Aštuonmetis žino visas pasaulio šalis, jų sostines ir vėliavas, bet nemoka apsiauti batų. Maža mergaitė domisi ne lėlėmis, o skrydžiais į kosmosą. Tokie yra autizmo liga sergantys vaikai, kuriuos ugdant galima užauginti genijus.

Ugdomi būsimieji einšteinai?

Iki šiol neaišku, dėl kokių priežasčių kuriuo nors vaiko augimo laikotarpiu mažylis pradeda atsiriboti nuo aplinkos, nustoja bendrauti, dėl ko sparčiai menksta jo kalbos, socialiniai įgūdžiai, auga agresyvumas, nerimastingumas.

Iš pirmo žvilgsnio tokie vaikai atrodo kaip ir kiti jų bendraamžiai: žaidžia kompiuteriu, piešia, tapo, lanksto, mankštinasi, dainuoja, tačiau greitai supranti, kad jie – kitokie. Tas kitoniškumas pasireiškia įvairiomis formomis. Kartais jos iš tiesų įspūdingos. Net pribloškiamos.

Štai Kauno vaikų abilitacijos centro ugdytinis aštuonmetis Simonas apstulbina kiekvieną suaugusįjį savo geografijos žiniomis. Berniukas, žiūrėdamas į didžiulį pasaulio žemėlapį, gali pasakyti bet kurios šalies sostinės pavadinimą ir parodyti jos vėliavą.

Antrokė Ieva geba neklysdama vardyti kelio ženklus, rodydama juos piešiniuose ar gatvėje, o aštuonmetis Tomas, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, savarankiškai išmoko daugybę angliškų frazių ir terminų, kuriuos žeria kaip žirnius šios kalbos nesuprantantiems draugams.

Galbūt šiame dvidešimt metų veikiančiame abilitacijos centre ugdomi būsimieji einšteinai ir niutonai, kurie, kaip dabar pripažįstama, irgi buvo autistai?

Mokosi priimtinų normų

Vis dėlto autizmo paliestų vaikų tėvai svajoja ne apie savo ypatingų atžalų pasaulinę šlovę, o apie elementarią jų socializaciją.

Kauno vaikų abilitacijos centro direktorės pavaduotoja ugdymui Raimonda Juknevičienė patyrė, kad dažnas vaikas, atvežtas į centrą, nemoka pats apsiauti batų, apsivilkti, pavalgyti, nenori bendrauti, jaučiasi nesaugus, akimirksniu susierzina, nekalba. Centro specialistų pastangomis pamažu tokia vaikų būklė, jų elgesys įgauna priimtinas visuomenei formas.

„Bendravimo įgūdžių mūsų ugdytiniai gauna bendraudami su sveikais vaikais. Mes draugaujame su Marijampolės darželio-mokyklos ir Jonučių vidurinės mokyklos auklėtiniais: lankomės vieni pas kitus, organizuojame bendrus renginius. Pastarosios mokyklos moksleiviai, mugėje pardavę pačių pagamintus atvirukus, nupirko dovanų mūsų centro vaikams. Žinoma, svarbiausia – ne dovanos, o bendravimas, kas yra itin svarbu mūsų ugdytiniams“, – įsitikinusi R.Juknevičienė.

Šiek tiek kitokie

„Autizmo paliestieji pasižymi ypatingu pedantizmu: jei padėjo tašką ne toje sakinio vietoje – tuoj pat suplėšo sąsiuvinį. Kartu tokie vaikai moko suaugusius žmones tvarkos: jei ras rankinę padėtą neįprastoje vietoje, ją būtinai iškraustys“, – kitokių vaikų bruožus vardija centre dirbanti gydytoja Daiva Sasnauskienė.

Ji džiaugiasi, kad ugdytiniams teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. Judėjimas, fiziniai pratimai autizmu sergantiems vaikams – labai į naudą. Protinė veikla juos veikia kiek kitaip nei sveikuosius.

„Vaikai ateina į biblioteką pasklaidyti knygučių, jas paskaityti, nes to išmoksta laisva forma vykstančiose pamokose. Tiesa, mano skaitytojų interesai dažniausiai būna siauri, labai konkretūs, nes jie dažniausiai domisi kokia nors viena, reta, tema. Pavyzdžiui, viena mergaitė domisi skrydžiais į kosmosą ir jokia kita tematika knygos jos nežavi“, – pasakojo abilitacijos centro bibliotekininkė Dalia Maciukevičienė.

Čia mokosi studentai

Autizmo sindromą ir kompleksinių sutrikimų turinčių vaikų tėvams, kurių atžalos dar nelanko abilitacijos centro, čia įkurtas kitas, konsultacinis centras „Kitoks mano pasaulis“. Jame dažni svečiai yra pedagogai, studentai, konsultuotis ar mokytis į šį centrą atvažiuojantys iš visos Lietuvos.

„Atvykau su VDU Muzikos akademijos magistrantais, kurie dabar gilina specialiosios pedagogikos kurso žinias. Domimės, kaip taikoma ugdomoji muzikos terapija“, – viešnagės tikslus pristatė VDU dėstytoja socialinių mokslų daktarė Asta Lapėnienė.

Studentai Gintaras ir Dovilė Petraškos sakė, kad juos nustebino muzikiniai vaikų gebėjimai.

„Vaikai dainavo iš širdies, jų visai netrikdėme mes, svetimi žmonės. Tai nuostabu“, – žavėjosi Gintaras.

Jam antrino Dovilė, atkreipusi dėmesį į dainavusių vaikų judesių plastiką.

„Tai mūsų muzikos pedagogės Aldonos Venckienės nuopelnas“, – kolegę pagyrė abilitacijos centro psichologas Jevgenijus Razgulinas.

Beje, darbą su autizmo palytėtais vaikais jis pasirinko po to, kai, baigęs VDU psichologijos magistrantūrą, dirbo jų stovykloje.

Atradę originalius raktus

„Aš gabus, kaip ir jūs. Aš toks pat, kaip ir jūs, bet man reikia daugiau pastangų ir aplinkinių pagalbos. Taip, aš mėgstu savo vienatvę, ir daugeliui atrodo, kad man nereikia draugų", – cituoja daugelio autistiškų vaikų dvasinės būsenos formuluotę specialioji pedagogė Aušra Lukšienė.

"Tačiau tai netiesa“, – formuluotę užbaigia jos kolega Saulius Marozas, kaip ir kiti centro darbuotojai, atradę raktus į vaikų protą ir širdis.

Pastarąjį teiginį patvirtina vaizdas abilitacijos centre: du berniukai, sukišę nosis prie kompiuterio ekrano, draugiškai šnekučiuojasi. Netrukus suvoki, kad tai – Kauno vaikų abilitacijos centro pedagogų ir vaikų tėvų ne vienų metų bendrų pastangų rezultatas.

Kauno vaikų abilitacijos centre

nemokamai ugdomi autizmo sindromą ar jo bruožus ir kompleksinę negalią turintys 3–12 metų vaikai,

darbo dienomis nuo 7 iki 19 val. veikia ikimokyklinio ugdymo grupės ir pradinė mokyklėlė,

kiekvienam iš 48 ugdytinių sudaroma individuali ugdymo ir reabilitacijos programa,

teikiamos nemokamos kineziterapeuto, masažuotojo, logopedo, specialiojo ir socialinio pedagogo, psichologo paslaugos,

vyksta buities, darbo, meno terapijos užsiėmimai, veikia pojūčių lavinimo ir žaidimų kambariai,

tėvų pageidavimu jų vaikai į centrą kas rytą atvežami įstaigos autobusu ir vakare parvežami namo.

Kas yra autizmas?

Autizmas yra smegenų išsivystymo sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Liga pasireiškia skirtingai kiekvienam individui – gali būti susieta ir su švelnesniais ženklais ir simptomais. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.

Autizmas turi stiprų genetinį pagrindą, nors autizmo genetika yra sudėtinga, ir neaišku, ar sindromas yra paaiškinamas daugiau multigeno sąveikomis, ar priskiriamas prie retų genetinių pokyčių. Retais atvejais autizmo priežastis yra per gimdymą patirtos traumos.

Kiti priežasčių aiškinimai, pavyzdžiui, skiepijimu vaikystėje, yra prieštaringi, nes vakcinų hipotezei trūksta įrodymų. Manoma, kad autizmą sukelia genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys.

Autizmo sindromu serga apytiksliai 6 iš 1 000 žmonių. Berniukams sutrikimas nustatomas apytiksliai keturis kartus dažniau negu mergaitėms. Autizmas paveikia daugelį smegenų dalių; kaip tai įvyksta, nėra iki galo išsiaiškinta.

Tėvai paprastai pirmuosius ženklus pastebi po dvejų vaiko gyvenimo metų. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug vaikų visiškai atsistato be jokio gydymo.

Gera žinia yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti – beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui.

Priešingai, nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Autistai gali vystytis ir tobulėti. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą. Jų pažanga gyvenime tikriausiai bus kiek lėtesnė, bet jie tikrai galės gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą, sukurti šeimą, siekti išsilavinimo, karjeros.

Šaltinis „Vikipedija“