Medikas įspėja: viena žiemos klaida gali baigtis amputacija

– Visų pirma, tokia žiema seniai buvo. Ar pastevite daugiau iškvietimų, lyginant su praėjusiomis žiemomis?

– Ne, kol kas dar tikrai nėra didelių bėdų, išskyrus kai kurias smulkias traumas. Autoįvykiai smulkūs, dar didelių bėdų neturėjome.

– O kokios traumos būna dažniausios?

– Kada yra sniego, tai slidu, krenta žmonės dažniausiai. Nors pats pavojingiausias metas yra tada, kada yra plikledis, o ne sniegas. Kai sniegas, griūnama minkštai, o kai plikledis, tada jau skauda.

– Ar tokiais atvejais būna lūžiai?

– Taip, sumušimai, čiurnos, riešai, galvą susimuša.

– Kalbant apie šaltį, ar pasitaiko sušalusių?

– Šiemet dar neturėjome, bent jau Vilniuje nebuvo. Tačiau iš patirties žinome, kad ateina tas metas, kada atsiranda sušalusių. Tie, kurie galbūt per daug vartoja gaivinančių gėrimų ir jiems atrodo, jog labai karšta, o iš tikrųjų efektas yra atvirkštinis. Jie, kaip taisyklė, dažniausiai nušąla galūnes. Reikia saugotis, ypač kad būtų sausos kojos, sausos rankos. Jeigu drabužiai sušlampa, kuo greičiau persirengti. Aišku, nesišildyti alkoholiu, nes yra iliuzija, kad karšta, o iš tikrųjų, išsiplėtus kraujagyslėms, daug greičiau atiduodama šiluma negu nevartojus.

– Ar pasitaiko, kad net nespėjate išgelbėti tų sušalusių žmonių?

– Nebent kažkas nepamatė ir jis liko kažkur gulėti, randa jau tik praėjus tam tikram laikui, kada jau vėlu. Retai, bet būna, deja.

– Būtent dėl nušalusių galūnių – pasekmės turbūt jau yra amputacija?

– Taip, dažniausiai amputacija. Žinote, dažniausiai žmonėms, kurie neturi kur prisiglausti, nelabai savęs prisižiūri, kyla ši bėda.

– Paminėjote, kaip reikėtų išvengti sušalimo. Kaip reikėtų apsisaugoti nuo kitų traumų, slydimo ir panašiai? Ko reikėtų imtis?

– Pirmiausia reikia apgalvoti, kur einame ir kaip einame. Reikia numatyti maršrutą, vengti slidžių vietų, pasirinkti saugią, neslidžią avalynę, apsirengti šiltai, kad kuo mažiau atiduotume šilumos.

– Jeigu paslystame ar kažkas mums atsitinka, kokia turėtų būti pirmoji pagalba?

– Pirmoji pagalba – šaltis, kaip nekeista. Aišku, stengtis tos vietos nejudinti. Jeigu patys negalime pasiekti traumatologinio punkto, kviesti greitąją pagalbą.