Medikai įspėja, jog Lietuvoje didėja susirgimų inkstų ligomis skaičius. Remiantis statistiniais duomenimis, problemų su inkstais turi kas dešimtas žmogus pasaulyje, o Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 350 naujų susirgimų. Gydytojai inkstų ligas vadina „tiksinčia bomba“, kadangi širdies ar virškinimo sutrikimus pajuntame iš karto, o inkstų – pastebime tik ligai progresavus. Žmonės linkę žaisti su likimu ir savo sveikata, manydami, kad ligos „kulka“ kliudys ne jį, o kitą ir profilaktiškai nesitikrina.

Išprovokuoja infekcijos ir dietos

Nors įprasta manyti, kad inkstų ligos pasibeldžia tik į genetinį paveldą turinčių, rūkančių, nutukusių ir vyresnių žmonių duris, tačiau praktika rodo, jog inkstų ligos neaplenkia visų, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvensenos įpročių. Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės, istorijos apie medikų bandymus gelbėti ant plauko kabančias gyvybes, kuriems po nekalto gripo ar anginos nustatomas inkstų nepakankamumas – vis dažnesnės.

„Inkstų funkcijos sutrikimą gali lemti širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas arterinis kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, lėtinės infekcinės ligos. Pagrindinė infekcinių ligų priežastis – mikrobinė flora. Pačios pavojingiausios yra chlamidijos, mikoplazmos, ureaplazmos, trichomonos ir gonokokai. Infekcijos sukėlėjai, prasiskverbę į inkstų kraujagysles, dažniausiai sukelia uždegiminį procesą tada, kai nusilpsta imunitetas“, – pasakoja laboratorinės medicinos gydytoja D. Babenskienė.

Medikų teigimu, inkstų funkciją vis dažniau sutrikdo išpopuliarėjusios baltymų dietos. „Didelis baltymų kiekis sutrikdo inkstų funkciją, todėl sportuojantys ir baltymų dietos besilaikantys jaunuoliai tai pajunta. Sutrikus inkstų funkcijai, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, todėl net ir jauni žmonės tampa apatiški, jaučia nuovargį, sutrinka darbingumas. Labai patarčiau sportuojantiems sekti inkstų funkcijos rodiklius“, - pataria gydytoja.

Inkstuose kaupiasi ne tik akmenys

Sutrikusi inkstų veikla išprovokuoja pokyčius visame organizme. Inkstai negebėdami iš organizmo pašalinti kenksmingų medžiagų ima jų perteklių kaupti viduje. Dėl nepakankamos inkstų veiklos vystosi mažakraujystė, dažnai kenčia širdis ir kraujagyslės, didėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu bei inkstų ir šlapimo takų akmenlige.

Gydytojos D. Babenskienės teigimu, inkstų ir šlapimo takų akmenligė yra viena dažniausių ir ūmiausių ligų, dėl kurios kreipiamasi į ligoninių skubios pagalbos skyrius. Skaičiuojama, kad net 400 tūkst. žmonių Lietuvoje gali turėti mažesnius ar didesnius akmenų darinius. „Dažniausiai akmenligė užklumpa netikėtai ir ją lydi šlapimtakiuose susidariusių akmenų keliami itin nemalonūs spazminiai skausmai šone, pilve ar apatinėje nugaros dalyje. Nemažai pacientų atvirauja, kad šių skausmų intensyvumas gali būti palygintas tik su gimdymo ar lūžtančių kaulų skausmu. Pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis, skausmingas ir dažnas šlapinimasis seka iš paskos, nė kiek nepalengvindamas ligonio savijautos. Ligonio agonija gali tęstis nuo kelių minučių iki keleto dienų, taip pat neatmetama galimybė, kad net ir po gydymo kurso, neretai ir chirurginės operacijos, inkstų akmenys susiformuos iš naujo“, - aiškina gydytoja.

Vienintelė viltis – inksto persodinimas

Atsiradus inkstų nepakankamumui, apsilankymai ligoninėje ir dializės tampa varginančia kasdienybe. Vienintelė viltis - laimė gauti dovanojamą sveiko donoro organą ir sėkmingas inksto persodinimas, tačiau net ir tai nėra užtikrintas pergalės garantas.

Belaukiant tinkamo donoro į gyvenimą kabintis padeda dializė – sudėtinga, sunkiai ištveriama ir daug jėgų atimanti dirbtinė kraujo valymo procedūra. Ji leidžia ligoniams išgyventi su savo inkstais, tačiau ilgainiui sukelia kraujagyslių kalkėjimą, su širdimi ir kaulais susijusias problemas. Transplantacijos rezultatų taip pat niekas negali numatyti – vienų imuninė sistema svetimkūnį itin intensyviai atmetinėja, kiti su persodintu organu išgyvena daugybę metų. Vis tik ir po inksto persodinimo pacientas tampa priklausomas nuo imunosupresninių medikamentų, kurie sukelia daugybę pašalinių poveikių: didėja susirgimas infekcinėmis ligomis, sutrinka žaizdų gijimas, išauga onkologinių susirgimų rizka, pažeidžiama virškinimo sistema.

Reikia tikrintis kasmet

Patekus į užburtą ligų ratą sunku iš jo ištrūkti, todėl reikėtų užbėgti įvykiams už akių ir sveikata susirūpinti, kol esame sveiki. „Profilaktiniai tyrimai padeda anksti išaiškinti inkstų funkcijos nepakankamumą, kai dar galima sulėtinti ligos progresavimą ir atitolinti dializę ar transplantaciją. Inkstų funkcijai įvertinti pakanka kelių laboratorinių tyrimų. Klastingas ligas padeda aptikti kraujyje esančių medžiagų (lipidų, hormonų, baltymų, fermentų ir kt.) tyrimai. Iš jų pokyčių galima nustatyti, ar organai gerai veikia, ar žmogus net ir gerai jausdamasis – serga“, – akcentuoja gydytoja D. Babenskienė.

Įsitikinti, ar negresia klastingos inkstų ligos galima atlikus šlapimo ir keletą kraujo tyrimų. Gliukozės ir baltymų kiekis šlapime parodo inkstų pažeidimo laipsnį – kuo daugiau randama, tuo didesnė inkstų nepakankamumo rizika. Stebint kreatino (CREA) ir šlapalo koncentracijų pakitimus kraujyje, nustatomi medžiagų apykaitos sutrikimai, padedantys „pagauti“ ligą pradinėje stadijoje. Pakitę albumino (ALB), kalcio (CA), kalio (K), fosforo (P) ir šlapimo nuosėdų duomenys signalizuoja organizmo vidinės terpės disbalansą, akmenų formavimąsi ir bakterinių darinių atsiradimo tikimybę.

Pasitikrinti inkstus būtina jeigu:

• Jaučiate dieglius, skausmą šone
• Pastebite kraują šlapime
• Vargina dažnas ir skausmingas šlapinimasis
• Dažnai pykina, vemiate, kamuoja pilvo pūtimas
• Krečia šaltas prakaitas, karščiavimas
• Laikotės baltymų dietos
• Vartojate daug vaistų, ypač analgetikų

Rizikos veiksniai susirgti inkstų ir šlapimo takų akmenlige:

• Šeimos narių ar giminių tarpe buvo sergančiųjų inkstų akmenlige
• Vartojate nedaug skysčių
• Mėgstate saldžius ir sūrius patiekalus, vartojate daug baltymų
• Kamuoja antsvoris ar nutukimas
• Esate vyresnio amžiaus vyras