Loreta Mikšėnaitė: visos širdies ligos veda į širdies nepakankamumą

Apie tai, kam privalome skirti dėmesį, jei norime kuo ilgiau išsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą sveiką, kalbamės su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja kardiologe Loreta Mikšėnaite.

– Statistika rodo, kad pastaraisiais metais žmonių, kuriems kyla įvairių širdies negalavimų, amžius jaunėja ir jų daugėja. 45 metų vyras, ištiktas infarkto, – jau neretas atvejis. Kodėl prastėja jaunų žmonių sveikata? Kiek čia kaltas mažas fizinis aktyvumas, didėjantys nutukimo rodikliai, gyvenimo būdas?

– Iš tiesų, jau daug metų gydytojų nebestebina, kai į skubios pagalbos skyrių atvyksta jaunesni nei 45 metų pacientai su miokardo infarkto (MI) diagnoze. Vyrai – dvigubai dažniau nei moterys, bet ir moterys serga MI.

Pagrindinė MI priežastis – aterosklerozė. Tai lėtinė liga, pasireiškianti cholesterolio ir kalcio sankaupomis arterijose, progresuojanti į arterijų sustandėjimą ir susiaurėjimą iki visiško užsikimšimo. Pradžioje ji nesukelia jokių simptomų, todėl žmonės nekreipia dėmesio ir neįvertina jos rimtumo.

Aterosklerozė pradeda formuotis nuo vaikystės ar ankstyvos jaunystės ir pažeidžia visas organizmo kraujagysles: širdies, smegenų, inkstų, kojų. Pastarųjų pažeidimai yra lengviausiai pastebimi, nes pasireiškia simptomais, kurie labiausiai blogina gyvenimo kokybę.

Pirmiausia atsiranda endotelio (vidinio arterijos dangalo) mikropažeidimų dėl turbulentinių srovių, aukšto kraujospūdžio, rūkymo, virusų ir t. t. Kai prasideda endotelio uždegimas, išskiriama biologiškai aktyvių medžiagų (laisvųjų radikalų, citokinų ir kt. cheminių medžiagų), o joms veikiant mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (žmonės jį vadina bloguoju cholesteroliu) lengvai patenka į kraujagyslių sieneles pažeisto endotelio vietose, sudaro plokšteles. Šios didėdamos gali reikšmingai susiaurinti ar net visai užkimšti kraujagyslę.

Taip susidaro ydingas ratas – formuojantis didesnėms plokštelėms, biologiškai aktyvių medžiagų išskiriama vis daugiau, cholesterolio kaupimas vis didėja, plokštelėse daugėja kalcio. Kartu išskiriami ir augimo faktoriai, kurie skatina lygiųjų kraujagyslių raumenų proliferaciją (dalijimąsi), daugėja ir jungiamojo audinio – kraujagyslės tampa mažiau elastingos, rigidiškos, didėja arterinis kraujospūdis (AKS). Didelis AKS sukelia endotelio pažaidų.

Progresuojant aterosklerozei, plokštelės viduje esančios ląstelės negauna deguonies ir maisto medžiagų, įvyksta jų mirtis (nekrozė). Tokia plokštelė yra potencialiai pavojinga, nes, jai įplyšus, pradeda formuotis trombas, kuris greitai užkemša visą kraujagyslę ir sukelia jos maitinamos zonos išemiją (deguonies badą), o vėliau – ir ląstelių mirtį. Dažnai pirmas aterosklerozės pasireiškimas yra sveikatai ir gyvybei pavojingos ligos – krūtinės angina, miokardo infarktas, išeminis galvos smegenų insultas, protarpinis šlubumas, inkstų nepakankamumas.

Cholesterolis yra paprasčiausiai išmatuojamas, lengviausiai koreguojamas ir didžiausias aterosklerozės rizikos veiksnys.

Loreta Mikšėnaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokius dar rizikos veiksnius būtina įvardyti?

– Aterosklerozės progresavimą greitina didelis gyvenimo tempas, stresas, pervargimas, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotikai), nesveika mityba, aukštas AKS, cholesterolis, aukšta glikemija, padidėjęs kraujo krešėjimas, nepakankamas skysčių vartojimas, nutukimas, genetika.

Kalbant apie gyvenimo tempą, streso lygį, fizinio aktyvumo stoką, žalingus įpročius, netinkamą mitybą, antsvorį, šiuolaikinis žmogus rizikuoja žymiai anksčiau susirgti aterosklerozės sukeltomis ligomis. Tačiau mokslas žengia į priekį, atranda naujų rizikos veiksnių korekcijos būdų, siekiama įvertinti ir kuo anksčiau nustatyti gresiančias komplikacijas ir kuo greičiau jų išvengti.

Lietuvoje vykdoma pirminė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, į kurią kviečiami 40–60 metų amžiaus asmenys, įvertinama rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, skiriamas gydymas, intervencijos į gyvenimo būdą, motyvuojama mesti svorį, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių. Tikslas – kad žmogus kuo ilgiau būtų sveikas, nutolinti laiką, kai jis taps ligoniu, pasiekti, kad kuo ilgiau gyventų be kardiovaskulinio įvykio.

– Jei žmogų ištinka miokardo infarktas, laiku suteikus pagalbą medikai jam dar gali padėti?

– Dažniausiai aterosklerozė jauniems žmonėms pasireiškia nestabilia krūtinės angina, kai dėl aterosklerotinės plokštelės plyšimo ir greito trombo formavimosi sutrinka tam tikros širdies dalies kraujotaka, atsiranda spaudžiantis, maudžiantis, deginantis skausmas tiesiai už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kaklą, apatinį žandikaulį, rankas, nugarą, kartais – pilvą. Kartu dažnai atsiranda mirties baimė, oro trūkumas, silpnumas, prakaitavimas, gali pykinti, žmogus gali vemti.

Jei toks skausmas nepraeina per 20–30 minučių, gali įvykti miokardo infarktas. Jei sutrinka širdies veikla, atsiranda gyvybei grėsmingų simptomų – išpila šaltas prakaitas, žymiai sumažėja arterinis kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas ar laidumas (dažnas ar retas pulsas), atsiranda dusulys, sutrinka galvos smegenų kraujotaka – svaigsta galva, pritemsta sąmonė, gali ištikti staigi mirtis.

Jei pakitimai vystosi palaipsniui, ligoniui pasireiškia krūtinės angina – fizinio krūvio metu jaučia panašų skausmą, kaip aprašyta, bet jis būna mažesnis, einant priverčia sustoti, pailsėjus praeina, kartojasi vėliau. Tokiu atveju rekomenduojama ilgai nedelsti ir registruotis pas gydytoją konsultacijai.

MI ištinka, kai širdies raumens aprūpinimas deguonimi sutrinka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai – kai aterosklerozės pažeistos širdies kraujagyslės (vainikinės kraujagyslės) aterosklerotinė plokštelė įplyšta, plyšimo vietoje formuojasi krešulys ir iš dalies ar visiškai užkemša vainikinę arteriją, tam tikra širdies dalis staiga negauna deguonies ir maisto medžiagų. Pažeistos zonos raumeninėse ląstelėse vyksta negrįžtami procesai, jos žūva – įvyksta MI.

Kartais MI įvyksta, kai dėl gretutinių ligų ir priežasčių, kartais net esant nedidelių pakitimų ar net visai jų nesant vainikinėse kraujagyslėse, ištinka deguonies absoliuti ar santykinė stoka – tokiu atveju reikia šalinti MI sukėlusias priežastis. Gydant ūminį miokardo infarktą svarbiausia užduotis – kuo greičiau padidinti deguonies patekimą, sumažinti skausmą, pagerinti užsikimšusios kraujagyslės kraujotaką, sustabdyti ligos progresavimą ir atverti kraujagyslę. Jau greitosios medicinos pagalbos medikai, įtardami MI, ligoniui duoda kvėpuoti pro deguonies kaukę, suleidžia vaistų nuo skausmo, skiria vaistų, kurie neleidžia toliau formuotis trombui, jei galima – kraujagysles plečiančių vaistų, lašina skysčių į veną.

Ligoninėje, įvertinus klinikinius, instrumentinius ir, jei reikia, laboratorinius tyrimų duomenis, pagal galimybes atliekama koronarografija (invazinis širdies kraujagyslių vaizdinis tyrimas) ir pažeistos kraujagyslės gydymas išplečiant ją balionu, įdedant stentą, arba suleidžiant vaistų, kurie ištirpdo susidariusį krešulį (atliekant trombolizę), taip pagerinant kraujotaką. Tam tikrais atvejais (jei kraujagyslėse pakitimai tokie, kad jų koreguoti perkateteriniu būdu negalima) taikomas medikamentinis gydymas, galima planuoti aortokoronarinių jungčių operaciją (šuntavimą), bet ūminiu periodu ši operacija atliekama labai retai.

Persirgęs MI, pacientas siunčiamas eabilitaciniam-antirecidyviniam gydymui. Iš ligoninės jis išvyksta paskyrus vidutiniškai šešis septynis vaistus. Po trijų–šešių mėnesių jo būklė, gydymo efektyvumas turi būti pakartotinai įvertinama, taikomos korekcijos.

– Širdies nepakankamumas – diagnozė, kurią išgirstame, kai širdis pavargsta?

– Visos širdies ligos veda į širdies nepakankamumą. Širdies nepakankamumas (ŠN) reiškia, kad širdis nebegali tinkamai aprūpinti organizmo deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl sumažėja fizinio krūvio tolerancija, atsiranda greitas nuovargis, oro trūkumas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, kaupiasi skysčiai (vadinama edemomis), didėja kūno svoris, jaučiami širdies plakimai ir perplakimai.

Sveikata turime rūpintis, kol jaučiamės sveiki. Kai jaučiame skausmą, dusulį ar širdies plakimą – deja, telieka rūpintis ligomis.

Širdies nepakankamumo gydymas yra sudėtingas, brangus, dažni pablogėjimai ir komplikacijos, kai reikalingas gydymas stacionare, gydymas užtrunka, prognozė dažniausiai bloga.

Jau nuo 2016 m. Lietuvoje veikia specializuoti ambulatoriniai širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose pacientus (po ŠN paūmėjimo gydymo stacionare) konsultuoja specialiai paruošti specialistai (kardiologas, slaugytojas) – prižiūri ligos eigą, vertina būklę laikui bėgant, koreguoja gydymą. Jie moko ligonį ir jo artimuosius stebėti būklę, atpažinti požymius, kada reikia kreiptis pas gydytoją, konsultuoja mitybos, gyvenimo būdo korekcijos klausimais, motyvuoja, atsako į rūpimus klausimus.

Nuo 2023 m. pradžios Lietuvoje ŠN tyrimą šeimos gydytojas gali paskirti nemokamai. Jei jis yra padidėjęs, pacientas siunčiamas pas kardiologą ištirti. Simptomai, panašūs į ŠN, gali būti ir dėl kitų patologijų, nesusijusių su širdimi, bet negalima jų ignoruoti, reikia tyrimo ir tikriausiai korekcijos.

– Neretai pajutus skausmą širdies plote skubama išgerti vaistų, kurie padėtų jį numalšinti. Ar elgiamasi tinkamai? Kada reikėtų pasikonsultuoti su specialistu ar net apskritai nedelsti ir skambinti greitajai medicinos pagalbai?

– Tikrai, skausmai krūtinėje dažniausiai būna dėl skeleto ir raumenų, virškinimo ar kvėpavimo sistemų ligų ir, jei skausmas lėtinis, pažįstamas, besikartojantis ar naujai atsiradęs, bet neintensyvus, praeinantis, netrukdantis kasdienei veiklai, galima išgerti vaistų, kurių turite namuose. Jei skausmas praeina išgėrus vaistų ir daugiau nesikartoja – pasitarti su šeimos gydytoju rekomenduojama per kitą planinę konsultaciją.

Jei panašūs skausmai kartojasi, kreipkitės pas gydytoją skubiau. Jei skausmas stiprus, nepraeina, plinta į apatinį žandikaulį, rankas, nugarą, atsiranda mirties baimė, dusulys, pykinimas ar vėmimas, ritmo sutrikimų, labai pakyla ar nukrinta (ypač) AKS – skubiai skambinkite 113.

– Kada vis dėlto reikėtų susirūpinti savo širdies sveikata? Mažėjanti fizinio krūvio tolerancija, neįprastas skausmas, neritmiškas širdies plakimas, staigus ir be priežasties kojų tinimas – simptomai, į kuriuos ypač svarbu atkreipti dėmesį?

– Sveikata turime rūpintis, kol jaučiamės sveiki. Kai jaučiame skausmą, dusulį ar širdies plakimą – deja, telieka rūpintis ligomis.

Jei esate sveiki ir norite tokie būti, sportuokite kasdien bent po 30 minučių, sumažinkite svorį, jei turite antsvorio, skirkite pakankamai laiko miegui, poilsiui. Atkreipkite dėmesį į mitybą: nevartokite papildomai druskos, sumažinkite cukraus ir riebalų maiste, valgykite daug daržovių, skaidulų. Nerūkykite, nevartokite alkoholio ir narkotikų. Išmokite atsipalaiduoti ir išlieti neigiamas emocijas.

– Kokius pagrindinius savo sveikatos rodiklius reikėtų žinoti ir kontroliuoti, kad širdies liga neužkluptų ar užkluptų kuo vėliau?

– Kiekvienas žmogus turi žinoti ne tik savo sveikatos rodiklius, bet ir kokių rodiklių reikia siekti. Linkiu siekti ir pasiekti.

Įvertinkite savo svorį ir kūno masės indeksą, kaip greitai jie keičiasi, didėja ar mažėja. Reikia žinoti, kokio svorio siekiate.

Liemens apimtis – siektina, kad moterų liemens apimtis būtų mažesnė nei 88 cm, vyrų 102 cm – įrodyta, kad liemens apimties padidėjimas koreliuoja su MI pasikartojimo dažniu.

Arterinis kraujospūdis – atsižvelgiant į amžių ir gretutines ligas, ribos gali šiek tiek keistis, bet normalus AKS yra < = 129/79mmHg. Rekomenduojama ir sveikiems žmonėms matuotis AKS bent kartą per savaitę, vesti dienyną (popieriuje ar mobiliojo įrenginio programėlėje).

Pulsas (reikia matuoti ramybės būsenos, pailsėjus bent 10 minučių) normaliu laikomas 50–90 k./min. Tačiau, jei jūsų pulsas visada būdavo 50–60 k./min., o pastaruoju metu – 80–90 k./min., kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti širdies ritmo sutrikimas, širdies ar kitų sistemų ligos požymis.

Gliukozės koncentracija kraujyje – šeimos gydytojas atliks tyrimą vieną kartą per dvejus metus, jei jums daugiau kaip 65 metai – vieną kartą per metus. Prireikus atliks gliukozės tolerancijos mėginį.

Lipidograma (cholesterolio koncentracija kraujyje) – nors gydytojai vertina visus rodiklius, jums svarbu žinoti vadinamojo blogojo cholesterolio MTL-Ch kiekį. Priklausomai nuo amžiaus, žalingų įpročių buvimo / nebuvimo, tikslas – kad MTL-Ch būtų < 2,6 mmol/l arba dar mažiau. Jei jums daugiau kaip 60 metų, tikslas < 1,4mmol/l.

Eidami pas gydytoją kardiologą būtinai atsineškite AKS ir pulso dienyną (kasdienių matavimų, bent pastarosios savaitės), turėkite vartojamų vaistų sąrašą (pavadinimai, dozės, dažnis), atsineškite anksčiau konsultavusių gydytojų išrašus ir ligoninės epikrizes, jei tokių turite. Iš anksto susirašykite jums rūpimus klausimus, jei baiminatės ką nors pamiršti.

Aterosklerozės progresavimą greitina:

– didelis gyvenimo tempas,

– stresas, pervargimas,

– mažas fizinis aktyvumas,

– žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotikai),

– nesveika mityba,

– aukštas AKS, cholesterolis,

– aukšta glikemija,

– padidėjęs kraujo krešėjimas,

– nepakankamas skysčių vartojimas,

– nutukimas,

– genetika.