalizuota, atiduota į privačias rankas", – įsitikinęs L.Varnas. Jis pamena, kai skandalas dėl plazmos perdirbimo tarptautiniu mastu kilo dar 1993 m. Dėl sumaišytų žaliavų buvo sustabdytas plazmos surinkimas visoje Europoje. "Lietuviai, įklimpę į kontraktą su plazmos perdirbimo įmone Vokietijoje, neatlaikė spaudimo, o gal ir neturėjo interesų grąžinti plazmos preparatus į Lietuvą", – užkulisius aiškino L.Varnas. Anot jo, iki šių dienų pavojingiausia tai, kad kraujo centrai tapo pelno siekiančiomis bendrovėmis. Tai patvirtina dar vienas faktas: nepaisant plazmos pertekliaus, kai kurie donorystės centrai kviečia kraujo donorus duoti būtent plazmos. "Šiuo metu yra didžiulis plazmos poreikis, todėl nuoširdžiai kviečiame tapti plazmos donorais. Iš kraujo paimama tik plazma, o kiti kraujo komponentai grąžinami atgal į organizmą", – aiškinama Kraujo donorystės centro Klaipėdos mobiliojo punkto kvietime atlygintinai arba neatlygintinai tapti plazmos donorais. Kiek galima uždirbti, punkto atstovė telefonu neatsakė, patarė ateiti į punktą ir išsiaiškinti.

Planai

"Šiandien nėra jokios tvarkos, kur plazma panaudojama, kodėl ji išvežama į užsienį, kas turi būti iš jos perdirbama, kiek preparatų sugrąžinama į Lietuvą, kaip už juos užmokama. Kol nėra reglamentuoti šie veiksmai, atsiranda piktnaudžiavimo atvejų", – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas.

"Bus nustatyta aiški leidimų tvarka, kraujo centrai privalės atsiskaityti, kiek jie išvežė plazmos ir kaip panaudoti lėšas, gautas už jos preparatus", – žada sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Kraujas

Konservuotas kraujas – iš donoro paimtas ir su specialiu konservantu sumaišytas visas donoro kraujas. Kraujo komponentai – eritrocitai, trombocitai, šviežiai šaldyta plazma. Kraujo preparatai – iš plazmos pagaminti vaistiniai preparatai: albuminas, krešėjimo faktoriai ir kiti.