Apie visas šias problemas šiandien kalbėta Seime vykusioje spaudos konferencijoje, kurios tema „Migrenos aktualijos pasaulyje ir Lietuvoje: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?“

Renginį pradėjo jį globojusi LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė, atkreipusi dėmesį į šią tūkstančius Lietuvos žmonių varginančią ligą. Vėliau iniciatyvą perėmė prof. dr. Dalius Jatužis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktorius, Lietuvos neurologų asociacijos  prezidentas.

„Migrena – labai rimtas sveikatos sutrikimas, ji atitinka visus ligos požymius ir tikrai nėra tiesiog galvos skausmas. Migrenos priepuolio metu sergantis žmogus negali dirbti, migrena blogina gyvenimo kokybę. Visa laimė, kad dabar turime veiksmingų priemonių, kurios gali nutraukti migrenos priepuolį ar tuos priepuolius suretinti“, – trumpai pristatė problematiką prof. dr. D. Jatužis.

Profesoriaus mintis pratęsė dr. Kristina Ryliškienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos neurologė: „Migrenos priepuolių metu pacientus kamuoja toks stiprus galvos skausmas, kad jo negydyti neįmanoma. Judesio metu tas skausmas stiprėja, tad sergantysis turi nutraukti bet kokią veiklą ir tiesiog gulėti. Priepuolis gali trukti 1–3 dienas. 98 proc. pacientų gelbstisi nuo šio skausmo gerdami vaistus.“

Pasak pašnekovės, įprastinis migrenos priepuolių dažnis būna 1 ar 2 kartai per mėnesį, tačiau apie 10 proc. sergančiųjų priepuoliai kamuoja 15 dienų per mėnesį ar dar daugiau.

„Jei priepuoliai kartojasi itin dažnai, vaistus tenka gerti nuolat. Pastaraisiais metais pacientai pradėti gydyti biologine terapija – tai efektyvi pagalba sergantiesiems ir dar vienas įrodymas, kad migrena – neurologinė liga“, – kalbėjo dr. K. Ryliškienė.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Neurologijos klinikos profesoriaus, Galvos skausmų specialistų asociacijos prezidento prof. dr. Antano Vaitkaus, ne tik visuomenė, bet ir dalis gydytojų dar vis nevertina migrenos kaip rimtos neurologinės būklės. Šeimos gydytojai dažnai neturi laiko įsigilinti į galvos skausmo priežastis, o neurologai praktiškai neturi kur siųsti šių pacientų tikslinei konsultacijai, nes Lietuvoje kol kas yra vienintelis valstybinis Galvos skausmų centras.

Taip liga atrodo gydytojo akimis. O kaip – sergančiojo?

Kasdienybė – 18 skausmo dienų per mėnesį

Taip pasakojimą apie savo ligą pradėjo Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė  Lina Stanevičiūtė. Atsinaujinančios energetikos inžinerijos magistrė, Lietuvos motokroso čempionė, ekstremalaus sporto ir aktyvaus laisvalaikio propaguotoja – taip galima pristatyti šią jauną merginą. Tačiau būna dienų, kai jos gyvenimas praranda spalvas – tai Lina vaizdžiai pademonstravo džiaugsmingai ryškiomis ir blankiomis nuotraukomis – kaip jai pasaulis atrodo tada, kai ji jaučiasi gerai, ir kaip – užklupus ligai.

„Ligos metu tampu savo pačios šešėliu“, – pripažino Lina, kurios diagnozė – migrena be auros.

Lina Stanevičiūtė. 

Pasak Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentės, apie naują ligos priepuolį pranešantis skausmas dažniausiai prasideda paryčiais, pažadina. Sutrinka pusiausvyra, kalba, apetitas, ir toks priepuolis trunka 3-5 dienas.  Pradėjus gydytis situacija pagerėjo – apie 80 proc. laiko priepuolio metu Lina išlieka darbinga. Tačiau liga neleidžia apie ją pamiršti, Lina planuoja darbą taip, kad sumažintų išvykų, komandiruočių skaičių, net bendraudama su draugais vengia kurti planus, kuomet reikia sutarti tikslų laiką.

Su panašiomis problemos susiduria ir Migrena sergančiųjų asociacijos viceprezidentė Vida Platūkienė, taip pat  pasidalijusi savo asmenine patirtimi apie sergančiojo migrena kasdienybę.

Migrenos kaina Lietuvai – 149,62 mln. eurų

Tokia sergančiųjų migrena savijauta turi savo kainą. Apie tai papasakojo Stokholmo aukštosios ekonomikos ir verslo mokyklos Rygoje docentė Agnes Lubloy, šiemet atlikusi tyrimą „Ekonominė migrenos našta Latvijai ir Lietuvai: tiesioginės ir netiesioginės išlaidos“ (Lubloy A. Economic burden of migraine in Latvia and Lithuania: direct and indirect costs. BMC Public Health, 19:1242) ir paskaičiavusi, kad vidutinė migrenos kaina vienam žmogui per metus Lietuvoje – 721 eurų. Mažiau nei 30 proc. šios sumos sudaro tiesioginės išlaidos, t.y. su sveikatos paslaugomis susijusios išlaidos, o didžiąją dalį – netiesioginės išlaidos, daugiausia atsiradusios dėl to, kad žmogus arba neatvyko į darbą, arba negalėjo efektyviai dirbti.

Tikslios statistikos nėra, tačiau remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, manoma, jog migrena serga 11,4 proc. mūsų šalies gyventojų. Paskaičiuota, kad per metus migrenos „kaina“ Lietuvai siekia 149,62 mln. Eur, tai prilygsta 0,35 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Parengė kreipimąsi

Siekdama pagerinti sergančiųjų migrena situaciją Lietuvoje, Migrena sergančiųjų asociacija paskelbė kreipimąsi, adresuotą Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos darbdavių konfederacijai. 

Kreipimosi autoriai ir jį pasirašiusieji prašo prisidėti prie informacijos apie migreną viešinimo visoms tikslinėms grupėms, taip pat – visai visuomenei, akcentuojant, kad tai – liga, trukdanti efektyviai dirbti ir kokybiškai gyventi; informuoti šeimos gydytojus, kad jie atkreiptų dėmesį į dažnai galvos skausmais besiskundžiančius pacientus, migrenos diagnostiką bei esant poreikiui siųstų juos konsultuotis su specialistais; prisidėti prie informacijos apie migreną sklaidos darbdaviams, siekiant gerinti sergančiųjų migrena darbo aplinką bei kurti tarpusavio supratimu pagrįstus santykius su darbdaviais.

Migrena sergantieji bei gydytojai specialistai pabrėžia, jog migrena yra ne šiaip galvos skausmas, o varginanti liga, paveikianti daugelį paciento gyvenimo aspektų. Laiku gautas veiksmingas gydymas pagerintų sergančiųjų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę, sumažintų išlaidas dėl praleistų darbo dienų, hospitalizacijų, o tuo pačiu – bendrą migrenos „kainą“ valstybei.